Stresinėse auklėjimo situacijose visi tėvai daro klaidų, retkarčiais praranda savitvardą ir pasako bei padaro dalykus, kurių nenorėjo daryti. Tai žmogiška, tačiau svarbu iš tų klaidų pasimokyti. Kaip susivaldyti ir būti geru pavyzdžiu vaikui bei drauge išsaugoti ramius nervus? Ką daryti, kai jaučiate, kad tuoj „neteksite proto“?
Veiksmingi patarimai, kaip susitvarkyti su emocijomis sudėtingose situacijose ir tapti geresniais tėvais
Kaip susivaldyti konfliktinėse situacijose bei atpažinti neįsisąmonintas emocijas, įvardinti jas ir ką daryti, kad neišspręstos ir nesuvoktos praeities ar net savos vaikystės situacijos nekištų kojos bendraujant su savo vaikais?
Kad ir kaip besąlygiškai ir stipriai mylėtumėte savo vaikus, turbūt kiekvienam teko pasijusti bejėgiškai ar prarasti savikontrolę, o daliai net prišnekėti baisių dalykų, pliaukštelėti savo vaikui ar kitaip neadekvačiai reaguoti. Tiesą sakant, ne visada emocijas sukelia konkreti situacija, kartais jos atsiveja mus iš praeities.
Būtent tėvai formuoja socialinės, emocinės ir psichinės sveikatos pamatus. Todėl labai svarbu, kad prieš auklėdami vaikus, drąsiai stotumėte į kovą ir savo vidiniais demonais, baimėmis ar kaltėmis. Jūs esate pavyzdys, tad Jūsų psichologinė būsena labai svarbi gerai vaiko savijautai ir sąlygoms lavinti ne tik vaiko protinius ir fizinius gebėjimus, bet ir emocinį intelektą, kuris itin reikšmingas dėmuo sveiko ir laimingo gyvenimo pagrindui.
Dr. Daniel J. Siegel ir dr. Tina Payne Bryson knygoje „Protingas vaikas” pabrėžia tėvų indelį, siekiant užauginti laimingus vaikus, ir dalinasi patarimais kaip geriau pažinti savo atžalas ir pačius save. Tai svarbi sąlyga norint sustiprinti tarpusavio santykius šeimoje.
Mokslininkai ne tik iškelia klausimus, ar dažnai Jus užklumpa emociniai potvyniai, užliejantys vaikus Jūsų chaosu ir baime, arba gal Jūsų reakcijos pernelyg griežtos, Jums sunku suprasti ir atliepti vaikų emocijas ir poreikius? Jie pateikia ir galimus sprendimus, pabrėždami, kad auklėjimo krizės yra galimybės tobulėjimui. Galite pasinaudoti akimirkomis, kai jaučiate, kad tuoj nesusivaldysite, kaip galimybėmis modeliuoti savitvardą. Mažos akytės stebi, kaip jūs susivaldysite. Jūsų veiksmai tampa pavyzdžiu, kaip siaučiant stiprioms emocijoms pasielgti tinkamai, kai iškyla pavojus, kad tuoj „neteksite galvos”.
Stresinėse auklėjimo situacijose visi tėvai daro klaidų, retkarčiais praranda savitvardą ir pasako bei padaro dalykus, kurių nenorėjo daryti. Tai žmogiška, tačiau svarbu iš tų klaidų pasimokyti. Kaip susivaldyti ir būti geru pavyzdžiu vaikui bei drauge išsaugoti ramius nervus? Ką daryti, kai jaučiate, kad tuoj „neteksite proto”? Knygoje pateikiam šie žingsniai:
1. Neprisidarykite žalos. Užčiaupkite savo burną, kad nepasakytumėte ko nors, dėl ko vėliau teks gailėtis. Susidėkite rankas už nugaros, kad išvengtumėte bet kokio grubaus fizinio kontakto. Stenkitės bet kokia kaina apsaugoti savo vaiką.
2. Pasitraukite iš susiklosčiusios situacijos. Nėra nieko blogo tiesiog atsikvėpti, ypač jei tai apsaugos Jūsų vaiką. Pasakykite vaikui, kad Jums reikia laiko nusiraminti, kad jis nesijaustų atstumtas. Tada, nors gali atrodyti kvailai, pasistenkite pajudėti. Pašokinėkite. Atlikite keletą jogos pratimų. Lėtai, giliai kvėpuokite. Išgerkite vandens, padarykite pertraukėlę, pasirąžykite. Darykite bet ką, kas galėtų padėti nusiraminti. Tai padės jums grįžti į ramesnę būseną ir parodyti vaikams, kokius savitvardos triukus galėtų naudoti ir jie. Tik nurimę pamatysite platesnę perspektyvą. Tuomet galėsite rinktis, kaip reaguoti į vaiko elgesį ir, jei reikia, taisyti tarpusavio santykius.
3. Nesusikoncentruokite tik į neigiamus dalykus. Kai įsiplieskia pyktis, kuris užgožia visus kitus jausmus ir žinias apie Jūsų vaiką, pabandykite prisiminti kitas situacijas, pažiūrėti plačiau. Greitai suprasite suprantate, kad Jūsų mažylis elgiasi kaip bet kuris tokio amžiaus vaikas; prisiminsite kaip skaniai abu juokėtės prieš keletą minučių žaisdami kortomis. Netrukus jausitės pasirengę toliau harmoningai auklėti savo vaikus. Galėsite užmegzti su jais ryšį, nes pats būsite darni visuma.
4. Taisykite. Greitai. Iškart, kai nusiraminsite ir jausite, kad galite valdytis, iš naujo užmegzkite ryšį su vaiku. Tuomet stenkitės susidoroti su bet kokia padaryta žala – emocine, santykių pablogėjimo. Galite pasakyti, kad atleidžiate, tačiau būtinas ir Jūsų atsiprašymas bei atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas. Šį žingsnį būtina žengti kiek įmanoma greičiau. Kuo greičiau atkursite tarpusavio ryšį, tuo greičiau atgausite emocinę pusiausvyrą ir vėl galėsite mėgautis tarpusavio santykiais.
Kai kurias staigias, emocingas, karštas reakcijas sukelia netikėti nemalonumai, konfliktai, sudėtingos situacijos, kartais nuovargis, tačiau tėvų ir vaikų santykius tyrinėjantys knygos „Protingas vaikas” autoriai pastebi, kad kartais konkrečiai situacijai nederamas emocijas sukelia praeities patirtys, kurias ir patys tėvai ne visada sąmoningai suvokia ir susieja su savo reakcija ar veiksmais.
Neįsisąmoninti prisiminimai gali brautis į gyvenimą ne tik vaikams, bet ir tėvams ir veikti elgesį, emocijas, suvokimą ir net fizinius pojūčius. Tėvams tokie užslėpti prisiminimai ypač pavojingi dėl dviejų priežasčių.
Pirma, net maži vaikai gali perimti baimės, susikrimtimo ar nepilnavertiškumo jausmus, tėvams nė nesuvokiant, kad juos išgyvena. Gyvenant su prislėgtais tėvais, vaikui labai sunku būti ramiam ir laimingam.
Antra, neįsisąmoninti prisiminimai gali versti elgtis netinkamai. Kadaise patirti jausmai, kai Jus paliko, apleido tėvai ir panašiai, gali trukdyti brandžiai, pagarbiai ir su meile bendrauti su savo vaikais.
Ką daryti, kad neigiamos patirtys, kurių galbūt neleidote sau išgyventi ar iki galo išjausti praeity negalėtų daryti neigiamos įtakos Jūsų gyvenimui ir santykiams su vaikais?
1. Kai kitą kartą pajusite, kad į erzinantį vaikų elgesį reaguojate per stipriai, paklauskite savęs: „Ar reaguoju adekvačiai?” Kartais teks sau pasakyti: „Ne, šie jausmai neadekvatūs. Nėra jokios priežasties asmeniškai reaguoti į tai, kad šiandien dukra nori, jog pasaką jai skaitytų tėvelis, o ne aš. Man nereikia būti tokiai nepatenkintai.”
2. Jei negalite paaiškinti ar pateisinti savo reakcijos, laikas savęs paklausti: „Kas čia vyksta? Ar man tai ką nors primena? Ir iš kur, po galais, kyla šie mano jausmai ir elgesys?”
3. Būkite su savimi atviri. Įsisąmonindami sudėtingas praeities akimirkas, suprasite, kaip praeitis veikia jūsų santykius su vaikais. Juk jaučiate, kaip jūsų problemos veikia jūsų ir vaikų nuotaiką. Kai jaučiatės nieko negebą, nusivylę ar pernelyg jautriai reaguojate į viską, pabandykite suprasti, kas slypi už to, išsiaiškinkite, ar tai nesusiję su praeities įvykiais. Ankstesnius patyrimus perkelkite į dabartį ir įpinkite juos į savo gyvenimo istoriją. Tuomet niekas jums nesutrukdys būti tokiais tėvais, kokiais norite. Rasite gyvenimo prasmę ir padėsite ją rasti savo vaikams.
