Vaikų pasaulis yra jautrus ir pažeidžiamas, todėl tėvams dažnai kyla klausimas, kaip tinkamai su jais kalbėtis apie sunkias gyvenimo temas, tokias kaip mirtis, liga ar skyrybos. Nors šios temos gali būti sudėtingos, atvirumas, švelnumas ir aiškumas padeda vaikams geriau suprasti situaciją ir jaustis saugiau.
Pokalbis su vaiku apie netektį
Mirtis – viena sunkiausių temų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vaikų amžius ir suvokimo lygis lemia, kaip jie supranta mirtį ir kaip ją priima.
Venkite eufemizmų („išėjo“, „užmigo“, „iškeliavo į geresnę vietą“). Vaikai gali tai suprasti pažodžiui ir bijoti, kad, pavyzdžiui, užmigus galima „neprabusti“.
Naudokite paprastus žodžius – sakykite, kad žmogus mirė ir jo kūnas nebegali jausti skausmo, kvėpuoti ar judėti.
Vaikai gali užduoti daug klausimų: „Kur dabar tas žmogus?“, „Ar ir aš mirsiu?“, „Kodėl žmonės miršta?“. Atsakykite sąžiningai, tačiau neperkraukite informacija.
✔ Leiskite vaikui išsakyti savo emocijas – liūdesį, pyktį ar net nesupratimą.
✔ Parodykite, kad gedėti yra normalu – pasakykite, kad ir jūs jaučiatės liūdni, bet kad su laiku skausmas sumažės.
✔ Padėkite rasti būdą prisiminti mirusį žmogų – galima kartu piešti, pasakoti istorijas, kurti prisiminimų albumą.
Mažiems vaikams mirtis dažnai atrodo laikina, todėl reikia paaiškinti, kad miręs žmogus nebegrįš. Pradinukai jau supranta mirties negrįžtamumą, bet gali bijoti, kad tai nutiks ir jų artimiesiems. Paaugliai supranta mirtį kaip suaugusieji, bet gali reaguoti uždarai ar net piktai, todėl svarbu būti kantriems ir pasiruošusiems kalbėtis, kai jie bus tam pasiruošę.
Pokalbiai su vaikais apie ligas
Kai šeimos narys ar pats vaikas suserga sunkia liga, situacija gali sukelti baimę, nežinomybę ir nerimą.
✔ Būkite atviri – jei vaikas mato, kad kažkas keičiasi, bet niekas jam nepaaiškina, jis gali jausti dar didesnį nerimą.
✔ Paaiškinkite, kas vyksta – jei liga gydoma, galite sakyti: „Tėtis serga, bet gydytojai daro viską, kad jis pasveiktų“.
✔ Jei liga rimta, nekurkite nerealių vilčių, bet sutelkite dėmesį į tai, kad šeima bus kartu, nepriklausomai nuo aplinkybių.
Padrąsinkite išreikšti emocijas
Vaikams reikia leisti jausti ir kalbėti apie baimes – kai kurie gali bijoti likti vieni, kiti gali supykti. Klausykite jų ir nesakykite: „Nesijaudink“, nes jų jausmai yra svarbūs.
Kartu sukurkite rutiną – jei liga ilgalaikė, padėkite vaikui jaustis stabiliai: užtikrinkite, kad jų kasdienis gyvenimas kuo mažiau keistųsi.
Įtraukite vaiką į rūpinimąsi sergančiu artimuoju
✔ Leiskite vaikui padėti – galbūt jis gali nupiešti piešinį ar atnešti arbatos sergančiam šeimos nariui.
✔ Supažindinkite su gydymo procesu – kai kuriems vaikams lengviau suprasti situaciją, jei jie žino, kokius vaistus ar procedūras reikia atlikti.
Pokalbis su vaiku apie skyrybas
Skyrybos dažnai kelia vaikams daug streso ir nežinomybės, todėl svarbu jiems paaiškinti, kas vyksta ir kaip tai juos paveiks.
Kalbėkite kartu ir aiškiai
✔ Jei įmanoma, pasakykite vaikui apie skyrybas kartu su partneriu – taip parodysite, kad abu tėvai vis dar myli vaiką ir juo rūpinsis.
✔ Pasakykite, kad tai ne vaiko kaltė – daugelis vaikų linkę manyti, kad dėl tėvų skyrybų jie yra kalti. Paaiškinkite, kad tai yra suaugusiųjų sprendimas.
✔ Paaiškinkite, kas keisis – kur vaikas gyvens, kaip dažnai matys kitą tėvą, kokios bus naujos kasdienybės taisyklės.
Leiskite vaikui jausti viską, ką jis jaučia
✔ Vaikas gali jausti pyktį, liūdesį, baimę ar net palengvėjimą – visos šios emocijos yra normalios.
✔ Išklausykite jį, bet neverskite rinktis tėvų pusės – pasakykite, kad jį myli abu tėvai ir tai nesikeis.
Užtikrinkite stabilumą
✔ Išlaikykite kuo daugiau stabilumo – vaikai geriau prisitaiko prie pokyčių, kai jų kasdienė rutina nesikeičia radikaliai.
✔ Nekalbėkite blogai apie kitą tėvą – net jei santykiai sudėtingi, vaikui abu tėvai yra svarbūs.
