Gali būti, kad perskaitę pasakysite: „Viską žinojau, taip ir darau“. Tokiu atveju, sveikiname, kad išvengiate dažniausiai pasitaikančių tėvų klaidų, kurias jie daro gydydami vaikus namuose.
Temperatūros mušimas tada, kai dar nereikia
Manoma, kad temperatūra pakyla, kai organizmas ginasi nuo jį užpuolusių virusų. Į organizmą patekę virusai ar bakterijos atpalaiduoja toksinus, kurie su krauju išplinta po visą organizmą. Kai kūno temperatūra pakyla virš 38 – 39 laipsnių, bakterijos ir virusai liaunasi vystytis. Taigi, temperatūra yra natūrali organizmo apsisaugojimo priemonė. Aukšta temperatūra nebūtinai reiškia, kad mažylis serga sunkia liga. Yra vaikučių, kuriems mažiausia infekcija sukelia aukštą temperatūrą, kitiems ji kyla lėčiau. Dažniausiai vaikams temperatūra kyla greitai ir ji būna aukšta. Tačiau kai natūrali organizmo imuninė sistema sutrikusi, mažiukas gali ir nekarščiuoti. Numušti temperatūrą reikia tada, kai ji aukštesnė nei 38,5 laipsnių.
Antibiotikų davimas be gydytojo žinios
Antibiotikai naikina tik bakterijas, todėl jie skiriami jų sukeltoms ligoms gydyti. Dažniausiai jais gydomas viduriniosios ausies uždegimas, ūminis bakterinis tonzilitas (angina), šlapimo takų užkrečiamosios ligos, sinusitas, kitos bakterinės ligos. Antibiotikai neveikia dažnai peršalimo ligas sukeliančių virusų. Tačiau neretai sunku nuspręsti, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai. Todėl pasitaiko, kad antibiotikų skiriama be reikalo.
Pirmiausia reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kuris skyręs tyrimus išsiaiškins, ar iš tiesų antibiotikų reikia. Įvairios peršalimo ligos gali prasidėti tais pačiais požymiais, bet gydyti jas reikia skirtingai. Tik gydytojas gali spręsti, mažyliui reikia antibiotikų ar ne.
Labai dažnai pradėjus vartoti antibiotikus mažylio sveikata iškart pagerėja. Tačiau tuo metu nutraukti antibiotikus yra didžiulė klaida. Pradėjus vartoti, jie naikina silpnesnes bakterijas ir vaikutis pasijunta geriau. Tačiau dalis bakterijų išlieka gyvos, toliau dauginasi ir kenkia organizmui. Todėl antibiotikus būtina vartoti tiek laiko, kiek skyrė gydytojas, net jeigu mažylis atrodo visiškai sveikas.
Vaikas rengiamas per karštai
Sergančio mažylio nereikia laikyti šiltnamyje ir labai smarkiai prirengti, nes perkaitęs lengviau gali susirgti. Rengti jį reikia taip, kad nebūtų nei per šalta, nei per karšta. Būtinai vėdinkite kambarį. Jeigu geras oras, vaikas nekarščiuoja, į lauką galite eiti, tačiau mažyliui neleiskite dūkti, bėgioti ir perkaisti. Ligos metu renkite vaiką natūralaus pluošto rūbais, kurie nevaržytų jo judesių, nebūtų aptempti.
Kambaryje per karšta ir per sausa
Sergant labai svarbu, kad kambaryje būtų vėsus ir ne per sausas oras. Patartina kambarius nuolat vėdinti. Jeigu patys reguliuojate kambario temperatūrą, geriau, jei, pavyzdžiui, vaikui sloguojant ji bus vienu – kitu laipsniu mažesnė. Tuo tarpu mes elgiamės atvirkščiai – vaikui sunegalavus prikaitiname namus lyg pirtį. Užsikimšusiai nosiai tampa dar sunkiau kvėpuoti. Jeigu kambaryje šildymo sezono metu yra itin sausas oras, drėkinkite jį. Be įmantrių elektrinių aparatų tinka ir paprastos priemonės – šlapias rankšluostis ant karšto radiatoriaus, atviri indai prie radiatorių su vandeniu.
Vaikas nemaudomas
Vaikui sergant, iš organizmo skiriasi toksinai, todėl svarbu tinkamai pasirūpinti jo higiena. Sergančio vaiko tėvai dažnai nemaudo ištisomis savaitėmis, manydami, kad taip geriau. Gulėti pusvalandį vonioje nereikia, tačiau trumpas nusimaudymas po dušu tikrai nepakenks, o ir bus naudingas. Jeigu jums labai nedrąsu, bent jau apvalykite vaiko kūną šiltame vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu. Sirgdamas vaikas gausiai prakaituoja, todėl jį reikia nuprausti, be to, dažnai keiskite jo drabužėlius. Kai vaikas prastai jaučiasi, pasiūlykite jam nusiprausti veidą šiltu vandeniu – tai atgaivins ir suteiks jėgų.
Vaikas verčiamas per prievartą valgyti
Susirgusiam mažyliui tėvai neretai stengiasi įsiūlyti maisto bet kokia kaina. Ruošia kaloringus patiekalus, siūlo suvalgyti bent deserto – kad tik ką nors vaikas įsidėtų į burną. Tėvai mano, kad kuo sočiau pamaitins sergantį vaiką, tuo greičiau jis pasveiks. Tačiau tiesa yra tokia, kad sergančiam mažyliui maisto reikia mažiau, negu įprastai. Yra normalu, kad ligos metu apetitas sumažėja. Po ligos paprastai apetitas greitai sugrįžta į savo vietas, o svorio priaugama taip pat sparčiai, kaip ir iki tol. Svarbiausia taisyklė – kad vaikas gautų pakankamai daug skysčių sirgdamas. Geriau, kai jų duodama po truputį nuolat, o ne retai po daug. Pasiūlykite vaikui vandens, šiltų arbatėlių, kompoto, tai, ką jis labiausiai mėgsta gerti.
Patarimai, kokio maisto pasiūlyti ligoniams:
Maitinkite vaiką mažomis porcijomis ir nereikalaukite, kad jis suvalgytų viską. Daug svarbiau užtikrinti pakankamą skysčių kiekį, o „rimtas maistas“ palauks.
– Prieš valgį galite pasiūlyti mažyliui išgerti šiek tiek kefyro arba natūralių vaisių sulčių – jos sužadins apetitą. – Pasirūpinkite, kad vaikas gautų pakankamai skysčių – šiltos arbatos, vaisių kompoto, vandens.
– Žarnyno mikroflora ligos metu išsiderina, todėl labai praverstų į vaiko valgiaraštį įtraukti rūgščių pieno produktų – kefyro, pasukų, natūralaus jogurto.
– Kokių maisto produktų pasiūlyti vaikui ligos metu, priklauso ir nuo pačios ligos, ir nuo gydymo metodų, ir nuo paskirtų vaistų. Pavyzdžiui, jeigu vaikui paskirti antibiotikai, su jais patartina naudoti ir gerųjų bakterijų preparatų, taigi, pravers ir maistas, turtingas jais (pvz., minėtieji rūgštūs pieno produktai).
