„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.
ATVIRAS LAIŠKAS DR. VAIDOTUI URBONUI
Gerb. dr. Urbonai,
Šiuo atviru laišku noriu iškelti kelias problemas, susijusias su Jūsų spaudos pranešimu, publikuotu įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Minėtame pranešime Jūs komentavote 7-ių mėnesių amžiaus kūdikio išsekimo atvejį, dėl to kaltindamas (kūdikio ir jo mamos) veganizmą.
Be abejo, labai vertindamas Jūsų rūpestį vaiku, kuris išgyvena itin sudėtingą metą (ir kuriam iš visos širdies linkiu viso ko geriausio), vis dėlto jaučiu, kad tai, kaip Jūs komentuojate įvykius, verčia gerokai pasigesti nešališkumo bei informacijos tikslumo, kurio reikalauja Jūsų profesinė etika ir pilietinė atsakomybė. Taigi mokslinės diskusijos vardan norėčiau užduoti Jums kelis klausimus ir iš anksto atsiprašau, jei kurie nors mano teiginiai nuskambės kaip asmeninė kritika.
Pirma, regis, tai, kaip Jūs nušviečiate įvykius, kertasi su tuo, ką sakė vaiko mama (ir aš tikiuosi, jog ji pati parengs oficialų pranešimą, kaip ir Jūs). Pranešime buvo deklaruojama, kad be motinos pieno vaikas buvo maitinamas tik vaisių tyrelėmis, kai tuo tarpu aiškėja, jog kitoks maistas irgi buvo duodamas. Bent jau taip nurodyta šiame straipsnyje: http://www.sveikata.org/medikai-dangstydami-savo-klaidas-kaltina-jauna-mama/
Gal galėtumėte pakomentuoti? Ar tiesa, kad mama maitino kūdikį ir kitokiu maistu? Jei taip, kodėl teikėte netikslius duomenis?
Antra, Jūs daug geriau už mane žinote, kad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami vien tik motinos pienu, o tuomet gali būti pridėti kruopščiai atrinkti papildomi maisto produktai. Paprastai NEREKOMENDUOJAMA nė vieno kūdikio taip anksti primaitinti mėsa, karvės pienu ar kiaušiniais. Negana to, beveik 90% maisto medžiagų, reikalingų tokio amžiaus kūdikiui, VIS TIEK gaunami iš motinos pieno. Tai reiškia, gerbiamas Gydytojau, kad milijonai kūdikių visame pasaulyje bet kuriuo atveju būdami 7-ių mėnesių amžiaus NEVALGO gyvūninės kilmės produktų ir yra visiškai sveiki. Ar Jūs tikrai manote, kad kūdikiai turėtų būti maitinami mėsa iškart po šešto mėnesio? Jei taip, gal galėtumėte paminėti kokius nors mokslinius šaltinius, patvirtinančius šią savitą nuomonę?
Trečia, jūs kaltinote motinos veganizmą dėl vaiko būklės, leisdamas suprasti, kad jos pienas irgi nėra pakankamai maistingas. Tačiau toje pačioje nuorodoje, kurią pridėjau aukščiau, motina teigia reguliariai tikrinusi vaiko raidą pas gydytojus, ir, jei būtų buvę kažkokių problemų dėl jos pieno kokybės, jos būtų jau pasirodžiusios pirmaisiais šešiais vaiko gyvenimo mėnesiais. Argi ne taip? Jei taip, kaip Jūs manote, ar gali motinos pieno kokybės problemos atsirasti tik 7-ame mėnesyje, tiesiog iš niekur, bet ne anksčiau? O jei motinai iš tiesų trūko B12 vitamino, kaip buvo skelbiama žiniasklaidoje, kodėl gydytojai jai nesuteikė reikiamos pagalbos ir patarimų? Mums VISIEMS ko nors trūksta, ir visiems mums karts nuo karto prireikia patarimų, kaip sau padėti: pavyzdžiui, daugumai žmonių, gyvenančių Šiaurės šalyse, patariama vartoti D vitamino papildus. Niekas jiems vietoje to neteigia, jog gyventi Šiaurėje yra kriminalinis pasirinkimas.
Ketvirta, toje pačioje nuorodoje taip pat pasakyta, kad staigus kūdikio sveikatos pablogėjimas įvyko dėl vėjaraupių ir rotaviruso, kuriais kūdikis užsikrėtė nuo 6-erių metų sesers, ir kurios lėmė besitęsiantį kūdikio viduriavimą ir vėmimą. Ši dalis buvo visiškai praleista žiniasklaidoje publikuotame Jūsų pranešime, ir pasirodė tik vėliau, portalams atnaujinus informaciją papildomais komentarais. Norėčiau tikėti, kad Jūs žiniasklaidai pateikėte šią informaciją, ir ji tiesiog nebuvo persakyta. Bet kuriuo atveju, būtų svarbu sužinoti Jūsų nuomonę apie šį, rodos, kritiškai svarbų faktą. Galbūt Jūs manote, kad vėjaraupiai ir rotavirusai skirtingai veikia veganus nei kitus žmones? Ar turite kokių nors tai patvirtinančių mokslinių žinių? Galbūt galėtumėte kaip nors pakomentuoti šiuos papildomus veiksnius, kurie, atvirai kalbant, man atrodo gerokai reikšmingesni įvertinant šio vaiko sveikatos būklę nei veganizmas?
Penkta, Jūs savo pranešime minite Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) pareiškimą, kuriame – pasak Jūsų – draugija laiko veganišką vaikų mitybą „nepriimtina ir neskirtina”, o vegetarišką – „nerekomenduojama”. Darau prielaidą, jog paėmėte šį teiginį iš vadinamųjų minimos draugijos gairių apie primaitinimą, publikuotų Pediatrinės gastroenterologijos ir mitybos žurnalo 64/1 numeryje 2017 m. sausį. Kaip Jums puikiai žinoma, tokios pozicinės gairės yra labai svarbus dokumentas, leidžiamas mokslinės institucijos, kuri po daugelio metų kolektyviai darytų tyrimų jaučiasi pakankamai užtikrinta reikšti oficialią poziciją kuria nors moksline tema. Tai darydama, institucija su ypatinga atida pasveria kiekvieną žodį tam, kad tai, kas ten teigiama, neklaidintų ar nebūtų supainiota. Bet koks klaidingas citavimas ar ideologinė manipuliacija tokiomis gairėmis yra rimta mokslinio sąžiningumo nesėkmė, metanti šešėlius ant to, kuris citavo, profesinio patikimumo.
Pats būdamas akademikas žinau, jog mokslininkai savo rašiniuose retai naudoja tokius radikalius žodžius kaip „nepriimtinas”, todėl Jūsų citata man pasirodė įtartina. Ėmiau ir perskaičiau originalų straipsnį, kuriame, kaip ir tikėjausi, niekur nėra žodžio „nepriimtinas” (ar panašaus svorio būdvardžių). Ten rašoma (psl. 127): „Reikalinga ypatinga priežiūra, kad primaitinant būtų užtikrintas adekvatus maistinių medžiagų kiekis vegetariškos ar veganiškos mitybos atveju, o maistinių medžiagų stygius gali išaugti labiau apribojant mitybą.” Taip pat jie rašo (psl. 129): „Veganiška mityba turėtų būti pratikuojama tik esant tinkamai medicininei ar dietistinei priežiūrai, užtikrinant, kad kūdikis gauna patikimą vitamino B12, vitamino D, geležies, cinko, folio, ilgos n-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių grandinės, baltymų ir kalcio, ir kad ta mityba yra pakankamo maistingumo ir energijos tankio.” Tėvai turėtų suvokti rimtas pasekmes, jei nepavyktų laikytis patarimų dėl mitybos papildymo.”
Taip pat verta pastebėti, kad niekur straipsnyje nėra paminėta, kad veganės motinos pienas lemtų vaiko mitybos nepakankamumą.
Taigi, gerbiamas Gydytojau, nėra abejonės, kad ši konkreti draugija nėra palanki veganiškai vaikų mitybai – čia Jūs teisus (jie taip pat mini labai rimtas pasekmes sveikatai, kai nėra medicininės priežiūros). Tačiau jų pozicija nepalyginti nuosaikesnė nei Jūsų, ir – svarbiausia – Jūs, regis, neteisingai pacitavote savo mėgstamiausią šaltinį tam, kad pridėtumėte autoritetingumo savo asmeninei pozicijai – esu tikras, kad sutiksite, jog tai netonizuoja Jūsų patikimumo. Be to, žvelgiant į Jūsų CV, atrodo, jog neretai dalyvaujate šios draugijos renginiuose , tad esate su ja šiek tiek susijęs – galima būtų teigti, kad elegantiškiau ir nešališkiau būtų buvę pasiremti ne vien ja, bet ir kitais šaltiniais. Analogiškai turbūt aš kaip italas galėčiau pakomentuoti, kokia kava geriausia pasaulyje: „Pasak italų, geriausia kava – espresso”. Turbūt sutiktumėte, jog tai – savotiškas interesų konfliktas?
Ir išties įdomu, jog nesumanėte pacituoti Pasaulio sveikatos organizacijos, Mitybos ir dietologijos akademijos, Amerikos dietologų asociacijos, Kanados dietologų asociacijos ir daugybės kitų. Jos visos – ne taip, kaip ESPGHAN – vieningai teigia, jog (aš cituoju, o ne klaidingai cituoju, iš Mitybos ir dietologijos akademijos pozicinių gairių): „Tinkamai suplanuota vegetariška, įskaitant veganišką, mityba yra sveikatinga, maistine prasme adekvati ir gali suteikti naudos sveikatai užkertant bei gydant tam tikras ligas. Ši mityba yra tinkama visoms gyvenimo ciklo pakopoms, taip pat ir nėštumo, maitinimo krūtimi, kūdikystės, vaikystės, paauglystės metu, vyresnio amžiaus žmonėms ir atletams.”
Taigi šiuo atveju mano klausimas Jums toks: ar Jūs kaip gydytojas nemanote, jog turėtumėte laikytis tam tikro nešališkumo pateikdamas informaciją, ypač oficialiuose pranešimuose?
Šešta, man būtų įdomu sužinoti, su kiek vaiko išsekimo ir nepakankamos mitybos atvejų Jums teko susidurti savo karjeroje, ir kiek iš tų atvejų buvo susiję – vienaip ar kitaip – su veganizmu. Įsivaizduoju, kad Jūsų darbas (dėl kurio jaučiu didžiausią pagarbą) verčia Jus akis į akį susidurti su daugybe skirtingų atvejų: nepakankama mityba dėl skurdo, nepakankama mityba iš nežinojimo, nepakankama mityba dėl alkoholizmo ir taip toliau ir panašiai. Gal galiu Jūsų paprašyti pateikti čia skaičių ir statistikos? Kokie yra dažniausi nepakankamos mitybos atvejai Lietuvoje? Ar tai kol kas Jūsų pirmas ir vienintelis atvejis? Nes jeigu, kaip aš įtariu, turite gausybę KITOKIŲ atvejų, privalau Jūsų paklausti, kodėl nerengiate viešų pranešimų apie tas kitas problemas, užuot skelbęs asmeninį karą veganizmui remdamasis vieninteliu atveju, kuris, negana to (žiūrėti pirmus keturis mano sąrašo punktus), apskritai neturi jokio ryšio su veganizmu. Ar nemanote, jog šiuo atveju netinkamai naudojatės savo pozicija?
Septintas ir paskutinis punktas: norėčiau apeliuoti į Jūsų pilietinės atsakomybės jausmą. Šioje šalyje esama jau pakankamai daug įtampos tarp didžiosios daugumos mėsą valgančiųjų ir menkos (nors vis augančios) mažumos veganų. Kiekviename portale, kuriame išspausdintas Jūsų pranešimas, esti šimtai agresyvių ir neapykantos kupinų skaitytojų komentarų, kurie dar labiau kursto raganų medžioklę, vykdomą tokių anti-veganų kaip ir Jūs. Baiminuosi, jog eidami toliau tokiu keliu galime sulaukti ir smurtingesnių scenarijų.
Ar manote, kad toks veiksmas iš asmens, atstovaujančio Jūsų profesijai ir socialiniam vaidmeniui, yra atsakingas? Ar Jus tenkina faktas, kad nuteikiate žmones prieš žmones, tėvus prieš tėvus, lietuvius prieš lietuvius dėl to, kad pateikėte šališką ir netikslią savo atvejo diagnozę, klaidingai cituodamas savo šatinius ir praleisdamas kitus tokios pačios svarbos šaltinius?
Jei nutartumėte atsakyti į šiuos klausimus, nuoširdžiai tikiuosi, jog tai bus padaryta atsižvelgiant į septintąjį mano laiško punktą. Viliuosi ramios, neagresyvios diskusijos, kuri padėtų žmonėms geriau susivokti šiuose svarbiuose klausimuose, o ne sukeltų dar daugiau įtampos ir nesusipratimų.
Linkėdamas Jums kuo didžiausios profesinės ir asmeninės sėkmės,
Pagarbiai,
Prof. Dario Martinelli, Ph.D.
