Išmokęs spjaudytis vaikas, kai supyksta, spjauna į mamą ir tėtį. Tėvai aiškina, kad taip elgtis nedera, tačiau kol kas tai nedavė teigiamų rezultatų. Ką tėvams patars specialistė?
Rūta klausia:
„Auginame du berniukus – 2 m. 7 mėn. dvynukus. Jie išmoko spjaudytis, ir jei kas nepatinka, spjauna į mamą ar tėtį. Suprantu, kad jie taip išreiškia savo emocijas bei nepasitenkinimą, bet kaip jiems paaiškinti, kad taip daryti negerai? Esu kalbėjus su jais, gražiai aiškinau, kad tai blogas elgesys, rodžiau, kad mane liūdina toks poelgis – niekas nepadeda“.
Atsako tėvystės konsultantė Milda Čeikienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.
Bendraujant su vaiku labai svarbi yra ir neverbalinė kalba. Vaikai puikiai mus „skaito” ir kūno kalba neretai tiki labiau nei žodžiais. Tai reiškia, kad jei žodžiais sakome, kad tam tikras elgesys mus liūdina, o veiksmais nesustabdome to, kas daroma, tai vaikai renkasi mieliau tikėti mūsų kūno kalba.
Jei sakome vaikui, kad dabar labai skubame, o patys sėdime ir lėtai varstome batų raištelius, tai vaikas “nuskaito” jūsų neskubrius veiksmus ir taip pat leidžia sau niekur nebeskubėti. Taigi, ir jūsų atveju vaikus drausminant labai svarbu atkreipti dėmesį, ar jūsų veido mimika, balso intonacija atitinka jūsų sakomus žodžius. Ar gali būti, kad atitinka ne visada?
Žinoma, jūsų minėtos problemos vien tik mimika ir intonacija neišspręsime. Teks brėžti ribas ir pirmiausia pamokyti vaikus, kaip galima socialiai priimtinu būdu pykti. Dabar jie pyksta ir spjaudosi, nes jiems savo nepasitenkinimą tokiu būdu išreikšti yra lengviausia, patogiausia, geriausia. Ir šioje vietoje neužtenka jiems tik pasakyti „Stop”, „Gana”, „Mane liūdina”. Čia reikia nuosekliai mokyti, kaip kitaip galima išlieti savo įniršį. Gal trepsėti kojomis, parėkti įsikniaubus į pagalvę, pabėgioti aplink stalą, pasėdėti ir paverkti, o gal nupiešti ir suplėšyti lapą? O gal verta suformuoti iš pagalvės “Pikčių” ir jį paboksuoti? Tai, kas tinka jums ir jūsų vaikui, – pakuždės mamos ir tėčio širdis. Kai jau nuspręsite, kaip mokysite vaikus pyktį išlieti tinkamai, tegul jums tai vaikams perteikti padeda mašinytė, lėlė ar meškiukas. Parodykite, kad apspjautas žaisliukas būna labai nepatenkintas, išeina, nedraugauja. Žaiskite tai kartu su vaikais.
Jei net ir mokant vaiką tinkamai reikšti pyktį, jis nepaliauja spjaudęsis, apribokite jo galimybę tai padaryti. Taip, čia iššūkis, bet priimkite jį be pykčio. Ramiai ir kantriai pasakykite, kad jums tai nepatinka ir leiskite rinktis: žaisti toliau su jumis nesispjaudant arba žaisti vienam, jei pasirenkama apspjauti. Jei vaikas visgi pasirenka spjauti, tai griežtai, bet pagarbiai nukelkite jį sau nuo kelių, kėdės ir pasodinkite, pastatykite vaiką atokiau, o pati atsitraukite ir užsiimkite kokia nors veikla, kuri atitrauktų jus nuo vaiko audringos reakcijos. Galite plauti indus, valyti kriauklę, vartyti žurnalą, paskambinti draugei. Kai laikui atėjus vaikas pasirinks ne spjauti, o tęsti veiklą drauge su jumis, tą pačią akimirką sureaguokite ir garsiai pasidžiaukite. Tą darykite kaskart, kai vaikui pavyksta susivaldyti ir nebespjauti. Tegul jūsų džiugesį pastiprina ir sūnui skirti žodžiai: „Tau pavyko supykti, bet tu nespjovei šįkart! Gal einam nupiešti tavo pyktį?”
Noriu palinkėti net ir tokiomis aplinkybėmis neprarasti humoro jausmo ir žaismingumo. Tai padeda spręsti sunkumus. Kai sunku ištverti netinkamą vaiko elgesį, paspauskite „pasielk kitaip” ir vaizduotės mygtuką. Įsivaizduokite, kad vaiko spjaudalai yra nuodinga žudanti rūgštis ir jums telieka demonstratyviai nugriuvus pakratyti kojas. O gal seilės – tai nuostabus kremas rankoms? Jo jums būtinai reikia daug, dar daugiau! Štai į šitą indelį! O gal šiomis seilėmis galima piešti ant popieriaus? Gal jas, patekusias į plastikinį maišelį, reiktų patyrinėti? Tikėtina, kad kuomet nebeakcentuosite, nebedrausite, nesureikšminsite viso to, vaikams spjaudytis atsibos labai greitai.
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
