Vakcinos viešojoje erdvėje kelia tiek aistrų, kiek turbūt nėra kėlęs joks kitas farmacijos produktas. Diskusijoms vešint, plinta ir mokslu nepagrįsti bei dažnai netgi absurdiški mitai apie skiepus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytojai epidemiologai vardija: ne, vakcinose nėra gyvsidabrio, vakcinos nepakeičia žmogaus DNR, skiepai nesilpnina imuniteto, o homeopatija bei maudynės ledinėje eketėje skiepų neatstoja. Dažnai profesionalios gydytojų konsultacijos pakanka, kad skiepais suabejoję tėvai mitus pamirštų. Specialistai pateikia atsakymus apie dažniausiai girdimus pramanus.
Taip, vakcinų efektyvumas įrodytas
Ligas pažabojus kolektyviniu imunitetu, vis dažniau žmonėms kyla klausimas, ar vakcinos iš tikrųjų efektyviai apsaugo nuo ligų. Grįžkime vos 35 metus atgal: iki 1990 metų JAV kasmet buvo užregistruojama apie 15 tūkstančių meningito atvejų, kuriuos sukeldavo Haemophilus influenzae b tipo (Hib) bakterijos. Iš šių atvejų 400–500 baigdavosi mirtimi. Pradėjus plačiai naudoti Hib vakciną, tokių atvejų skaičius sumažėjo iki mažiau nei 50 per metus. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė pabrėžia, kad panašių rezultatų pasiekta ir su kitomis ligomis: „Tymai, kokliušas, poliomielitas – šios ligos beveik išnyko, kai vakcinacijos lygis pasiekė aukštą procentą. Kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas, reikia, jog būtų paskiepyta 90–95 proc. gyventojų“.
Su kintančia skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų susirgimų statistika Lietuvoje galite susipažinti žemiau.
Taip, skiepijimas tebėra būtinas
Pasak epidemiologų, vakcinos paradoksaliai tapo savo pačių sėkmės įkaitėmis – dėl drastiškai sumažėjusių ligų atvejų, visuomenė pradeda abejoti jų būtinybe. „Šiais laikais dauguma tėvų ir net dalis medikų nėra susidūrę su tokiomis ligomis kaip tymai, parotitas, raudonukė, poliomielitas, difterija, stabligė ar kokliušas. Dėl to kyla klausimų, ar vakcinacija tebėra reikalinga“, – teigia NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. Ji įspėja, kad virusai ir bakterijos tik ir laukia tinkamų sąlygų grįžti – jei imunizacijos lygis sumažės, ligos vėl ims plisti. „Nors kai kurios ligos, tokios kaip poliomielitas, išsivysčiusiose šalyse beveik išnyko, jos vis dar sukelia protrūkius kitose pasaulio vietose. Atsižvelgiant į intensyvias tarptautines keliones, šias ligas galima lengvai įvežti per turistus ar imigrantus“, – pažymi D. Razmuvienė.
Taip, vakcinos yra saugios
Vakcinos kuriamos laikantis griežčiausių pacientų saugumo standartų. Epidemiologai, kalbėdami apie jų saugumą, pabrėžia „nekenksmingumą“ ir paaiškina, kad organizmo reakcija į skiepą yra normali, būdinga daugeliui – tiek kūdikiams, tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. „Dažniausiai pasireiškia tokie poveikiai kaip skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje. Retkarčiais gali pasitaikyti sunkesnių reakcijų, pavyzdžiui, karščiavimas, kuris dažnai ir kelia nerimą tėvams“, – sako visuomenės sveikatos specialistė Edita Jegelevičienė.
Kiekviena vakcina, įtraukta į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, praeina ilgą ir griežtą klinikinių tyrimų procesą, kuris gali trukti dešimtmečius. Be to, jų poveikis nuolat stebimas ir analizuojamas. Pavyzdžiui, nors yra manančių, kad hepatito B vakcina gali sukelti sunkią alerginę reakciją – anafilaksiją, tokie atvejai yra itin reti, pasitaikantys vos 1 iš 600 tūkstančių paskiepytųjų. Tuo tarpu nuo hepatito B komplikacijų, tokių kaip kepenų cirozė ar vėžys, kasmet miršta tūkstančiai žmonių. Akivaizdu, kad vakcinų suteikiama apsauga gerokai viršija galimas rizikas.
Ne, kūdikiai nėra per maži skiepams
Daugelis tėvų baiminasi, kad naujagimių imuninė sistema yra per silpna, jog galėtų susidoroti su vakcinomis. Tačiau iš tikrųjų kūdikiai yra ypač pažeidžiami infekcijų, nes motinos gimdoje vystosi visiškai sterilioje aplinkoje. Nors gimus jų imunitetas pradeda stiprėti, susidūrimas su pavojingais mikroorganizmais gali sukelti rimtas ligas, kurių būtent ir siekiama išvengti skiepijant.
Epidemiologai primena difterijos situaciją Lietuvoje: pokario metais Lietuvoje difterija buvo itin pavojinga, ypač mažyliams. Net 60 proc. nuo šios ligos mirusiųjų buvo vaikai iki dvejų metų. Apie 1950-uosius kasmet buvo fiksuojama apie 1500 difterijos atvejų. Tik pradėjus kūdikių vakcinaciją 1956-aisiais ir įvedus pakartotinį skiepijimą, pavyko sustabdyti šios ligos plitimą.
Ne, kūdikiai nėra per maži skiepams
Kai kurie pacientai svarsto, kodėl natūraliai persirgti liga pakanka vieno karto, kad susidarytų imunitetas, o vakciną nuo difterijos, stabligės, kokliušo, hepatito B ar poliomielito reikia gauti bent tris kartus. Tačiau natūrali infekcija dažnai turi gerokai sunkesnes pasekmes: tymai gali baigtis smegenų uždegimu ar net mirtimi, poliomielitas – sukelti paralyžių, Hib infekcija (meningitas) – lėtinti psichinį vystymąsi, hepatitas B – sukelti kepenų pažeidimus ar vėžį, parotitas – kurtumą, o vėjaraupiai – komplikuotis į plaučių uždegimą. Vakcinų privalumas – jos suteikia imunitetą išvengiant gyvybei pavojingų komplikacijų.
Tyrimai taip pat rodo, kad vakcinos, tokios kaip Hib, pneumokokų ar stabligės, užtikrina stipresnę apsaugą nei natūraliai persirgta infekcija.
Ne, vaikams nėra skiriama per daug vakcinų
Žinant, kad nuo pat gimimo tūkstančiai įvairių bakterijų apsigyvena ant naujagimių odos, nosies, gerklės ir žarnyno gleivinėse, svarbu suvokti, kad dalis mikroorganizmų yra per daug pavojingi ir rizikuoti neverta. Paskiepijus greitai susiformuoja imuninis atsakas į šias bakterijas, taip kūdikiai apsaugomi nuo bakterijų patekimo į jų kraują ir nuo sunkios ligos išsivystymo.
„Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus skiriamos vakcinos tiesiogine prasme yra lašas jūroje to, su kuo kūdikio imuninė sistema kiekvieną dieną sėkmingai susidoroja natūraliai“, – teigia gydytoja epidemiologė D. Razmuvienė
Ne, vakcinos nesilpnina imuninės sistemos
Yra priešingai – imuninę sistemą silpnina kai kurių virusų sukelta natūrali infekcija. Tai reiškia, kad kai vaikai užsikrečia vienu virusu, jie negali taip pat lengvai kovoti su kitais virusais ar bakterijomis. Tai ypač pastebima natūralios vėjaraupių ar tymų infekcijos metu. Vėjaraupiais užsikrėtę vaikai yra jautrūs atitinkamoms bakterinėms infekcijoms (pavyzdžiui, A grupės streptokokui). O tymais užsikrėtę vaikai yra jautresni bakterijų sukeltoms kraujo infekcijoms (sepsiui).
„Vakcinose virusai yra taip nuslopinti, kad jie negali susilpninti imuninės sistemos. Kalbant apie vakcinomis nekontroliuojamas infekcijas, paskiepytiems vaikams negresia didesnė kitų infekcijų rizika nei neskiepytiems“, – sako NVSC vyriausioji specialistė E. Jegelevičienė.
Skaičiuojama, kad kūdikių imunitetas vienu metu gali reaguoti į maždaug 100 000 skirtingų organizmų. Todėl darkart galima patvirtinti, kad su svarbiausiomis vakcinomis gaunamas poveikis yra tas pats lašas jūroje – keturiolika vakcinų, kuriomis skiepijami kūdikiai ir kuriomis siekiama sukelti imunitetą, organizmo kovai panaudos apytiksliai tik 0,01 procentą turimų imuninės sistemos išteklių.
Ne, vakcinos nesukelia autizmo
Viešoje erdvėje pasigirsta pasakojimų, kad kombinuota tymų, parotito ir raudonukės vakcina (MMR) sukelia autizmą. Šis mitas kilo iš diskredituoto 1998 m. Andrew Wakefieldo tyrimo, kuris buvo atšauktas dėl neetiškos praktikos ir klaidingų duomenų. Wakefield tyrimas paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje nebeskiepyti vaikų minėta vakcina.
Didžiausias tyrimas, kuriame buvo tiriamas MMR vakcinos ir autizmo ryšys, 2002 m. buvo paskelbtas „New England Journal of Medicine“. Apytiksliai 537 000 vaikų Danijoje, paskiepytų ir nepaskiepytų MMR vakcina, buvo tiriami maždaug 6 metus. Autizmo dažnumas tarp paskiepytųjų MMR vakcina ir nepaskiepytųjų buvo toks pat.
Ne, vaikcinose nėra gyvsidabrio junginių
Vakcinose naudotas konservantas tiomersalis, kuriame yra gyvsidabrio, buvo baimių dėl skiepų objektas. Tačiau tiomersalyje esantis etilgyvsidabris greitai pašalinamas iš organizmo ir nesikaupia, kitaip nei pavojingas metilgyvsidabris (su kuriuo šis konservantas ir painiojamas). Tyrimai parodė, kad tiomersalis nesukelia neurologinių pažeidimų, juolab, kad šiandien dauguma vakcinų jau gaminamos be šio konservanto.
„Abejonės dėl skiepų, jų sudėties ir rizikų yra suprantamos, tačiau svarbu remtis faktais, o ne gandais. Dažnai iš tėvų išgirstame, kad jiems trūksta informacijos apie skiepų naudą, todėl visada sakome, kad medicinos mokslas nepalieka abejonių – vakcinos yra saugios, veiksmingos ir būtinos. Skiepai – tai mūsų skydas nuo ligų. Neleiskime mitams jo pramušti“, – primena NVSC gydytojai epidemiologai.
