Imunitetas, dažniausi negalavimai ir ką daryti karščiuojant: atsako vaikų ligų gydytoja
„Pradėję lankyti ugdymo įstaigą vaikai gali sirgti net 10-12 kartų per metus“, – teigia vaikų ligų gydytoja, neonatologė, platformos „Mamytologija“ įkūrėja ir autorė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Tai – nemenkas iššūkis ne tik patiems vaikams, bet ir jų tėvams bei visai mokyklos bendruomenei. Ką daryti, kad stiprėtų imunitetas, dėl kokių simptomų verta kreiptis į gydytoją bei kaip elgtis vaikui karščiuojant?
– Erika, pradėkime nuo pradžių – su kokiais dažniausiais nusiskundimais, sveikatos problemomis susiduriate šiandien? Gal šiai vaikų kartai būdingi tam tikri negalavimai ar sveikatos iššūkiai – tiek fiziniai, tiek psichologiniai, kurių prieš keliolika metų buvo pastebima mažiau?
– Problemos priklauso nuo vaiko amžiaus. Mažų vaikų tėvai daugiausia skundžiasi neramiu mažųjų miegu, išrankumu maistui. Ugdymo įstaigas pradėjusius lankyti vaikus vargina dažnos virusinės infekcijos. Vyresni vaikai ir paaugliai šiomis dienomis susiduria su psichologinėmis problemomis: nerimu, sunkumu susikaupti. Taip pat vis daugėja alergiškų vaikų.
– Kiek kartų per metus mokyklinio amžiaus vaikui sirgti yra normalu? O kada jau pradėti galvoti apie imuniteto stiprinimą ar ieškoti rimtesnių problemų?
–Įprastai pradėję lankyti ugdymo įstaigą vaikai gali sirgti 10–12 kartų per metus. Tai normalu, jei vaikas serga lengvos eigos virusinėmis infekcijomis, po kurių, žinoma, gali išlikti sloga ar kosulys dar keletą savaičių. Tačiau jei infekcijos nuolat „reikalauja“ gydymo antibiotikais arba gydymo ligoninėje, itin vargina vaiką ir visą jo šeimą – reikėtų pasitarti su savo gydytoju, galbūt yra priežastis, kurią išsprendus vaikas sirgtų mažiau.
– Kaip apsisaugoti nuo ligų ir kaip stiprinti vaiko imunitetą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį siekiant, kad vaikas gyventų kiek įmanoma sveikesnį gyvenimą?
– Nėra stebuklingo vaisto ar maisto papildo vaiko imunitetui stiprinti. Kas padeda vienam – nebūtinai padės kitam. Be to, vaikų ligos yra normalu – taip formuojasi imunitetas. Tačiau sveikai vaikystei specialistai rekomenduoja kasdien bent 1-2 val. leisti laiką gryname ore, aktyviai žaidžiant taip vadinamus nestruktūruotus žaidimus, kai vaikai tyrinėja aplink juos esančią gamtą. Tai svarbu tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Svarbus ir miegas: vaikams jo reikia daugiau, nei suaugusiems ir patartina vengti ekranų bent keletą valandų prieš miegą, kad užmigimas būtų lengvesnis. Taip pat maistas: rinkitės neperdirbtą, kokybišką mėsą ir žuvį, įtraukite į mitybą daugiau daržovių, vitamino C turinčių vaisių ir uogų, o saldumynus palikite retoms progoms.
Taip pat mokykite vaikus higienos: taisyklingai plauti rankas, persirengti drabužius grįžus iš ugdymo įstaigos. Atrodo, labai paprasta, bet tai tikrai turi įtakos ligų plitimui.
– Jei mokyklinio amžiaus vaikas niekuo nesiskundžia – ar verta kas tam tikrą laikotarpį pasitikrinti profilaktiškai? Gal yra kokie nors testai, vakcinacijos, vizitai, kraujo tyrimai, kurių svarbu nepraleisti, net jei konkrečios ligos simptomų nėra?
– Jeigu vaikas jaučiasi gerai – nebūtina jo vesti pas gydytojus, išskyrus vieną kartą per metus, kuomet šeimos gydytojas arba pediatras įvertina vaiko augimą, laikyseną, mitybą, paskiria reikiamus tyrimus ir specialistų konsultacijas, jei tai būtina. Kasmet reikėtų apsilankyti ir pas odontologą. Vakcinuoti vaikus rekomenduojama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, o taip pat esant galimybei paskiepyti papildomai nuo erkinio encefalito, vėjaraupių, gripo ir covid-19 infekcijų.
– Į kokius negalavimus svarbu atkreipti dėmesį – kalbu apie tokius, iš pažiūros, lengvai atrodančius simptomus, kuriuos tėvai praleidžia.
– Bet koks naujas simptomas vaiko sveikatoje turėtų būti aptartas su vaiko gydytoju, jeigu tai nėra vienkartinis nusiskundimas. Pavyzdžiui, pilvo skausmu vaikas gali pasiskųsti po sunkesnės dienos ugdymo įstaigoje, kelionėje (kuomet pasikeičia mityba) ar po šventės. Tačiau jeigu pilvo skausmu vaikas skundžiasi itin dažnai – reikėtų įvertinti kodėl. Taip pat ir esant kitų vietų skausmams, silpnumui, alpimams, bėrimams, patinimams, judėjimo sutrikimams, atsiradus intensyvesniam prakaitavimui ramybėje, staigiais svorio pokyčiais.
– Jei ligos išvengti nepavyksta ir vaikas visgi suserga – pakyla temperatūra, atsiranda peršalimo ar kitokie simptomai – kada būtina kreiptis į gydytoją, o kada ligą gydyti galima ir namuose?
– Dauguma infekcijų, kuriomis serga vaikai, yra virusinės kilmės, todėl gydymas yra tik simptominis. Antibiotikai virusinių infekcijų negydo, o temperatūra yra normali organizmo apsauginė reakcija. Svarbiausia žiūrėti į vaiką ir tai, kaip jis atrodo nukritus temperatūrai, o ne orientuotis į skaičiukus termometre. Įprastai nesveikstant per tris dienas reikėtų apsilankyti pas savo vaiko gydytoją.
Į gydytoją taip pat reikėtų kreiptis visada (nedirbant jūsų gydytojui – į skubios pagalbos skyrių), kai nepavyksta sumažinti temperatūros vartojant adekvačias vaistų dozes, jei vaikas atsisako gerti skysčius, tampa vangus, nustoja šlapintis, gausiai vemia ir viduriuoja, jei sutrinka vaiko kvėpavimas, pakinta sąmonė arba jeigu tai yra kūdikis iki 3 mėn. amžiaus.
– Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai skirdami pirmąją pagalbą karščiuojančiam vaikui?
– Vienos dažniausių klaidų yra netinkamas vaistų dozavimas, kai pasirenkama per maža dozė pagal vaiko svorį ir jie tiesiog nesuveikia. Taip pat neretai tenka pastebėti, kad tėvai renkasi netinkamą vaisto formą: pavyzdžiui, rektalinės žvakutės viduriuojančiam vaikui. Svarbu nepamiršti ir to, kad vaistui suveikti reikia laiko, todėl nepanikuokite, jei temperatūra vis dar laikosi pusvalandį po suvartotų vaistų.
Dažnas mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia užkloti, neva leidžiant jam išprakaituoti. Jeigu vaikui šalta kylant temperatūrai – tuomet užklokite, tačiau jei vaikas karštas – leiskite kūnui vėsti ir atklokite.
Ir bene svarbiausia – gausus skysčių vartojimas karščiuojant. Jokie vaistai nesumažins temperatūros, jei vaikas negauna pakankamai skysčių.
– Kokius simptomus pajautus reikėtų likti namuose, o kada – eiti į mokyklą ar darželį bijoti nereikėtų?
– Jeigu vaikas jaučiasi blogai (kosti, sloguoja, jį pykina, vemia, viduriuoja) nereikėtų vesti jo į ugdymo įstaigą, nepaisant to, kad nekarščiuoja. Pirmiausia, galvojant apie patį vaiką: juk sunku susikaupti ir būti ugdymo įstaigoje, kai jautiesi blogai. Kalbant apie kitų saugumą – įprastai liga yra užkrečiama pirmomis dienomis, taip pat, kol vaikas aktyviai karščiuoja arba esant žarnyno infekcijai – skystai tuštinasi.
Neveskite vaikų į ugdymo įstaigą ir atsiradus naujiems, nematytiems bėrimams. Tarkim, jeigu vaikas serga atopiniu dermatitu, žvyneline ar kita odos liga – tėvai jau atpažįsta bėrimus, bet jeigu atsirado naujas, nematytas bėrimas kūne – tai gali būti užkrečiama liga ir vertėtų pasirodyti gydytojui, net jei vaikas ir neatrodo negaluojantis. Kai kurie vaikai sirgdami vėjaraupiais ar impetiga jaučiasi gerai, tačiau užkrečia kitus.
– Kaip apsaugoti mokyklos bendruomenę nuo ligų? Kaip bendruomenei laikytis susitarimų, kai tėvai turi skirtingus požiūrius į vaiko sveikatą?
– Reikia kiekvieno bendruomenės nario sąmoningumo ir visų tarpusavio bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, jeigu vaikui diagnozuojama helmintozė (liaudiškai vadinami kirminai) – tėvai turėtų tuoj pat informuoti ugdymo įstaigą, o ši – kitų vaikų tėvus. Tenka susidurti su tokiais pacientais, kuriems ši liga vis atsikartoja, nes ugdymo įstaigoje nėra reaguojama ir, greičiausiai, vaikas vėl užsikrečia ten nuo kito negydyto vaiko.
Turėtų būti aiškios taisyklės, kokių simptomų turintys vaikai negali lankyti ugdymo įstaigos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad po persirgtos infekcijos vaikas dar gali sloguoti ar pakosėti kurį laiką ir tuo metu jis neužkrečia kitų, o net ir sveikam žmogui yra normalu sukosėti 10 kartų per dieną. Taip pat ir esant alerginei slogai ar adenoidų hipertrofijai – vaikas gali sloguoti nuolatos, bet tai nereiškia, kad jis negali lankyti ugdymo įstaigos. Kylant neaiškumų, mano nuomone, paprasčiausia būtų paklausti vaiko gydytojo: gali jis eiti į ugdymo įstaigą ar ne.
Ir, žinoma, priminsiu, kad tiek ugdymo įstaigoje dirbantis personalas, tiek vaikai bus sveikesni, jei patalpos bus gerai vėdinamos, o vaikai daugiau laiko praleis lauke. Smagu matyti ugdymo įstaigas, kurias lankantiems vaikams pagal galimybę pamokos ar užsiėmimai organizuojami ir lauke.
– Vaikai dažnai bijo gydytojų, adatų, jaudinasi, kai tenka važiuoti į polikliniką. Kaip su vaikais kalbėtis apie sveikatą, kad tai keltų kuo mažiau streso?
– Vaikai skirtingi ir kiekviena šeima turi atrasti savo būdą, kaip prieiti prie savo vaiko. Vieniems gerai veikia apdovanojimai už drąsą, o kitiems užtenka nuoširdaus tėvų palaikymo ir buvimo šalia tą akimirką, kai šiek tiek baisu. Yra knygelių ir edukacinių filmukų, kurie padeda vaikams įveikti baimes bei nerimą. Pažaiskite namie vaidmenų žaidimą, leiskite vaikui pabūti gydytoju ir supažindinkite su tuo, kas yra atliekama gydytojo kabinete. „Pasitreniruokite“ gerklės apžiūrą ar širdies ir plaučių auskultaciją (paklausymą). Svarbu nemeluoti vaikams ir negąsdinti jų gydytojais, adatomis ir t.t.
Kalbino: Ieva Klimaitė
