Gyvenant iššūkių ir pokyčių pilname pasaulyje ypač svarbu stiprinti psichologinį vaikų atsparumą, kad jie galėtų atlaikyti užklupusius sunkumus. Psichologai atkreipia dėmesį, kad kai kurių pokyčių negalima suplanuoti iš anksto, bet galima padėti vaikams lengviau juos įveikti.
Saugi aplinka, ugdymas ir emocinė sveikata – poreikiai, kuriuos svarbiausiais vadina didžioji dalis Lietuvos tėvų. Nepaisant to, net 6 iš 10 mano, kad ikimokyklinėse ir mokyklinėse ugdymo įstaigose dėmesio vaikų emocinei sveikatai yra skiriama per mažai, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) vaikus auginančių asmenų prisipažįsta patys šiai temai skiriantys nepakankamai dėmesio*.
Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ specialistai pastebi, kad dažnai šeimose, kuriose tėvams sunku užtikrinti bazinius vaiko poreikius, emocinės sveikatos svarba nublanksta.
„Šiandien kalbame apie daugybę iššūkių, su kuriais susiduria vaikai: mokykloje patiriamą spaudimą, nežinojimą, kaip tvarkytis su sudėtingomis emocijomis, patyčias, konfliktus su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, neužtikrintumą dėl ateities, jausmą, kad jų nuomonė nėra pakankamai vertinama. Dėmesys emocinei sveikatai turi tapti prioritetu. Stiprindami bendruomenes, galime pasiekti puikių rezultatų, o pagalba taptų labiau prieinama vaikams“, – teigia „Gelbėkit vaikus“ vadovė, psichologė Laura Milčienė.
Nerimas dėl ateities
Ji pažymi, kad geopolitiniai iššūkiai pasaulyje, keliantys nerimą dažnam suaugusiajam, taip pat veikia vaikus bei paauglius.
„Prieš metus mūsų atliktoje apklausoje 14-18 m. jaunuoliai teigė, kad jaučia nerimą dėl karo ir neramumų šalyje (6,8 balo iš 10). Natūralu, kad šiandien vis daugiau diskutuojant šiomis temomis viešojoje erdvėje gali jaustis dar daugiau nerimo, neužtikrintumo dėl ateities, nesaugumo. Mažesni vaikai tikrai gali jaustis neramūs, matydami, kad jų tėvai įsitempę, ar tuomet, kai jiems suprantamai nepaaiškinama, kas vyksta aplinkui“, – sako L. Milčienė.
Kaip atpažinti emocinę naštą?
„Gelbėkit vaikus“ psichologės Augustės Lygytės teigimu, labai dažnai vaikui bandant įveikti sunkius jausmus ar pokyčius gyvenime, pasikeičia jo elgesys.
„Pakitęs elgesys veikia kaip lakmuso popierėlis padedantis tėvams pastebėti, kad vaiką kažkas neramina. Tai gali būti įvairūs kasdieniai nutikimai, o gali būti ir ilgiau užsitęsusios sudėtingos situacijos. Tėvų atsakomybė – suprasti, kokius poreikius tuo metu vaikas turi ir kokius jausmus savo viduje išgyvena. Elgesys yra tik išraiška, tad svarbu nepamiršti, kad tai, į ką išties reikia reaguoti, slypi kur kas giliau, ir nepasiduoti savo emocijoms ar nesureaguoti netinkamai. Kartais pakaks vaiką nuraminti, pasikalbėti, praleisti laiką drauge, taip pat galima supažindinti su įvairiomis atsipalaidavimo technikomis, kvėpavimo pratimais, kurie padeda atpalaiduoti įtampą“, – dalijasi A. Lygytė.
Sunerimus dėl vaiko emocinės būklės psichologė taip pat pataria pasikonsultuoti su specialistais, kurie gali padėti tiksliau įvertinti situaciją.
Renka paramą vaikų dienos centrams
Siekiant stiprinti vaikų emocinę sveikatą, degalinių tinklas „Circle K“ vykdo socialinę kampaniją #mazamedaug.
„Rūpinantis vaikų gerbūviu, didžiausias dėmesys dažnai skiriamas jų baziniams poreikiams, tačiau siekiant, kad vaikai būtų laimingi, jaustųsi saugūs ir išgirsti, būtina nepamiršti ir jų emocinio pasaulio. Vaikai kasdien jaučia baimę, nerimą, pyktį bei kitas stiprias emocijas, kurias svarbu padėti jiems išgyventi, priimti bei suprasti tam, kad užaugę jie taptų stipriomis asmenybėmis. Tai mūsų investicija į sveikesnę ateities visuomenę“, – teigia „Circle K“ degalinių tinklo generalinis direktorius Skirmantas Mačiukas.
„Circle K“ labai plačiai pažiūrėjo į vaikystės iššūkius: padėdami užtikrinti pagalbą vaikams vaikų dienos centruose, remdami pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo programą, kad artimiausi vaikus supantys suaugusieji gebėtų suprasti jų poreikius, bei prisidėdami prie vaikų emocinės sveikatos stiprinimo. Jaučiame, kad vaikai yra ne mūsų ateitis, o dabartis. Prisidėdami prie jų visapusiško stiprinimo, kuriame atsparesnę ir sąmoningesnę visuomenę“, – sako „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
Kampanijos #mažamedaug metu klientai „Circle K“ degalinėse kviečiami prisidėti 10 ct ar kita suma, o kampanijai pasibaigus degalinių tinklas surinktą sumą padvigubins ir skirs „Gelbėkit vaikus“ organizacijai, kuri kasdien dirba, kurdama saugią ir pilnavertę vaikystę šalies vaikams. Paramos akcija vyks iki balandžio 16 dienos.
Kaip padėti vaikui valdyti stiprias emocijas?
„Gelbėkit vaikus“ vadovės L. Milčienės teigimu, emocijų reguliacijos įgūdžius augdamas vaikas įgyja palaipsniui. Ji atkreipia dėmesį, kad itin svarbu į vaiko reiškiama pyktį nereaguoti pykčiu ir pripažinti vaiko patiriamą jausmą, nevertinant jo elgesio.
„Nesijausti gerai kai kuriose situacijose yra labai adekvatu, pavyzdžiui, nerimauti nutikus nelaimei yra visiškai normalu, pykti, kai negavai, ko labai troškai, taip pat suprantama. Todėl reagavimas į vaiko jausmą yra būdas parodyti, kad vaiko emocinė savijauta yra svarbi“, – sako specialistė.
Ji rekomenduoja vaikus kuo anksčiau stengtis supažindinti su jausmų pasauliu.
„Kuo anksčiau pradedame vaikus su juo pažindinti, tuo geriau jie gali įvardinti savo savijautą. Suprasdami, kaip jaučiasi, vaikai gali lengviau pasakyti, kokios pagalbos jiems reikia. Skirtingame amžiuje tai bus skirtingi dalykai: jei mažylis garsiai šauks ir verks, greičiausiai visai netrukus jau norės, kad jį apkabintumėte, tuo tarpu paaugliui gali norėtis didesnio atstumo, tačiau tuo pačiu ir būti pastebėtam bei išgirstam, kai būna sunku. Tėvystėje reikia daug dėmesingumo ir nepasidavimo, nes metodai, kurie veikia vieną kartą ar su vienu vaiku, kitą kartą ar kitam vaikui gali būti visiškai neveiksmingi. O vieno recepto tėvystei nėra“, – sako L. Milčienė.
Kuo turėtų pasirūpinti tėvai?
Psichologės A. Lygytės teigimu, saugios aplinkos užtikrinimas, kurį apima ne tik ne tik fizinis, bet ir emocinis saugumas, yra pagrindinė suaugusiųjų atsakomybė.
„Kai vaikas jaučiasi išgirstas, suprastas, vertinamas, kai jis auga palaikančioje aplinkoje, jam daug lengviau atsiskleisti, mokytis naujų dalykų, pasitikėti savimi. Taip pat labai svarbios rutinos, kurios suteikia saugumo jausmą. Galima kalbėti tiek apie dienos struktūrą, tiek apie šeimos susitarimus ir ritualus, pavyzdžiui, vakarais kartu žaidžiamus stalo žaidimus ar vakarienės ruošimą. Kai tai yra įprasti, rutininiai dalykai, vaikai žino, ko tikėtis ir labai greitai pastebi, jei jų nelieka“,– pasakoja psichologė.
Ji taip pat priduria, kad šilti santykiai stiprina emocinį atsparumą, sukuria savotišką pagalbos tinklą.
„Itin svarbus dėmesys ir savistabai bei atsipalaidavimui. Su mažesniais vaikais atsipalaidavimo pratimus labai lengva paversti žaidimais, su kiek didesniais, tai gali būti trumpi pasikalbėjimai apie jų dienos įvykius. Paaugliams labai svarbu žinoti, kad jie yra priimti ir palaikomi savo tapatumo paieškose“, – dalijasi A. Lygytė.
