Tik gimus vaikui išgirstame jo riksmą, vėliau jis pradeda guguoti, čiauškėti, reaguoti balsu į aplinką, o baigiantis pirmiesiems metams išgirstame ir taip lauktą pirmąjį žodį, kuris dažniausiai būna dviejų vienodų skiemenų.
Teisinga vaiko kalbos raida jau nuo mažų dienų labai svarbi tolimesniam vystymuisi. Svarbu sekti kiekvieną vaiko ištartą garsą, jog laiku ieškotume pagalbos ir užkirstume kelią raidos nukrypimams. Apie vaikų kalbos raidą ir kokią įtaką jai turi tėvai, kalbamės su logopede Banga Žaliene.
Kokio amžiaus vaikai dažniausiai pradeda tarti pirmuosius žodžius? Kokį amžių pasiekę jie jau išmoksta kalbėti pilnais sakiniais?
Kalbos raida yra bendro vaiko vystymosi dalis. Kaip vyks kalbos išmokimas priklauso nuo centrinės nervų sistemos subrendimo, vaiko intelekto bei socialinių veiksnių. Kitaip tariant, yra glaudus ryšys tarp kalbos bei psichinio ir motorinio vaiko vystymosi.
Mes gimstame turėdami kalbos įgijimo mechanizmą, kurį suaktyvina kalbėjimo praktika. Štai kodėl svarbiausia sąlyga vaiko kalbos vystymuisi – bendravimas su šalia esančiu suaugusiuoju (mama, tėčiu, globėju). Kalbos vystymuisi labai svarbus motyvas ir noras bendrauti (jei dėl kokių nors priežasčių motyvacija sutrinka, tai kalbos vystymasis irgi vėluoja).
Pirmas kūdikio garsas yra riksmas, vėliau jis perauga į daugiau atspalvių turintį verksmą. Labai svarbus etapas kūdikio ikikalbiniame vystymesi tampa gugavimas. Jis pasigirsta pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį. Kūdikis atvira burnyte, iškvėpdamas orą, tarsi treniruojasi tarti garsus. Dažniausiai tai tampa malonia veikla pačiam „kalbėtojui“, todėl mums svarbu pastiprinti šias teigiamas emocijas kūdikio tariamais garsais. Mamos tai daro intuityviai, net nesusimąstydamos, kad taip skatina ir vysto savo vaiko kalbą.
Keturių mėnesių kūdikis balsinėmis reakcijomis jau kviečia suaugusius bendrauti. Be jokios abejonės, mylintys tėvai atsiliepia į tokius „kvietimus“, dažnai kartodami vaiko vardą, jo pasakytus garsus. Tokie „pasikalbėjimai“ padeda mažyliui išmokti naudoti kalbos garsus kaip bendravimo priemonę.
Apie aštuntą gyvenimo mėnesį kūdikiai ima kiek mažiau čiauškėti, o daugiau klausytis, ką jam sako namiškiai – tai kalbos supratimo pradžia. Šiuo „tylesniu“ periodu ima kauptis pasyvusis žodynas.
Kalbėjimas vienu žodžiu paprastai prasideda baigiant pirmuosius metus (gali būti individualūs kelių mėnesių skirtumai). Pirmieji žodžiai dažniausiai sudaryti iš dviejų pasikartojančių skiemenų („ma-ma“, „ba-ba“, „te-te“). Šie žodeliai įgauna plačią prasmę (pvz. „te-te“ gali reikšti, kad matau tėtį, kad nėra ir pasigedau tėčio; džiaugsmą, kai tėtis mėto mane aukštyn, ar kad tėtis vairuoja). Šie pirmieji žodeliai suteikia visiems daug džiaugsmo ir paskatina daugiau verbaliai bendrauti su mažyliu.
Pirmieji žodžiai dažniausiai sudaryti iš dviejų pasikartojančių skiemenų („ma-ma“, „ba-ba“, „te-te“).Logopedė Banga Žalienė
Plataus apibendrinimo žodelių laikotarpis baigiasi, kai vaikas paauga ir „atranda“, kad viską galima pavadinti. Visiems gerai pažįstamas klausimas „kas čia?“ moko vaiką įvardyti pasaulį ir kaupti žodyną.
Vieni vaikai pradeda kalbėti labai anksti, tuo tarpu kiti – sulaukę pusantrų ar dviejų metų. Nuo ko priklauso vaiko kalbos raida?
Tarp 18 ir 24 mėn. amžiaus vaikai ima grupuoti žodžius – atsiranda taip vadinama „dviejų žodžių stadija“: „lialia bum „(lėlė nuvirto) „kate diuo“ (paduok žaislą) ir pan.
Vaikai paprastai žodžius į sakinius ima jungti praėjus 6 mėn. po ištartų pirmųjų žodžių. Žinoma, nereiktų lyginti vaikų – visada egzistuoja individualūs skirtumai. Vieni vaikai anksčiau ima vaikščioti ir bėgioti, o kalbėti ima kiek vėliau, kiti – atvirkščiai.
Maždaug nuo 2 iki 5 m. vaikai kalbą vartoja labai kūrybiškai. Šis periodas ir yra įvardijamas kaip sparčiausias kalbos vystymosi laikas.
Jeigu vienerių metų vaiko žodyną sudaro nuo 2 iki 30 žodžių, antrųjų metų pabaigoje – nuo 100 iki 400, tai trejų metų vaikas žino jau vidutiniškai 1200-1500 žodžių.
Kokia yra tėvų įtaka vaiko kalbėjimui? Kaip ji gali paskatinti vaiko kalbą vystytis greičiau?
Kad vaikas greičiau prašnektų, reikia su juo kalbėtis, atsiliepti į jo kvietimą „dialogui“, kokio amžiaus bebūtų jūsų vaikas. Pasakokite, kas vyksta aplinkui, ką darote jūs, ką daro jis. Sakiniai turi būti aiškūs, paprasti, trumpi, pakartokite lėčiau pirmą kartą vaikus girdimus žodelius, susiekite juos su veiksmu ar daiktu.
Tegul visus jūsų bendrus žaidimus lydi kalba (o kartais – ir dainelė, eilėraštis, lopšinė). Jei vaikas žaidžia vienas, atspindėkite jo veiklą ir jausmus žodžiais („Smagu su mašinėle važiuoti“, „Kaip ramu lėlytei, kai ją supi“). Jeigu žaidžiate kartu, pasakokite, įvardinkite žaislus – kaip atrodo, kokios formos, spalvos, dydžio ir t.t.
Suaugusieji neturėtų nuolat taisyti mažylių kalbos, nes vaikai gali pradėti jaustis „nevykėliais“, nepateisinančiais tėvelių lūkesčių.Logopedė Banga Žalienė
Girdimojo suvokimo lavinimui, žodyno plėtimui tinka ir fone skambančios dainelės, pasakų įrašai. Tik neskubėkite savo vaikelio perduoti televizijos, kompiuterių ir kitų „šiuolaikinių auklių“ globai.
Kokius pratimus ar žaidimus tėvai gali su vaiku žaisti namie, norėdami skatinti jo kalbos raidą?
Vaiko žodyno plėtimasis yra daug spartesnis už gebėjimą taisyklingai artikuliuoti. Tad, 2-4 metukų vaikas gali iškraipyti ar praleisti sunkesnius garsus, juos pakeisti kitais. Nereiktų versti vaikų tiksliai artikuliuoti garsų – normalu, kad dalį garsų vaikas taria netaisyklingai arba netaria iš viso.
Suaugusieji neturėtų nuolat taisyti mažylių kalbos, nes vaikai gali pradėti jaustis „nevykėliais“, nepateisinančiais tėvelių lūkesčių. Dauguma tarties netikslumų išnyksta savaime, o jeigu 4-5 metų vaikučio kalba vis dar sunkiai suprantama, reikėtų specialių užsiėmimų tarties tikslinimui.
Kokia yra smulkiosios motorikos įtaka vaiko kalbos raidai?
Turbūt jau seniai ne naujiena, kad smulkiosios rankų motorikos lavinimas aktyvina ir smegenyse esančius kalbos motorinius centrus, todėl gerėja ir kalbinė motorika. Kitaip tariant, piešimas, spalvinimas, karpymas, lipdymas, raištelių varstymas, dėlionių dėliojimas, karolių vėrimas bei paprasčiausia rankų pirštukų mankšta lavina ir palengvina kalbai reikalingų judesių atlikimą.
Ar šeimos vis dažniau lankosi pas logopedą ir bando spręsti vaiko kalbos raidos problemas?
Ne vienerius metus dirbdama logopede ir konsultuodama šeimas, pastebiu, kad šių dienų mamos vis anksčiau susirūpina savo vaikučių kalba. Tai džiugina. Ankstyva diagnostika palengvina pagalbą vaikui ir numato palankesnes kalbos korekcijos perspektyvas.
Kokiais atvejais reikėtų suskubti kreiptis į specialistą?
Sunerimti reiktų, jei stebime tokius simptomus, kaip gugavimo stoka, netaisyklinga liežuviuko padėtis burnoje, nevalingi liežuviuko judesiai, kai kūdikis blogai ima krūtį, springsta ir pan. Tikėtina, kad dėl nepakankamo sugebėjimo valdyti burnos raumenukus, gali kilti sunkumų ir artikuliuojant garsus.
Ne vienerius metus dirbdama logopede ir konsultuodama šeimas, pastebiu, kad šių dienų mamos vis anksčiau susirūpina savo vaikučių kalba. Tai džiugina.Logopedė Banga Žalienė
Pasitarti su specialistu reiktų, jei iki 15 mėn. kūdikis nepasako nei vieno prasmingo žodžio, jeigu kyla įtarimų, kad mažylis nepakankamai supranta kalbą, vengia akių kontakto, nenori bendrauti. Tai gali būti rimtesnių bėdų simptomai. Kartais vaiko kalbėjimą galime įsivertinti ir tokia supaprastinta formule: jei trijų metų vaiko kalbos nesupranta mama, o ketverių metukų – aplinkiniai, laikas susitikti su logopedu.
Ar egzistuoja ir kiti faktoriai, turintys įtakos vaiko kalbos raidai?
Konsultuodama šeimas visada primenu, kad vaiko kalbos raidai turi reikšmės ir paveldimumas, ir bendras vaiko psichomotorinis vystymasis, ir kalbinė aplinka. Artimųjų geranoriškumas, šiltas ir kantrus bendravimas bei noras suprasti vaiką – štai tos būtinos sąlygos, norint sėkmingai auginti „kalbos medį“.
Daugiau informacijos apie kalbos raidą rasite ČIA.
**
Serija straipsnių apie pozityvų ir kūrybišką vaikų ugdymą parengta bendradarbiaujant su LEGO DUPLO ir LEGO žaislų gamintoju LEGO Group. LEGO Group įsipareigoja teikti vaikams saugią, lavinančią ir kūrybiškumą skatinančią žaidimo patirtį. Žaisdami LEGO DUPLO arba LEGO kaladėlių rinkiniais, mažieji lavina svarbiausius įgūdžius, kūrybišką mąstymą, mokosi spręsti problemas ir koncentruoti dėmesį. Daugiau informacijos apie vaikų lavinimą, žaidimą bei žaidimus galima rasti interneto svetainėje www.lego.com, kurios aplinka yra saugi ir vaikams.
