53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Pedagogė apie adaptaciją darželyje: tėvų jaudulys persiduoda vaikui

Pedagogė apie adaptaciją darželyje: tėvų jaudulys persiduoda vaikui

Vasara prabėgs ir į ikimokyklinio ugdymo įstaigų lopšelių grupes sugužės daug mažylių. Tėčiams ir mamoms, prasidės nerimo kupinos dienos dėl pasikeitusio vaikučio gyvenimo. „O, Dieve!”, – aikčios dauguma mamų, pamačiusios pilną grupę mažų dvimečių. Daugelis stebėsis, kaip auklėtojos gebės prižiūrėti tokį didelį būrį vaikų? Iš tikro bus nelengva, nes vaikų adaptacija gerai „pakankina” ne tik tėvelius, pačius vaikus, bet ir auklėtojas.

Vilniaus lopšelio – darželio „Žibutė” vyresnioji auklėtoja Zita Urbonienė.

Vaikų adaptacija priklauso nuo tėvų požiūrio

Kiekvienai mamai savas vaikas yra brangus ir svarbus, jos dažnai sutrinka vien pagalvojusios, kad dabar nematys, negalės kontroliuoti savo mažylio visą dieną. Todėl itin svarbu lopšelio auklėtojoms padirbėti su mamomis ir tėčiais. Jau ilgai dirbdama lopšelinukų auklėtoja, pastebėjau, kad nuo pačių tėvų požiūrio ir priklauso vaikelio savijauta adaptacijos metu. Pirmiausia tėvai turi ruoštis tam žingsniui.

O tai reiškia – leisti vaikui būti savarankiškam, neuždaryti tarp keturių sienų, o pratinti prie svetimų žmonių, skatinti bendrauti tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais, dažnai priminti, kad mažyliui teks eiti pas kitus vaikus pažaisti, pabūti be tėvų ir t. t.

Dar vienas svarbus momentas yra tas, kad darželyje vaikams keičiasi dienos ritmas, režimas, atsiranda įvairių taisyklių, kurių namuose nereikėjo laikytis, ir kt. Vaikai greitai pastebi, kad nebegauna tiek dėmesio, kiek jo gavo iš savo tėvelių, ir tai juos gąsdina. Tokiems mažiems vaikams dar labai reikia saugumo, globos, padrąsinimo, užuovėjos nuo svetimos aplinkos ir kitų vaikų.

Daug bendrauju su tėvais. Jie nori, kad su jų vaikais būtų švelniai elgiamasi, klausinėja daug įvairių dalykų: ką jie mėgsta, nemėgsta, ką valgo, kaip miega, žaidžia, bendrauja ir t. t. Visa tai gerai, nes aš, auklėtoja, ir turiu žinoti apie kiekvieną vaiką. Bet yra ir kitas aspektas – tai vaikai. Jie dar nesupranta, kodėl turi pasilikti grupėje be tėvų, kodėl tėvams reikia eiti į darbą, kodėl reikia derintis prie kitokio režimo, miegoti ne namuose ir t. t. Kol vaikai pritampa prie naujo gyvenimo ritmo, praeina mažiausiai trys mėnesiai, o kartais ir ilgiau. Per tą laiką vaikai patiria emocinę, psichologinę įtampą, kuri paveikia jų sveikatą, bendrą savijautą. 

Ikimokyklinėje įstaigoje su lopšelinukais pasikeisdamos dirba dvi, kartais trys auklėtojos ir auklėtojos padėjėja. Vaikams reikia prie visų jų priprasti. Pastebėjau, kad vaikai pasirenka sau artimą auklėtoją ar jos padėjėją, kuri dirba kasdien. Auklėtojoje vaikai ieško panašumų į savo mamą ar močiutę pagal išvaizdą, kalbos manierą, balso tembrą ar pan. Taip jau yra ir nieko čia nepakeisi, tiesiog vaikai intuityviai jaučia sau artimą žmogų ir tai nėra blogai. Gal kiek sunkiau yra auklėtojai, nes vaikas sekioja iš paskos, nepaleidžia iš akių, tampa pavydus, reikalauja globos, saugumo ir kt. Tačiau auklėtojai yra svarbūs visi vaikai, ji atsakinga už juos visus ir turi vienodai visais rūpintis ir džiaugtis.

Tėvų jaudulys persiduoda vaikui

Ne visos mamos supranta, kad jų jaudulys, neramios mintys, emocijos persiduoda vaikui. Jis kaip kempinė sugeria iš mamos sklindantį nepasitenkinimą, abejones. Pastebėjau, kad tie vaikai lengviau adaptuojasi grupėje, kurių mamos yra ramios, drąsios, pasitiki auklėtojomis, geranoriškai bendrauja, per daug nesureikšmina iškilusių keblumų. Ir priešingai, labai daug reikalaujančios, per daug globojančios, visko bijančios mamos, sukuria sunkumų santykiuose ne tik su auklėtojomis, bet ir saviems vaikams. Vilniaus mieste lopšelio grupės yra pilnos ir tokia vaikų gausa gąsdina jautrias mamas. Pasirinkimas yra tik vienas – kantriai išlaukti vaikų adaptacijos periodą lopšelio grupėje arba ieškoti auklės.

Vaikai dar nesupranta, kodėl turi pasilikti grupėje be tėvų, kodėl tėvams reikia eiti į darbą ir t. t. Kol vaikai pritampa prie naujo gyvenimo ritmo, praeina mažiausiai trys mėnesiai, o kartais ir ilgiau. Per tą laiką vaikai patiria emocinę, psichologinę įtampą, kuri paveikia jų sveikatą, bendrą savijautą.Pedagogė Zita Urbonienė

Norėčiau duoti keletą patarimų tėveliams, kurie ruošiasi vaikutį vesti į lopšelį. Šie patarimai yra pagrįsti patirtimi, nes su 2-3 metų vaikais dirbu jau 20 metų. Šia tema yra pateikta daug informacijos žurnaluose, internete. Vis dėlto taikliausius patarimus gali duoti auklėtojos praktikės. Padėtis yra tokia, kad tėvai dažnai nei darželio, nei auklėtojų pasirinkti negali (išskyrus privačius). Visi nori, kad su mažais vaikais dirbtų pačios geriausios, švelniausios auklėtojos. Darželio direktorė siekia, kad įstaigoje dirbtų savo darbą išmanančios pedagogės, kad apie įstaigą sklistų tik geri atsiliepimai.

Į ką atkreipti dėmesį?

Tėveliai, pradėję vesti savo vaiką į darželį, turėtų atkreipti dėmesį į, rodos, paprastus dalykus, kurie turi reikšmės tolesniam bendravimui su grupės personalu.

Susipažinkite su bendra grupės aplinka, tvarka, režimu, taisyklėmis ir kt.

Būkite nusiteikę maloniam bendravimui su grupės personalu.

Neskubėkite daryti neigiamų išvadų, kas beatsitiktų. Pirma pasikalbėkite su auklėtojomis.

Namuose laikykitės dienos režimo, panašaus į darželio.

Apie darželį, vaikui girdint, kalbėkite tik teigiamai, linksmai.

Vaikštinėdami lauke su vaiku, paprašykite, kad jis eitų greta, nes darželyje auklėtojai būna sunku suvaldyti būrį vaikų.

Paprašykite, kad vaikas eitų į tualetą ne vienas, o su grupės darbuotoja, nes iš pradžių jam būna nesaugu kitoje patalpoje.

Paprašykite personalo, kad padėtų vaikui susitvarkyti, ko pats jis dar nesugeba.

Kuo anksčiau atpratinkite vaiką nuo sauskelnių.

Nepalikite miegoti lopšelyje tol, kol nepripras būti grupėje, gerai jausis.

Susipažinkite, kurioje lovoje gulės, atneškite pižamą ir kojinaites.

Palikdami vaiką grupėje, būtinai atsisveikinkite, nors jis ir verktų.

Nerodykite vaikui savo jaudulio, o elkitės drąsiai, nes vaikas viską jaučia.

Būkite nusiteikę tam, kad vaikas kolektyve dažniau sirgs.

Patarimų sąrašą dar galėčiau tęsti, bet svarbiausia yra suvokti, kad visi jauduliai, nemalonumai, susiję su adaptacija, praeis. Nereikėtų vaikui namuose kurti šiltnamio sąlygų, viską daryti už jį, nes pradėjęs lankyti darželį, vaikas patiria stresą. Padėkite vaikui suvokti, kad jis turi ne tik teises, bet ir pareigas.

Per adaptacijos laikotarpį vaikai keičiasi, pajaučia, kad darželyje būti yra įdomu ir linksma. Jie pajaučia visai kitokį gyvenimą nei namuose, nes čia jie žaidžia, bendrauja, mokosi daugelio dalykų, susiranda draugų, lavėja įvairiapusiškai ir pamato kitokią aplinką ir žmones. Po gero pusmečio daugelis vaikų vakare jau neskuba eiti namo. Tėveliai būna nustebę, kad pasikeitė jų vaikų norai. Vaikai pajautė, pamatė, kad darželis nėra kažkokia baisi vieta. Jie čia gyvena savo gyvenimą su džiaugsmais ir ašarėlėmis, su sėkmėm ir nesėkmėm, su išdaigomis ir savo emocijomis, su draugais ir žaidimais…

Mamos ir tėčiai, būkite stiprūs ir protingi. Sakoma, kad tėvai turi mokytis iš vaikų, o vaikai neturi daryti tėvų klaidų. Gyvenimas tai jau įrodė. Sėkmės.

Mano išsaugoti straipsniai