Kelionė tęsiasi – atvykome į Monrealį. Akivaizdu, kad mūsų tempą diktuoja Toras, tačiau viskas gerai – mes taip ir planavome.
********************
Živilė ir Valdas Venskai 11 metų gyveno Londone, ten susilaukė sūnaus Toro ( dabar jam – 1,5 m.). Valdas dirbo Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje vairuotoju, o Živilė – „Virgin trains“ kompanijoje. Vieną gražią dieną jie nusprendė viską mesti ir iškeliauti trise po pasaulį.
********************
Pirmas įspūdis – kaip čia viskas švaru, tvarkinga, idiliška ir idealu. Ir tas įspūdis nepakito per visas mūsų 5 viešnagės dienas. Žmonės ramūs, susikaupę. Nėra įvairių tautų margumyno kaip Londone ar Niujorke, tai iš karto krenta į akis. Ir šiaip atrodo, kad žmonių nedaug, nėra jokių grūsčių (3,5 mln. gyventojų ). Visur viskas prancūzų kalba – užrašai ir nuorodos, tai šiek tiek nervina, nes abu prancūziškai mokame po du žodžius. Bet beveik visi šneka ir angliškai, tai problemų nebuvo.
Gyvenome priemiestyje, nuosavų namų kvartale. Ir ten viskas taip idiliška, sutvarkyta, ramuma, tyluma ir labai saugu.
Kelis kartus važiavome į centrą, apžiūrėjome lankytinas vietas. Rudeninės spalvos atrodo labai ryškios, ryškesnės nei Lietuvoje. Helovino šventės nuotaikos jautėsi tik šiek tiek. Nors mums kažkodėl labiau kvepėjo Kalėdų dvasia, gal dėl vėsoko oro. Miestas mums abiem pasirodė nuobodokas.
Per viešnagę Monrealyje Torui išdygo abu iltiniai dantys, dėl to 3 dienas jo temperatūra kildavo iki 39 laipsnių, teko duoti vaistukų. Bet viskas greitai ir sėkmingai baigėsi. Pavargti teko – Toras tai verkdavo, tai tiesiog klykdavo, nuolat neišsimiegojęs, dėl to nervingas iki plaukų galiukų, nė sekundei negalima nuo jo nusisukti, tuoj ką nors prisidirbdavo. Mums nebuvo nieko netikėto, nes panašiai ir tikėjomės, ir planavome.
