Geras bendravimas yra svarbus vaikų auklėjime. Todėl pateiksime naudingų patarimų tėvams, padėsiančių veiksmingai bendrauti su savo vaikais.
Auklėti vaikus gali būti daug maloniau, kai sukuriate teigiamus tėvų-vaikų santykius. Nesvarbu, auklėjate pradedantį vaikščioti kūdikį ar paauglį, geras bendravimas yra raktas, padėsiantis auginti vaiko savigarbą bei abipusę pagarbą.
Pagrindiniai gero tėvų/vaikų bendravimo principai
Tegul vaikas žino, kad jums įdomu ir kad jūs esate įsitraukęs į pokalbį, o prireikus – jam padėsite.
Kai jūsų vaikas nori pasikalbėti, išjunkite televizorių ir padėkite telefoną į šoną.
Kai vaikas nori jums papasakoti kažką svarbaus, neatsiliepkite į telefono skambučius.
Pokalbiai turi būti asmeniniai, nebent juose būtina dalyvauti kitiems asmenims. Geriausias bendravimas su vaiku – kai nieko nėra aplinkui.
Vaiko sutrikdymas arba jo pastatymas į nemalonią padėtį prieš kitus paskatins jo pasipiktinimą ir priešiškumą.
Kalbėdami su vaiku, nežiūrėkite į jį iš viršaus. Geriau fiziškai nusileiskite iki vaiko lygio ir tik tada kalbėkite.
Jei labai pykstate dėl vaiko elgesio ar atsitikimo, palaukite, kol nusiraminsite ir tada kalbėkite, nes kitaip negalėsite būti objektyvus. Geriau sustokite, nusiraminkite, o su vaiku pasikalbėsite vėliau.
Jei esate labai pavargęs, jums reikės daugiau pastangų, kad būtumėte aktyvus klausytojas. Tikras aktyvus klausymasis yra sunkus darbas, tad tai daryti, kai kūnas ir protas jau pavargę, yra labai sudėtinga.
Klausykitės atidžiai ir mandagiai. Nepertraukinėkite vaiko, kai jis bando papasakoti jums istoriją. Su savo vaiku būkite toks pagarbus, koks būtumėte su geriausiu draugu.
Nebūkite žinovas, išnarpliojantis smulkias istorijos gijas ir niekada neleidžiantis išsivystyti vaiko temai. Kartais, kai vos vaikas pradeda pasakoti, kas atsitiko, tėvai sako: „Man nesvarbu, ką jie daro, bet būtų gerai, kad tu nedalyvautum tokiuose dalykuose”. Juk svarbiausia yra tai, kad vaikas pasitiki jumis ir drįsta pasakoti.
Neklauskite kodėl, tačiau klauskite, kas atsitiko.
Jei kažką žinote apie situaciją, pasakykite vaikui, ką jūs žinote ar ką jums pasakė.
Venkite tokių frazių, kaip „Kalbėsi, kai aš pabaigsiu”, „Aš žinau, kas tau geriausia”, „Tiesiog daryk, ką aš sakau, ir taip problemą išspręsime”, pamirškite pamokymus ir moralizavimą, nes tai nepadeda atvirai bendrauti.
Nenaudokite pažeminančių žodžių ar teiginių (kvailas, tingus ir pan.): „Tai kvaila, nėra jokios prasmės” arba „Ką tu žinai, tu tik vaikas”.
Parodykite, kad priimate patį vaiką, nepriklausomai nuo to, ką jis padarė arba ko nepadarė. Padrąsinkite vaiką bendrauti atvirai. Padarykite tai priimdami jį ir pagirdami jo pastangas bendrauti