Šią savaitę visoje Europoje minima imunizacijos savaitė, skirta atkreipti dėmesį į užkrečiamųjų ligų profilaktiką. Meningokoko infekcija yra viena tų ligų, nuo kurios galima apsaugoti savo vaikus vakcinų pagalba, tačiau Lietuvoje vis dar girdime apie tragiškai pasibaigusius atvejus.
Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamomis ligomis kasmet sudaro nuo 10 proc. iki 20 proc. visų užregistruotų susirgimų šalyje. Užkrečiamų ligų centro duomenimis, didžiausią tokių susirgimų dalį 2017 metais sudarė per orą plintančios infekcijos.
„Skiepai yra viena efektyviausių ir saugiausių apsaugos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų. Visos vakcinos yra patikrintos klinikinių tyrimų metu ir patekus į rinką nuolatos stebimos. Mokslo pažanga suteikia galimybę kasmet išgelbėti iki 3 milijonų gyvybių nuo 28 vakcinomis valdomų ligų visame pasaulyje, tačiau reikia nepamiršti, kad kuo platesnės skiepijimo apimtys, tuo didesnę visuomenės dalį galime apsaugoti. Minint imunizacijos savaitę, skatiname visuomenę aktyviau domėtis užkrečiamųjų ligų profilaktika ir atkreipti dėmesį į vakcinų teikiamą naudą visoms amžiaus grupėms, ypač kūdikiams, dėl kurių profilaktikos sprendimą priima tėvai“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
Lietuvoje didžiausią riziką susirgti meningokoko infekcija patiria kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus. Nuo 2018 m. liepos 1 d. meningokoko B infekcijos vakcinacija buvo įtrauka į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir pradėti skiepyti kūdikiai nuo 3 mėnesių.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruotos 5 mirtys nuo meningokokinės infekcijos. Tai kur kas mažiau nei 2017 metais, kuomet infekcija pasiglemžė 11 asmenų gyvybes.
Reaguoti reikia per 24 valandas
Meningokokas B sukelia ūmią bakterinę infekciją, plintančią oro lašeliniu keliu. Ja užsikrėsti galima artimai bendraujant su sergančiuoju ar bakterijos nešiotoju.
Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų ligų skyriaus pediatrės Ivetos Skurvydienės teigimu, meningokokas, kaip ir bet kuri infekcija, pasireiškia bendraisiais negalavimo požymiais – gali skaudėti galvą, gerklę, padidėti kūno temperatūra.
„Reikėtų sunerimti, kuomet pakyla labai aukšta temperatūra, atsiranda galūnių skausmai, pradeda stingti kaklo raumenys, pablykšta ir šąla galūnių oda, o kakta išlieka karšta. Tokiais atvejais būtinas skubus gydymas, kadangi infekcija yra nenuspėjama ir labai grėsminga – per 24 valandas gali išsivystyti sunki jos forma, kelianti pavojų gyvybei“, – teigia gydytoja.
Sunkiausios klinikinės meningokoko B infekcijos formos – žaibinis sepsis, kuomet infekcija patenka į kraują ir kitus audinius, juose atsiranda kraujosrūvos, o odoje – hemoraginis bėrimas ir pūlingas galvos smegenų dangalų, sąnarių uždegimas.
Žaibiškų komplikacijų padariniai nepataisomi
Gydytoja I. Skurvydienė savo darbo praktikoje yra mačiusi ne vieną meningokoko infekcijos atvejį. Medikė pripažįsta, kad tokios patirties nelinkėtų niekam – nei vaikams, nei tėvams ar šeimos gydytojams.
„Labai nenorėčiau, kad žmonės rizikuotų savo vaikų gyvybe. Meningokoko infekcija yra labai pavojinga. Buvo vaikų, kuriuos pavyko išgelbėti, tačiau komplikacijos sukėlė neįgalumą ir raidos sutrikimus. Savo praktikoje mačiau ir tų atvejų, kai infekcija baigėsi mirtimi“, – sako I. Skurvydienė.
Visoje Europoje, kaip ir Lietuvoje, per 10 proc. ligos atvejų baigiasi mirtimi. Tačiau sergamumas mūsų šalyje yra vienas didžiausių, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis
Medikės teigimu, kas dešimtas pasveikęs turi neįgalumo reiškinių – centrinės nervų sistemos, kraujotakos sutrikimų, kartais tenka amputuoti galūnes. Jeigu įvyksta infekcijos komplikacijos – pasekmės lieka visam gyvenimui.
Vienintelė apsauga prieinama ir Lietuvoje
Yra išskiriama 13 meningokoko infekcijos tipų, tačiau Lietuvoje labiausiai paplitęs B tipas. Apsisaugoti ir kontroliuoti infekciją galima tik vieninteliu būdu – skiepais.
„Vakcina, kuria Lietuvoje skiepijami kūdikiai, yra saugi ir efektyvi. Jos saugumas yra patvirtintas daugelyje klinikinių tyrimų, į kuriuos buvo įtraukti visų amžiaus grupių asmenys, net ir patys mažiausi – kūdikiai. Pasaulyje vakcinuota jau daugiau nei 20 milijonų dozių“, – teigia I. Skurvydienė.
Gydytojos teigimu, nėra privalomų skiepų, tačiau esant tokioms infekcijoms, kurios žymiai padidina mirtingumą šalyje, skiepyti vaikus griežtai rekomenduojama, neatidedant vakcinacijos vėlesniam laikui.
