Antibiotikai labai veiksmingai naikina mikrobus – tiek blogus, tiek ir gerus.
Antibiotikai – puikūs vaistai, galintys išgydyti sunkias bakterines infekcijas; tik reikia atskleisti ir tamsiąją jų pusę: panašu, kad antibiotikai skatina svorio augimą ir gali būti tiesiogiai kalti dėl nutukimo epidemijos. Maždaug prieš septynerius metus veterinarai pastebėjo, kad gaunantys subklinikines antibiotikų dozes (mažiau, nei būtų skiriama infekcijai gydyti, tačiau toks kiekis vis tiek veikia dalį mikrobų) gyvūnai priaugo 10–15 proc. svorio. Taip vaistai veikė kiaules, avis, karves, naminius paukščius, net ir žuvis. Šį atradimą netruko pritaikyti stambūs gyvulių augintojai, pradėję duoti antibiotikų savo augintiniams, kad šie priaugtų daugiau svorio. Tai tapo kertiniu Šiaurės Amerikos gyvulininkystės akmeniu, tokiems tikslams dabar suvartojama per 80 proc. visų antibiotikų. Tačiau tai sukėlė didžiulę problemą – labai sustiprėjo bakterijų atsparumas antibiotikams. Be to, antibiotikai didžiuliais kiekiais patenka į aplinką. Europa pasielgė išmintingai ir uždraudė naudoti antibiotikus gyvulių pašarams papildyti, bet Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada atkakliai taip daro ir toliau.
Pradžioje manyta, kad antibiotikai kontroliuoja mikrobus ligų sukėlėjus, dėl to kyla mažiau infekcijų ir gyvuliai auga greičiau. Tačiau paaiškėjo, kad priežastys yra kur kas sudėtingesnės, susijusios su pakitusia mikrobiota. Gyvulių tyrimai atskleidė, kad subklinikinės bet kokių antibiotikų dozės iš tiesų keičia organizmo mikrobiotą. Šioje populiacijoje įsigali svorio augimą skatinantys mikrobai, padaugėja ir energijos gaunančių mikrobų genų. Dar kiti tyrimai rodo, kad svoris labiau auga tada, kai antibiotikų duodama jaunikliams, o ne suaugusiems gyvuliams, tai ir vėl patvirtina ypatingą ankstyvosios vaikystės mikrobiotos svarbą. Ką bendro kiaulių, avių, karvių ir vištų tyrimų rezultatai turi su vaikams skiriamais antibiotikais (tėveliai, tik neįsižeiskite dėl tokio palyginimo)? Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad labai daug (sveika nuovoka irgi kužda: jei taip darosi su gyvuliais, logiška, kad antibiotikai panašiai veikia ir žmones – juk, biologine prasme, mes esame eiliniai gyvūnai).
Esama tvirtų duomenų, kad tose JAV valstijose, kur suvartojama daugiausia antibiotikų, daugiausia ir nutukusių žmonių. Danijoje buvo atliktas didžiulės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo per 28 000 motinų ir vaikų porų. Tyrimas atskleidė, kad jei kūdikis per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius gaudavo antibiotikų, kildavo rizika, jog sulaukęs septynerių metų amžiaus jis jau bus storas, ypač jei motina nėra stora. Kanadoje atlikto tyrimo duomenimis, jei kūdikis gaudavo antibiotikų pirmaisiais savo gyvenimo metais, išaugdavo tikimybė, kad sulaukęs devynerių ir dvylikos metų jis turės antsvorio.
Tyrimų sąrašą galima tęsti, ir jie visi stebėtinai patvirtina tą patį: antibiotikai, ypač vartoti ankstyvoje vaikystėje, veikia mikrobiotą, dėl to, savo ruožtu, priaugama daugiau svorio ir rizikuojama nutukti. Dar gerai nežinome, kaip žmones veikia mažos antibiotikų dozės, tačiau turimi duomenys apie gyvūnus kalba patys už save. Faktas, kad
tiek visuomenėje, tiek žemės ūkyje suvartojamos tonos antibiotikų, perša mintį, kad net ir antibiotikais negydyti vaikai jų mažomis dozėmis gali gauti ir netiesiogiai, dėl to irgi gali storėti. Antibiotikų galima gauti iš tokių aplinkos šaltinių kaip vanduo. Pamenate, žemės ūkyje kasdien suvartojama gyva galybė antibiotikų. Galiausiai jie patenka į gruntinius vandenis. Galima gauti ir per pašarais su antibiotikais šertų gyvulių mėsą.
Ištrauka iš dr. B. Brett Finlay ir dr. Marie-Claire Arietta knygos „(ne)VALGYK nuo žemės!“
Knygos autoriai – mikrobiologijos ir imunologijos profesorius B. Brett Finlay bei pediatrė dr. Marie-Claire Arietta – remiasi ne tik savo ilgamete patirtimi, bet ir kolegų mokslininkų darbais bei tyrimais, įrodančiais, kad mažyliui būtina aplinkoje susidurti su įvairiais mikroorganizmais. Atsisakyti visų „antimikrobinių“ muilų, losjonų ir valiklių, kartais „pamiršti“ išplauti grindis, auginti šunį, kūdikį žindyti krūtimi, vengti nebūtino antibiotikų vartojimo ir tinkamai suderinti mitybą – tai tik keletas naudingų patarimų, kaip nuo pirmųjų dienų stiprinti vaikų atsparumą ligoms.
