Tėvams mažų vaikų sveikata – nuolatinis rūpestis, o pasikeitusi išmatų spalva dažnai kelia nerimą. Vienas iš dažniausiai pastebimų pokyčių – žalios išmatos. Ar tai ligos požymis, ar tiesiog vaiko virškinimo sistemos reakcija į maistą? Kada reikėtų sunerimti, o kada tai – visiškai normalu? Šiame straipsnyje aptariame galimas priežastis, ką stebėti ir kada kreiptis į gydytoją.
Kas lemia žalią išmatų spalvą?
Žalia išmatų spalva atsiranda dėl tulžies pigmentų, kurie natūraliai susidaro kepenyse. Tulžis yra žalsvai geltonos spalvos skystis, kuris padeda virškinti riebalus. Kol išmatos keliauja per žarnyną, tulžies pigmentai keičiasi – nuo žalios iki rudos spalvos. Tačiau jei žarnynas veikia greičiau nei įprasta, tulžis nespėja pilnai „pasendėti“ – išmatos gali būti žalios.
Štai keletas dažniausių žalių išmatų priežasčių:
1. Maitinimo ypatumai (kūdikiams)
Žalios išmatos itin dažnos maitinamiems krūtimi kūdikiams, ypač pirmosiomis savaitėmis. Tai visiškai normalu – kūdikio virškinimo sistema dar bręsta, o mamos pienas greitai pereina per žarnyną.
Taip pat žalios išmatos gali atsirasti, kai kūdikis gauna daugiau „priekinio“ pieno (kuris yra vandeningesnis) ir mažiau „galinio“ (riebesnio). Tokiu atveju galima pabandyti ilgiau maitinti viena krūtimi, kad kūdikis gautų ir sotesnį pieną.
2. Mišinėlių pakeitimas ar papildomas maistas
Mišiniu maitinamų kūdikių išmatų spalva dažnai skiriasi nuo žindomų – gali būti gelsva, žalsva ar net rusva. Jei keičiamas mišinėlis ar pradedamas primaitinimas, gali laikinai pasikeisti ir išmatų spalva.
Geležies papildai ar mišinėliai su didesniu geležies kiekiu taip pat gali nudažyti išmatas žaliai – tai nekelia grėsmės.
3. Mityba vyresniems vaikams
Vyresnių vaikų išmatos gali tapti žalsvos dėl tam tikrų maisto produktų:
- Tamsiai žalios daržovės (špinatai, brokoliai).
- Maisto dažikliai (saldainiai, gėrimai, spalvoti dribsniai).
- Geležies turintys papildai.
Jei vaikas jaučiasi gerai, valgo ir elgiasi įprastai – nerimauti nereikia.
4. Virškinimo sutrikimai ar infekcijos
Kartais žalios išmatos gali būti virškinimo sutrikimų ar lengvos infekcijos požymis. Ypač jei:
- Vaiko išmatos tampa skystos, dažnos, putotos.
- Atsiranda pilvo skausmai, vėmimas, karščiavimas.
- Išmatose pastebima gleivių ar nemalonus kvapas.
Tokiais atvejais tai gali būti virusinė ar bakterinė infekcija (pvz., rotavirusas, salmonelė) arba alerginė reakcija į maistą.
5. Antibiotikų vartojimas
Po antibiotikų vartojimo pasikeičia žarnyno mikroflora – išmatos gali būti žalios, skystesnės. Tai dažniausiai laikina. Svarbu pasirūpinti probiotikais ir stebėti, ar būklė gerėja.
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų žalios išmatos nėra pavojingos. Tačiau verta pasitarti su gydytoju, jei:
- Žalios išmatos tęsiasi kelias dienas iš eilės ir lydi viduriavimas.
- Vaikas karščiuoja, vemia, vangus, atsisako valgyti.
- Išmatose yra kraujingų ar gleivingų priemaišų.
- Kūdikiui pasireiškia stiprus pilvo pūtimas ar verksmingumas.
Gydytojas gali paskirti išmatų tyrimus ar rekomenduoti alergijos testus, jei įtariama maisto netolerancija.
Ką gali padaryti tėvai?
- Stebėti vaiko būklę – nuotaiką, apetitą, temperatūrą.
- Įvertinti, ar neseniai keitėsi vaiko mityba.
- Jei duodami papildai – pasitarti su gydytoju dėl jų poveikio.
- Esant virusinėms infekcijoms – užtikrinti skysčių vartojimą, poilsį ir stebėti savijautą.
