„Mano vaikas nevalgo“ – dažnai skundžiasi tėvai, tačiau paklausinėti labiau, pripažįsta, kad duoniukus, barankas, sausainius ir sūrio lazdeles jų atžalos kremta mielai. Ką daryti, jei atėjus pietų ar vakarienės metui, vaikas atsisako valgyti normalaus maisto?
Sigita klausia:
„Turiu 2 metų 5 mėnesių mergaitę, pastaruoju metu dėl jos elgesio man prasidėjo nervų stoka, nevalgo to, ką pagaminu šeimai, tada eina užkandžiaudama. Dabar uždraudžiau jai užkandžiauti, kol nepavalgys normalaus šilto maisto. Nesuprantu, kas čia jos per principai yra, ji tada verkia, isterikuoja, na, žodžiu, namo stogas kilnojasi. Kaip man pasielgti tokiu atveju?“.
Atsako individualios psichologijos konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.
Sveika, Sigita,
Gerai Jūs čia pasakėte: “Nervų stoka”…
Panašu, kad Jūsų namuose stogas kilnojasi ne tik nuo mergaitės isterijų. O gal aš klystu ir čia ne tas atvejis, kada “Obuolys, nuo obels netoli terieda” ? Nepykite, jei pataikiau, tokie jau mes tėvai esame.
Štai aš būna matau savo vaiką, supykusį trenkiantį durimis ir galvoju sau: „Veidrodėli, veidrodėli, na, nebūk tu toks žiaurus…“ Tad šį kartą leisiu sau pabūti eksperte ir diagnozuoti “kovos dėl valdžios” atvejį. Kuri kurią?
Mama:
– Ach, tu mano pagaminto maisto nevalgysi, tai aš tau užkandžių neduosiu!
Dukra:
-Gerai.
Po valandos dukra:
-Aš valgyt noriu!
Mama:
-Negausi, nes tada kažkada nevalgei!
Dukra:
-AAAAAAA!!!! Aš valgyti noriu!
Mama:
-O aš…! O aš…! O aš į „Tavo vaikas“ parašysiu ir atsakymą gausiu!“
Ir tai tikrai geriau nei „paimsiu diržą“, nors tikriausiai ir tokie žodžiai jau buvo ištarti. Ar ne?
Vaikai, ypač 2,5 metų, dar elgiasi autentiškai – sako, tai ką galvoja. Vaikui, ypač 2,5 metų, reikalingas dienos ritmas: miegojimo, valgymo, žaidimo. Jei ritmo nėra ir tarp pagrindinių maitinimų pilna užkandžių, na, pasakykit, kodėl ji privalo šypsotis, kai yra alkana ir valgyti, kai yra soti? O štai jūs, Sigita, esate jau suaugusi ir galite suprasti, kad tokie maži vaikai natūraliai renkasi valgyti tai, kas jiems skanu ir tada, kai jie yra alkani. O ne todėl, kad nori atkeršyti, nubausti, įskaudinti mamą.
Jei norite toliau pataikauti savo mergaitei, ją lepinti, tai dalinkite pagal savo nuotaiką užkandžius ir kelkite toliau isterijas. O jei norite auginti sveiką vaiką, tai sutvarkykite pirmiausia savo ir šeimos maitinimosi tvarkaraštį.
– Neužkandžiaukite pati bet kada.
– Gerbkite ir vertinkite maistą, kurį gaminate.
– Valgykite sveikai ir gražiai, estetiškai.
– Sodinkite mergaitę kartu su visais prie stalo, kad ji matytų ką jūs ir kiti šeimos nariai valgo.
– Įdėkite visko po nedaug į jos lėkštę.
– Neverskite jos valgyti to ko ji nenori, net jei tai “laaaaabai sveika” ir nekerštaukite.
– Leiskite pabėgti nuo stalo be grasinimų: “Na dabar tai žinok!”
– O kai verks ir prašys užkandžių apsikabinkite ir paguoskite: “Tavo pilvukas dabar labai nori valgyti. Tuoj eisime gaminti pietų ir galėsi skaniai privalgyti kiek telpa.”
Juk abi suprantame, kad nevalgęs pusryčių vaikas gali paverkti, kai yra alkanas, bet juk už valandos kitos bus pietūs ir Jūs kaip nors tą valandą ištversite. Aš tikiu, kad galite, nes abi žinome, kad taip siekiame ritmo, ypač reikalingo vaikui ir mums. Būkite kantri ir nuosekli – kiekvienas pasigailėjimas prailgins jūsų nervų tampymą dar viena diena ar savaite.
