Kaip kalbėti su vaikais apie narkotikų vartojimą ir kodėl ekspertai sako, kad paskaitos ir „gąsdinimo taktika“ neveikia.
Ne taip seniai vaikams buvo liepta „tiesiog pasakyti ne“ narkotikams. Būdavo imamasi taktikos rodyti skelbimus, kuriuose sakoma, kad jų smegenys ištirps ar bus kitaip paveiktos, jei jie vartos narkotikus. Tačiau dabar tyrimai rodo, kad tokie bandymai įtikinti vaikus vengti narkotikų žlugo daugiausia dėl to, kad šiose programose vaikams buvo nurodoma, ką daryti, o ne įtraukiama į prasmingas diskusijas. Tokie metodai nemokė vaikų esminių socialinių įgūdžių, kurių jiems reikia norint atsispirti bendraamžių ir prekiautojų spaudimui išbandyti narkotikus.
Tačiau ekspertai teigia, kad yra veiksmingų būdų kalbėtis su vaikais apie narkotikus ir piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis – ir jie neapima gąsdinimo taktikos ar nuobodžių paskaitų. Nuoširdūs, atviri, faktais pagrįsti pokalbiai dažnai yra geriausias būdas apsaugoti vaikus nuo piktnaudžiavimo narkotikais pavojų.
Kada tėvai turėtų kelti šią temą?
Tėvai turėtų pradėti pokalbius apie piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis kuo anksčiau. Dauguma ekspertų mano, kad tėvai turėtų pasikalbėti su savo vaikais apie piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, kai jų atžaloms yra ne daugiau nei 9 metai. Liūdna ir baisu, bet kai kurie šio amžiaus vaikai pradeda vartoti alkoholį ir narkotikus.
Šią diskusiją svarbu pradėti anksti, nes žinios yra geriausia prevencija. Jei vaikai būdami dar 12 – 17 metų vartoja vieną iš trijų pagrindinių narkotikų – alkoholį, tabaką ar cigaretes, rizika jiems pradėti vartoti sunkesnius narkotikus labai padidėja.
Kad ir kaip būtų nepatogu kalbėti apie narkotikus su vaikais, tėvai turi periodiškai kelti šią temą. Svarbu vaikus mokyti apie narkotikų vartojimo pavojus, net ir jiems jau esant pakankamai dideliems. Skatinkite savo vaikus priimti protingus sprendimus, kad jie išliktų saugūs bet kokiomis aplinkybėmis.
Kaip kalbėti su vaikais apie narkotikus
Prieš kalbant su vaikais apie narkotikus, labai svarbu, kad tėvai žinotų faktus, kitaip sakant, atliktų namų darbus. Tėvai turėtų kalbėti atvirai ir nuoširdžiai, sukurdami aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai kalbėdami su jais apie bet ką. Norint paskatinti vaikus įsitraukti, tėvams patariama naudoti nesmerkiantį požiūrį ir vengti kaltinimų. Tėvai neturėtų „skaityti“ paskaitų, pamokslauti ar imtis gąsdinimo taktikos. Tokie metodai ilgalaikėje perspektyvoje paprasčiausiai neveikia.
Vietoj to, tėvai turėtų suteikti vaikams kuo tikslesnę ir aiškesnę informaciją, kad šie galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Taip pat svarbu atsakyti į visus klausimus faktais, naudojant amžių atitinkančią kalbą.
Kokie pagal amžių tinkami būdai aptarti narkotikų žalą?
Būdai, kaip kalbėti su vaikais apie narkotinių medžiagų žalą, be abejonės, skirsis atsižvelgiant į vaikų amžių. Pavyzdžiui, trijų metų vaikui galima pasakoti, jog vitaminus ir vaistus galima vartoti tik tuomet, kai daktaras paskyrė ir tik taip, kaip paskyrė – savivaliauti su vaistais negalima. Reikia paaiškinti vaikui, kad neteisingai vartodamas arba imdamas ne savo vaistus, jis gali apsinuodyti ir susirgti.
Kai vaikai jau perkopia pradinių klasių duris, tėvai gali pradėti su vaikais kalbėtis apie specifinį narkotikų vartojimo poveikį ir riziką bei apie tai, kaip narkotikai gali paveikti jų sprendimų priėmimo įgūdžius ir gebėjimą aiškiai mąstyti. Padėdami vaikams suprasti, kaip narkotikai keičia žmogaus kūno ir smegenų veiklą, vaikai ims suprasti, kodėl jie turėtų vengti narkotikų bet kokia kaina.
Kalbėti su paaugliais gali būti sunku, tačiau atvirumas ir čia pagelbės. Paklauskite savo vaiko, ką jis jau žino apie konkrečius narkotikus – labai didelė tikimybė, kad juos jau vartoja vienas iš jo draugų ar bendraklasių.
Ką sakyti apie asmenis, pardavinėjančius neaiškias tabletes mokyklose?
Ne paslaptis, kad mokyklose gausu narkotinių medžiagų prekeivių. Paaiškinkite savo atžaloms, kad nėra jokio saugaus būdo vartoti narkotikus. Visi vaistai, tabletės, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriuos galima įsigyti ne vaistinėje ar kitoje nelicencijuojamoje vietoje, yra pavojingi. Nėra jokio būdo žinoti, ką vartojate – labai svarbu, kad vaikai tai suprastų. Nežinant, kokio pobūdžio narkotines medžiagas asmuo vartoja, jam gali kilti rimtų problemų, jis gali ir numirti vien dėl to, kad medikai, neturint informacijos, negalėjo jam suteikti tinkamos pagalbos. Bet to, nelegaliai prekiaujamais narkotikais visiškai negalima pasikliauti – dažniausiai juos gamina, chemines medžiagas maišo tinkamų žinių neturintys žmonės, kurie neprisiima jokios rizikos ir atsakomybės dėl to, kas nutiks vartojantiems jų pagamintas narkotines medžiagas. Netgi gauti tabletę iš draugo ar kaimyno yra rizikinga, nes jie galėjo jas gauti iš neteisėto šaltinio.
Kaip susidoroti su bendraamžių spaudimu
Beveik kiekvienas vaikas tam tikru momentu pajus spaudimą išbandyti narkotikus. Specialistai pataria su vaikais pažaisti vaidmenų žaidimus ir per įvairias suvaidintas situacijas išmokti pasakyti „ne“. Taip pat viena iš išeičių – vengti vietų, kur vaikams gali būti siūlomi narkotikai. Negana to, tėvams reikia išmokti ne tik pasakoti ir kalbėti apie narkotikus, bet ir būti pasirengus klausytis. Užuot kalbėję monologu, paverskite šį pokalbį dialogu, kuriame ir vaikas galėtų laisvai pasisakyti.
Geriausias būdas yra suteikti savo vaikams įrankius, kurių jiems reikia protingiems sprendimams priimti. Paskatinkite savo vaikus mąstyti savarankiškai ir priminkite jiems, kad jie neprivalo kažko daryti vien todėl, kad tai daro visi kiti. Taip pat svarbu, kad vaikai žinotų, jog visada gali paskambinti tėvams ar kitam suaugusiajam, kuriuo pasitiki, jei jaučia spaudimą ir nori išsivaduoti iš situacijos.
Tačiau pamatas atsispirti bendraamžių spaudimui padedamas nuo ankstyvų pokalbių apie piktnaudžiavimą narkotikais. Suteikdami savo vaikams reikalingą paramą ir informaciją, galite padėti jiems priimti protingus sprendimus dėl narkotikų ir kitokio rizikingo elgesio.
O ką daryti, jei vaiko draugas vartoja narkotikus?
Specialistai primygtinai rekomenduoja apie tai pranešti to vaiko tėvams, nes viena didžiausių priklausomybės problemų visada buvo tai, kad ji dažnai slepiama. Jei tėvai žino, kur vaikai gauna narkotikų, apie tai jie turėtų informuoti policiją.
Žinokite socialinių tinklų keliamą riziką
Kai tik vaikai gaus galimybę prisijungti prie socialinių tinklų, jie gaus ir prieigą prie didžiausios nereguliuojamos vaistų rinkos. Vaikams nebereikia susitikti su pardavėjais gatvėje – pardavėjai yra kišenėje, miegamuosiuose ir prie jūsų pietų stalo. Šiandien prekiautojai naudoja žymas su grotelėmis ir jaustukus, kad pardavinėtų narkotikus vaikams, tada pasikliauja nustatymais, skirtais apsaugoti vartotojų privatumą, kad nuslėptų savo pėdsakus.
Net vaikams, kurie nesidomi narkotikais, gresia pavojus. Narkotikų prekeiviai naudojasi socialiniais tinklais, kad užmegztų su vaikais „draugystę“, net jei šie ir neieško narkotikų. Problemą apsunkina socialinių tinklų naudojimo algoritmai – kai vaikas internete atras narkotikų turinį, šis, pagal veikiančius algoritmus, tęsis.
Paaugliai suvokia socialinių tinklų anonimiškumą, todėl čia įsigydami narkotinių medžiagų jaučiasi saugiau. Socialiniai tinklai ne tik palengvino narkotinių medžiagų pirkimą ir jų vartojimo slėpimą nuo tėvų, bet ir padidino su tuo susijusią riziką, nes daugelis socialiniuose tinkluose parduodamų medžiagų yra surištos su kitomis pavojingesnėmis medžiagomis, tokiomis kaip fentanilis ir pan.
Kaip tėvai gali aptarti savo pačių narkotikų vartojimą?
Bandymas apsaugoti vaikus nuo tiesos yra nelaimės receptas, nors tai yra natūralus daugelio tėvų troškimas. Tėvai neturėtų vengti diskusijos apie tai, kad patys kadaise vartojo. Vaikai yra protingesni, nei mes juos įsivaizduojame, ir jie jaučia, kai nuo jų kas nors bandoma nuslėpti. Jei vaikai nujaus, kad tėvai jiems nepasako visos tiesos, tuomet jie negalės iki galo pasitikėti nei savimi, nei savo gimdytojais.
Jei tėvai vis dar vartoja narkotikus, svarbu padėti vaikams suprasti, kodėl tai daro. Tėvai turi pateikti visus faktus, o ne tik tai, kas leidžia pasirodyti geriau nei yra iš tiesų. Labai svarbu papasakoti visą tiesą apie savo „demonus ir kovas“. Reikia pranešti vaikams apie neigiamas narkotikų vartojimo pasekmes, kurios nutiko jums ar jums artimiems žmonėms, ir paaiškinti, kodėl nederėtų sekti tomis pėdomis.
Ką dar gali padaryti tėvai?
Jei tėvai nori padėti vaikams priimti gerus sprendimus, svarbu sukurti paaugliui saugią aplinką. Paaugliai, turintys galimybių užmegzti sveikus socialinius ryšius mokykloje ar su šeima, turi mažesnę narkotikų vartojimo riziką. Nepamirškite pagirti savo paauglių už teigiamą elgesį, skatinti jų socialinę veiklą ir padėti ugdyti atsparumą, kad jie išmoktų geriau valdyti stresą.
Dar be galo svarbu, kad vaikas suprastų ir žinotų, jog tėvai jo niekuomet neatstums ir teiks pagalbą, jei jiems jos prireiks arba kils kokių nors klausimų, susijusių su piktnaudžiavimu narkotikais.
Negana to, tėvai gali ne tik kalbėti, bet ir būti geru pavyzdžiu. Parodykite jiems, kad yra sveikesnių būdų smagiai praleisti laiką ir patirti naujų dalykų nenaudojant jokių psichotropinių medžiagų.
