Kaip mamai iš tiesų reaguoti į apgamą ant kūdikio kūnelio: numoti ranka, nedelsiant kreiptis į gydytoją šalinti, ar operuoti, kai vaikelis paaugs?
Konsultuoja LSMU Kauno Klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, dermatovenerologė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė.
Įgimta dėmelė
Įgimtais laikomi apgamai, esantys nuo pirmos gimimo dienos ar atsiradę pirmaisiais gyvenimo metais. Jie yra keliolikos rūšių, bet visi skiriami į dvi grupes: pigmentinius ir nepigmentinius. Pastarieji dažniausiai būna kraujagysliniai (hemangiomos), jungiamojo audinio ir kt. Naujagimiai dažniausiai turi hemangiomų ar pigmentinių apgamų, kurie susiformuoja iš pigmentą gaminančių ląstelių (melanocitų). Nors jos yra neuroektoderminės kilmės, apgamo atsiradimas neturi ryšio su mamos išgąsčiu ir stresu nėštumo metu. Dar embriono (vaisiaus užuomazgos) metu šios ląstelės susidaro gemaliniame lapelyje ir nukeliauja į odos epidermį bei kitus organus. Iš šių ląstelių formuojasi pigmentiniai apgamai – rusvos dėmelės ar plokštelės.
Vos gimusio naujagimio pigmentinio apgamo ląstelės yra tik epidermyje (paviršiniame odos sluoksnyje), tačiau šios ląstelės dauginasi ir skverbiasi į gilesnius odos sluoksnius. Todėl apgamas sparčiai didėja, apauga plaukais, tampa iškilus ir su vagelėmis.
Nuo centimetro iki giganto
Dažniausiai naujagimio įgimti pigmentiniai apgamai iš pradžių yra tolygios spalvos, nelabai tamsūs kartais net ir neiškilūs. Tad mintis operuoti tik gimusį vaikutį medikų sunkiai „įperšama”. Tėvams nelengva ryžtis, nes atrodo, jog menka dėmelė niekam netrukdo. Sunku patikėti, kad 2 centimetrų apgamas vaikui augant taps gal 20 centimetrų. Tuomet didelį apgamą reikėtų operuoti keliais etapais.
„Stebėjome 12 metų mergaitę, kuriai tarp menčių buvo tamsus, gruoblėtas didžiulis (30 centimetrų) apgamas. Jis skleidė nemalonų kvapą, užsilaikius prakaitui gruoblėto apgamo vagelėse. Mergaitė labai dėl to kentėjo, vengė vasarą išsirengti. Operuoti tokį didžiulį apgamą chirurgai onkologai atsisakė”,- prisimena medicinos daktarė S. Valiukevičienė.
Ar „išlįs vėžiukas”?
Nuomonė, kad apgamo geriau neliesti, jau seniai paneigta. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog įgimti pigmentiniai apgamai turi didesnę riziką supiktybėti, ypač esantys atvirose, saulės spinduliams lengvai pasiekiamose kūno vietose. Vaikui augant įgimti apgamai tampa ne tik sveikatos, bet ir kosmetine problema, nes buvę nedidučiai, vos 1 centimetro dydžio, ilgainiui smarkiai padidėja. Vaikui augant oda tempiasi, kūno paviršiaus plotas didėja ir apgamas taip pat auga.
Dideli pigmentiniai apgamai turi didesnę riziką supiktybėti. Todėl remiantis pasauline praktika, siūloma juos šalinti labai kaip galima anksčiau po gimimo, dar naujagimiui ar kūdikiui. “Pirmą naujagimystės mėnesį vaikučio organizmas persitvarko, todėl Kauno medicinos universiteto klinikų neonatologai pataria chirurginį gydymą atidėti mėnesiui. Vienam naujagimiui įgimti pigmentiniai apgamai, stebėti nuo gimimo po 6 mėn., buvo jau ne dėmės, o sustorėję, iškilūs ir itin dideli”, – sako odos ligų gydytoja.
Apgamėlio chirurginis gramdymas
Dėl įgimto pigmentinio apgamo gydymo Kauno medicinos universiteto klinikų dermatologas konsultuojasi su plastikos chirurgu, ar iš tiesų vaiką reikia operuoti. Kūdikiui skiriama bendrinė nejautra (narkozė), kurios rūšį parenka anesteziologai. Įgimtas pigmentinis apgamas nėra išpjaunamas. Jo paviršinis sluoksnis tik šlifuojamas, gramdomas dermatomu (chirurginiu prietaisu). Taip pašalinama didžioji dauguma apgamo ląstelių. Esant reikalui, prieš operaciją gali būti atlikta punkcinė biopsija iš pigmentinio apgamo ir histologiniai tyrimai dėl supiktybėjimo. Kuo anksčiau ši procedūra atliekama, tuo didesnė tikimybė pašalinti visas apgamo ląsteles ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų be chirurginio skalpelio. Tad dėl didesnių nei 1 cm įgimtų pigmentinių apgamų jau pirmais vaiko gyvenimo mėnesiais mama turėtų konsultuotis su dermatologu, dirbančiu specializuotoje klinikoje.
Ne visus pigmentinius apgamus reikia šalinti. Ar apgamas pakitęs, padeda įvertinti gydytojo patirtis ir dermatoskopinis tyrimas. Dermatoskopas – tai optinis prietaisas, kuris vaizdą padidina 10 kartų ir leidžia apžiūrėti apgamo struktūrą.
Įgyti apgamai
Mokslininkai mano, kad visi apgamai yra įgimti, tik jų atsiradimo laikas įvairuoja. Apgamų daugėja iki 30 m. amžiaus ir tai normalu. Jų skaičius priklauso nuo genetikos bei žmogaus fenotipo – odos, plaukų ir akių spalvos. Šviesios odos, akių ir plaukų spalvos žmonės paprastai turi daugiau apgamų, nes viena iš apgamų atsiradimo priežasčių – saulės poveikis. Jam šviesi oda yra mažiau atspari.
Įgytų pigmentinių apgamų turi kiekvienas ir neverta dėl jų jaudintis. Jų skaičius neturėtų trukdyti džiaugtis gyvenimu. Kai vaikui augant apgamas didėja, taip pat normalu. „Labai dažnai mamos, spaudoje paskaičiusios apie apgamų keliamus pavojus, sunerimsta ir ateina pasitarti su specialistu. Jei atvyksta be reikalo, jas nuraminame ir išleidžiame namo. Tai smagiausi atvejai. Manau, mamos turėtų pačios išmokti stebėti, ar apgamai nekinta, žinoti, dėl kokių pokyčių reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atsiųstų konsultuoti dermatologui “, – sako gydytoja.
Įgyto pigmentinio apgamo pokyčių vertinimo taisyklė
Jei yra 3 ar daugiau išvardinti požymiai, reikia pasitarti su gydytoju:
A – pigmentinio apgamo asimetrija.
B – nelygūs kraštai.
C – netolygi spalva.
D – apgamo skersmuo didesnis nei 5 milimetrų.
Apgamėliai ir saulės spindulėliai
Būtų neprotinga stengtis pigmentinių apgamėlių turintį vaiką visiškai apsaugoti nuo saulės spindulių. Jam galima lygiai taip pat džiaugtis saule kaip ir bendraamžiams. Žinoma, visi mažieji saule turi mėgautis saugiai.
1. Saulės spinduliuose negalima kaitintis vidurdienį (tarp 12-16 valandos).
2. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija pataria galvą uždengti plačiakrašte skrybėle, nes kepurė su snapeliu saugo tik veidą. Tiriant vaikus buvo pastebėta, kad berniukai turi daugiau apgamų ant sprando, o mergaitėms šioje vietoje jų aptikta rečiau (dengia ilgi plaukai). Tačiau jos turi daugiau apgamų ant kojų, nes jos segi trumpus sijonus.
3. Jei mama nori, kad vaiko oda užaugus turėtų mažiau šlakų ir pigmentinių apgamų, turėtų neleisti jam lakstyti visiškai išsirengus. Patartina jį aprengti plonos medvilnės marškinėliais su rankovėlėmis iki alkūnių. Vaikui juk nesvarbu, ar jo rankytės įdega tolygiai.
4. Kai karšta ir norisi pabūti prie jūros, reikia nepamiršti vandeniui atsparaus kremo, saugančio nuo ultravioletinių A ir B saulės spindulių. Jis turi medžiagų, kurios atspindi ar sugeria saulės spindulius. Kremu reikia pasitepti dar namie, pusvalandį iki saulės vonių. Lepinantis paplūdimyje kūno odą būtina patepti kremu ne rečiau nei kas 2 valandas (nepriklausomai nuo apsaugos faktoriaus). Kremai gana brangūs, todėl galima pirkti universaliam naudojimui (veidui ir kūnui) tinkamą kremo paruošimo formą – losjoną, nes jis tolygiau pasiskirsto ant odos. Labai smagu naudoti purškiamąjį. Svarbu rinktis pakankamo stiprumo apsaugos faktorių turintį kremą (ne mažesnį nei 15 SPF).
5. Apgamėlių apsauginiu kremu storiau tepti nereikia, užtenka to paties kiekio, kaip sveikai odai. „Dažnai mamos apgamą užklijuoja. Labai norėčiau paprašyti, kad jos to nedarytų, nes medicininis pleistras vis tiek praleidžia saulės spindulius, be to, apgamas nuolat traumuojamas ir didėja vėžio išsivystymo rizika”, – sako odos ligų gydytoja S. Valiukevičienė.
