Dantų priežiūros svarba yra nenuginčijama, tačiau kaip nepadaryti esminių klaidų?
– Ar dantų priežiūrą reikia taip sureikšminti ir akcentuoti vaikams?
– Dantys yra sveikatos dalis, kuri reikšmingai įtakoja mūsų ir mūsų vaikų gyvenimus dėl kelių labai svarbių priežasčių. Visų pirma, sveiki dantys yra būtini pilnavertei mitybai. Kai dantys yra nesveiki, vaikui sunku kramtyti, jis vengia kramtyti rupų, kietą maistą, todėl nekokybiškai pasisavinamos arba pasisavinamos ne visos vaiko vystymuisi reikalingos maistinės medžiagos, gali sutrikti virškinimas, to pasekoje apsunkinamas vaiko augimas. Antra, dantys yra svarbūs žandikaulio vystymuisi, formuojantis viso veido proporcijoms.
Kai vaikas per anksti praranda dantį, tai paveikia sąkandį, žandikaulio poziciją, gali kisti veido proporcijos. Tad vėliau gali būti reikalingos atstatomosios ortodontinės procedūros ar net operacijos. Kiti svarbūs veiksniai – estetinis vaizdas ir sveikas burnos kvapas. Dažniausiai nėra keliami utopiniai tikslai vaikų dantų grožiui, bet vis dažniau tėveliai kreipiasi pastebėję, kad vaikas jaučiasi nepatogiai bendraudamas su bendraamžiais, ar patiria pašaipų mokykloje. Na ir žinoma, nesveiki dantys gali bet kada suskausti. O vaikams skauda tikrai ne mažiau nei suaugusiems. Intensyvus skausmas kelia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Tad pieniniai dantys mums duoti tikrai ne be reikalo, ir jais būtina rūpintis.
– Kokie yra pagrindiniai vaikų dantų priežiūros pricipai?
– Principai yra vienodi tiek vaikams, tiek suaugusiems: kruopščiai valyti dantis, atsakingai planuoti profilaktinius odontologo patikrinimus ir jų nevengti, bei stebėti mitybą. Šie dantų priežiūros principai yra tikrai pakankami kiekvienam, norinčiam turėti sveikus dantis. Dantų valymo taisyklė yra paprasta kaip du kart du: 2 kartus per dieną bent po 2 minutes valome dantis dantų šepetėliu ir dantų pasta su fluoridais, kurių kiekį parenka odontologas. Dantų valymas turi tapti kiekvienos šeimos kasdienine rutina. Ir svarbu įprasti, kad po vakarinio dantų valymo vaikučiai eina tiesiai į lovą, kad nekiltų pagundų užkąsti ar išgerti saldintų gėrimų, ir nereikėtų dantukų pervalyti. Pas odontologą rekomenduojama lankytis kas 3 – 6 mėnesius, atsižvelgiant į riziką susirgti ėduonimi. Vizitų metu odontologas patikrins vaikučio dantis, kartu parinks dantų pastą, rekomenduos dantų šepetėlius, parodys rizikos turinčius dantukus, patars kaip geriau juos išvalyti patiems, paskirs papildomas profilaktines priežiūros priemones.
– Koks maistas, ar net konkretūs produktai, grėsmingiausi vaikų dantukams?
– Išskiriamos trys maisto savybės kenksmingiausios dantims, tai – saldumas, lipnumas arba krakmolingumas, ir rūgštumas. Grėsmingiausi produktai visgi yra saldumynai. Ir sąvoka „saldumynai” apima visus maisto produktus, turinčius cukrų, pvz., pomidorų padažas ir kiti padažai, uogienės, kepiniai, jogurtai, sūreliai, sultys, kiti saldinti gėrimai. Trapučiai taip pat yra priskiriami prie rekomenduojamų rečiau valgyti produktų. Trapučiuose cukraus gali būti visai mažai, bet tai yra labai krakmolingas maisto produktas, o krakmolingi produktai ypač limpa prie dantų, tad užsilaiko dantų grioveliuose bei nelygumuose, ir laikui bėgant gali pažeisti dantų emalį. Odontologai pataria saldumynus, rūgščius bei lipnius produktus valgyti kartą per savaitę, ir taip sumažinti jų neigiamą poveikį mūsų dantims. Ši geroji praktika kilo ir yra ypač palaikoma Skandinavijos šalyse, pasižyminčiose itin gera dantų ligų prevencijos sistema.
– Kokią įtaką vaikų dantų gedimui turi paveldimumas, arba kitaip – genetika?
– Genetika gali įtakoti dantų išvaizdą, seilių sudėtį, kas turi įtakos dantų sveikatai, tačiau išdygęs dantis visada yra sveikas. Mes visi galime turėti sveikus dantis, tereikia juos tinkamai prižiūrėti. Tarptautinėse odontologų konferencijose – Europos Vaikų Odontologų Akademijos kongrese Belgrade (EAPD), Europos Karieso Tyrimų Organizacijos kongrese Atėnuose (ORCA), Tarptautinės Karieso Tyrimų Asociacijos kongrese Jeruzalėje (IADR) – didžiausias dėmesys buvo skiriamas būtent mokymams, kaip pacientams išaiškinti, kad kariesas yra netinkamo elgesio su dantimis liga, ir pabrėžiama svarba tai pacientui išaiškinti. Taip kaip elgsimės su dantimis, ką jiems duosime, taip jie ir gyvens.
– Kaip paruošti vaiką pirmajam vizitui pas odontologą?
– Pasiruošimas vizitui pas odontologą priklauso nuo vaiko amžiaus. Geroji praktika, kuria turėtų vadovautis tėveliai – pirmas vizitas, kai išdygsta pirmasis dantis. Šiam susitikimui su odontologu ruoštis nereikia. Tai yra daugiau vizitas tėvams, kad gydytojas tinkamai išaiškintų kaip prižiūrėti vaiko dantis, kartu su tėvais įvardintų rizikas, sudarytų profilaktinių priemonių planą, paskirtų kitą vizitą. Taip lankantis pas odontologą reguliariai atsiranda įpratimas, su gydytoju susidraugaujama, nuolat stebima dantų sveikata, ir laiku reaguojama į iškylančius pavojus, juk uždelsus jie gali virsti problemomis.
Žinoma, vis dar pasitaiko situacijų, kai pas odontologą pirmąjį kartą atvedamas jau kokių ketverių metų sulaukęs vaikutis. Tokio amžiaus vaikui iš anksto reikia paaiškinti kur jis eina, kas yra dantų gydytojas. Vaikui reikėtų papasakoti, kad dantų gydytojai skaičiuoja ir gydo dantis, tam, kad dantis gydytojas pamatytų, reikia išsižioti ir ramiai taip pabūti kelias minutes. Nei mama, nei kitas šeimos narys taip gerai dantukų suskaičiuoti negali, tad pas gydytoją bus ne tik smagu nueiti, bet ir labai naudinga, nes visi žinosim, kiek gi tų dantukų yra. Prieš vizitą galima peržiūrėti porą filmukų, kaip dantukus gydytojas apžiūri animacinių filmų personažams, arba pažaisti šią situaciją su žaislais. Dažnas mano mažasis pacientas namuose „skaičiuoja“ dantukus savo meškinui, ar lėlei. Žinojimas mažina baimę, nes ko nesupranti, to labiau bijai.
– Ar vaikų dantų gydymas gali būti neskausmingas?
– Tiek vaikai, tiek suaugę nori, kad skaudžios procedūros būtų neskausmingos. Ir tikrai yra būtina, kad visos procedūros, kurios gali sukelti skausmą, būtų nuskausmintos, nes dantų skausmas sekina žmogų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ir šiuolaikinės technologijos tą leidžia padaryti efektyviai. Tik noriu pabrėžti, kad sprendimą nuskausminti ar ne daro gydytojas, ne tėvai. Populiariausias nuskausminimas yra vaistų suleidimas, tik vaikams tai atliekama kiek kitaip, papildomai naudojant specialų „kremą“, kad dūris nebūtų jaučiamas.
– Vaikų dantukų gydymas pasitelkiant sedaciją ar narkozę. Kokiais atvejais jos rekomenduojamos?
– Tik gydytojas – vaikų odontologas gali paskirti sedaciją ar narkozę, kitaip – bendrinė nejautrą, dantukų gydymui. Ir tai yra atliekama atsižvelgiant į vaiko amžių, sukalbamumą, taisytinų dantų skaičių ir kitus faktorius. Sedacijos tikslas – elgesio kontrolė, pvz., kai vaikas nesusikaupia, bijo, ar yra nedidelio amžiaus. Sedacijos metu pataisomi vienas arba du dantys, nes tai trumpa procedūra, trunkanti iki valandos. Ir sedacija nėra nuskausminimas, jos metu vis tiek jaučiamas skausmas, todėl papildomai gydomas dantis yra nuskausminamas kitais vaistais. Vaikas jaučiasi labiau atsipalaidavęs, aprimęs. Šalutinis šios procedūros poveikis – apsvaigimas, nes atsipalaiduoja visi raumenys, tad po procedūros rekomenduojama dieną praleisti ramiai, neiti į darželį ar mokyklą.
Kitas galimas nepageidaujamas sedacijos poveikis vaikams – nuotaikų svyravimai tą dieną. Sedacijai naudojamas vaistas pilnai pasišalina iš organizmo per parą, todėl mes jį galime saugiai naudoti vaikams. Tuo tarpu didesniems darbams atlikti pasitelkiama narkozė, kitaip – bendrinė nejautra.
– Kokios profilaktinės dantų apsaugos nuo karieso priemonės yra taikomos vaikams ir kada?
– Efektyviausia profilaktika – reguliarios odontologo apžiūros. Ypač tai svarbu keičiantis dantims, todėl pas dantų gydytoją šiuo periodu rekomenduojama lankytis dažniau, kas tris – keturis mėnesius. Vizitų metu odontologas rekomenduos reikalingas profilaktines procedūras, patars dantų priežiūros klausimais. Dažniausiai naudojamos priemonės – silantai bei flouro lako aplikacijos. Kai išdygsta pirmieji krūminiai dantys būtina juos padengti silantais, nes net 99 proc. populiacijos turi riziką susirgti kariesu. Riziką didina bėdos su pieniniais dantimis, ypač jei pieniniai dantys buvo plombuoti. Silantai turi dvejopą naudą dantukui: mechaniškai uždaro danties vageles bei duobeles, neleisdami į jas patekti mikroorganizmams, ir stiprina dantį mineralais. Kaip tai vyksta: sveikas dantis nuvalomas ir padengiamas plonu sluoksniu medžiagos, kuri sukietėja giliausiose danties paviršiaus vietose, ir taip jas uždaro, be to ta medžiaga išskiria mineralų, kurie stiprina dantuką. Dantų emalį stiprina ir flouro lakas. Kas tris – keturis mėnesius vaikučio dantys nuvalomi ir padengiami fluoro laku. Kaip dažnai šią procedūrą kartoti paskiria gydytojas.
– Kokio amžiaus vaikas gali pats tinkamai išsivalyti dantis?
– Vaikui iki 7-8 metų dantis turi kokybiškai išvalyti suaugusieji. Vėliau – svarbu vaikui padėti, ypač dygstant naujiems dantukams ar valant krūminius dantis, mat juos išvalyti yra sudėtingiau. Reguliarių apsilankymų metu, odontologas parodys kuriuos dantis reikėtų valyti atidžiau ar net su tėvų pagalba.
– Kokias dantų priežiūros priemones turėtų naudoti kiekvienas vaikas?
– Rekomenduoju pagrindines dantų priežiūros priemones – minkštą dantų šepetėlį, dantų pastą su individualiai parinktu fluoro kiekiu, tarpdančių siūlą, bei vieno danties šepetėlį ką tik išdygusiems bei tolimesniems dantukams. Dantų pastą reikėtų rinktis pagal sudėtį, ir joje ieškoti mineralų, kurie stiprina dantis. Pagrindinis mineralas yra flouridas. Reikalingą jų kiekį paskiria dantų gydytojas.
Patarė gydytoja vaikų odontologė Lina Džiaugytė, „Amicus Dentis“ odontologijos klinika.
