Ar gali mama būti per gera savo vaikui? Ar gali tėtis per stipriai mylėti? Ar gera mama yra besąlygiškai visus vaiko troškimus pildantis žmogus? Ar savo meile tėtis gali sugadinti vaiką?. Tokie ir panašūs klausimai kyla nė vienai mamai ar tėčiui, auklėjant savo vaikus. Dauguma tėvų nori visa ko geriausio savo vaikams ir dažnai peržengia tą ribą, kai galvodami, kad daro gerą savo vaikams iš tikrųjų padaro jiems blogą.
Psichologė Gintarė Jurkevičienė aptaria, kokias klaidas padaro tėvai, kad jų perdėtas gėris auklėjant vaiką tampa blogiu?
Noras duoti vaikui visa, kas geriausia
Tai kas geriausia atrodo mums, ne visada geriausia vaikui, pvz., būrelių kiekvieną savaitės dieną lankymas, vis naujų rūbų ar žaislų pirkimas vaikui. Jei mes neturėjome galimybės turėti tiek užklasinės veiklos, drabužių ar žaislų, tai mums gali atrodyti, kad savo vaikui kuo daugiau šitų gėrybių suteikiame, tuo geresne mama būsime. Bet nepainiokime vaiko poreikių su savo vaikystės poreikiais, ir jūsų vaikui kasdieniai būreliai gali teikti ne malonumą, o nuolatinį pervargimą.
Nuolatinis vaiko gyrimas, nenurodant siekiamybės
Jei vaiką nuolat giriame „Šaunuolis“ ir neparodome, ką jis dar gali padaryti, toks vaikas netenka galimybės tobulėti. Pernelyg giriami vaikai užauga „sudievintais“, kurie neretai mokykloje mokytojams sako: „O kam man stengtis, mamai aš vis tiek būsiu šaunuolis“. Tinkamai vaikus reikėtų girti šitaip: „Šaunuolis, kaip gerai padarei. Tikiuosi kitą kartą dar padarysi“. Taip giriami vaikai žinos, už ką jie yra konkrečiai giriami ir turės siekiamybę.
Darbų už vaiką padarymas
Dažna mama už vaiką padarydama tuos darbus, kuriuos vaikas pagal savo amžiaus tarpsnį jau gali atlikti pats, pvz., apsirengti, pavalgyti, susitvarkyti žaislus ir kt., padaro savo vaiką nevykėliu. Vaikas, nuolat girdėdamas sakant mamą ar tėtį: „Aš geriau už tave žaislus sudėsiu“ , „Aš greičiau batus užrišiu“, „Leisk, padėsiu, tu dar nemoki“ ir pan., galvoja, kad mama ar tėtis laiko jį nevykėliu, nemokša ir nustoja stengtis. Toks nevykėlio vaidmuo gali žmogų lydėti visą jo gyvenimą, pvz. „Aš nesugebu susirasti darbo“, „Man nepavyks išlaikyti egzamino“. Taigi, atsargiai su pagalba vaikams, nepersistenkime.
Vaiko saugojimas nuo nesėkmių
Neretai tėvai norėtų savo vaiką auginti apsauginiame burbule, kur jis būtų apsaugotas nuo neigiamo išorinio poveikio, bet realybė yra tokia, kad mes negalime apsaugoti vaiko nuo gyvenimo. Tik nesėkmės užgrūdina vaikus ir išmoko veikti nepaisant kliūčių. Tarkim, vaikas po mėnesio karatė treniruočių pareiškia, kad šis sportas ne jam. Jam nesiseka taip gerai, kaip kitiems vaikams. Per gera mama norėdama apsaugoti savo vaiką nuo galimos nesėkmės per treniruotes, leistų vaikui mesti būreli, o tik gera mama paskatintų vaiką toliau lankyti būrelį. Per gera mama neišmoko vaiko pakovoti už save ir siekti užsibrėžto tikslo.
Neigiamų emocijų vengimas
Tu tik neverk… Turbūt kiekviena mama nori, kad jos vaikas visada būtų laimingas, visada šypsotųsi ir niekada neverktų. Tačiau šie lūkesčiai yra nerealūs, nes ir suaugęs žmogus tikrai ne visada yra patenkintas ir laimingas. Todėl bandyti vaiką apsaugoti nuo neigiamų emocijų, tokių, kaip liūdesys, pyktis, yra ne tik, kad nenaudinga, bet ir žalinga vaikui, nes vaikas neišmoks pažinti ir susidoroti su savo emocijomis.
Davimas, ko paprašo, čia ir dabar
Vaikas neišsiugdo valios, gebėjimo išlaukti. Tik pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio poreikiai turėtų būti tenkinami kuo greičiau, o vėliau vaikus reikia mokinti kantrybės ir gebėjimo išlaukti. Nors dažna mama jaučiasi bloga, kai jos vaikas verkia, ožiuojasi ir paskatinta savo tokios blogos savijautos, duoda vaikui tai, ko jis prašo.
Siekis būti tobula mama
Noras būti tobulai mamai uždeda vaikui kryžių visam gyvenimui, nes vaikas visą gyvenimą sieks būti tobulu, tokiu tobulu, kokiu buvo jo mama, o kaip žinome, tobulų žmonių nebūna. Taigi, vaikas visą gyvenimą vaikysis nepasiekiamos iliuzijos ir automatiškai bus pasmerktas nesėkmei.
