Medikai dažniausiai nepagiria mamų už tai, kad savo vaiką lygina su kitais mažyliais, nes tai tik kelia nerimą ir įtampą. Tačiau atkreipti dėmesį į vaiko ūgį ir palyginti jį su kitais vaikais kartais verta. Konsultuoja vaikų endokrinologė medicinos mokslų daktarė Rasa Verkauskienė.
Kokio ūgio vaikas yra laikomas žemo ūgio? Kuri procentilė brėžia normos ir žemaūgystės ribą?
Vaiko ūgis vertinamas pagal jo amžių, lytį ir nacionalinius ypatumus. Lietuvos vaikų ūgis vertinamas pagal profesorės J.Tutkuvienės sudarytus standartus, tam tikras procentilines kreives. Vaikas laikomas žemaūgiu, jei jo ūgis yra žemiau trečiosios procentilės.
Kai tėveliai matuoja, kiek per metus ūgtelėjo vaikas, turi atsižvelgti į amžių. Mažas vaikas auga greičiau, laikotarpiu iki brendimo auga lėčiausiai, o bręsdamas pasiekia augimo piką. Tėvai, pastebėję, kad vaikas labai atsilieka nuo bendraamžių ūgiu, ilgai neišauga drabužėlių, per metus paauga mažiau nei 5 cm ar laiku neiškrinta pieniniai dantukai, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą.
Lietuvoje palyginti su bendraamžiais, apie 3 proc. vaikų ūgis yra žemiau trečios procentilės. Atrodytų, pagal gyventojų skaičių turėtų būti gana daug. Tačiau realiai gyvenime didesnė dalis žemaūgių vaikų po kažkurio laiko tampa normalaus ūgio. Kita dalis dėl tam tikrų ligų, sutrikimų ar nevisavertės mitybos lieka žemi.
Kokie hormonai turi įtakos vaiko ūgiui?
Hormonų pusiausvyra – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko augimą. Svarbiausias žemaūgystės veiksnys – sutrikęs augimo hormono išskyrimas arba organizmo nejautrumas šiam hormonui. Jį gamina galvos smegenyse esanti liaukutė (hipofizė). Smegenys reguliuoja liaukutės veiklą, o hormonas, išsiskyręs į kraują, skatina išsiskirti augimo faktorių toliau esančiuose audiniuose, kepenyse, kauluose, smegenyse bei kt.
Skydliaukės hormonai, kurie aktyviai dalyvauja vykstant medžiagų apykaitai, taip pat turi daug įtakos augimui. Kai šių hormonų stinga, vaiko augimas sulėtėja.
Ūgiui svarbūs ir lytiniai hormonai. Jei vaikas bręsta anksčiau laiko, šie hormonai skatina labai augti. Sparčiai augant gana greitai užsidaro kaulų zonos ir vaikas nustoja augti, lieka žemas. Kai branda būna vėlyva, prieš brendimą vaiko augimas sulėtėja, labai atsilieka nuo bendraamžių, kurie bręsdami daro didelį augimo šuolį. Tada vėlyvos brandos vaiko ūgis gali atsidurti žemiau trečios procentilės. Tačiau jei tai atsitinka ne dėl ligos, vaikas, pagaliau pradėjęs bręsti, ima augti.
Kaip susijusi žemaūgystė ir imunitetas?
Išsamių tyrimų, įrodančių tiesioginę žemaūgystės ir imuniteto sąsają, nėra. Aišku, dažniau sergantis vaikas nenoriai valgo, nes sumažėja jo apetitas. Sergant sutrinka ir augimo faktoriaus sekrecija (išsiskyrimas), todėl tikėtina, kad vaikas gali lėčiau augti. Tačiau dideliam augimo sutrikimui tikrai nepakanka kelių slogų ar bronchito per metus. Augimas nukenčia tada, kai vaikas serga lėtine sistemine, pvz., sunkia širdies, plaučių, virškinimo sistemos, inkstų arba autoimunine liga, kuri lemia tai, kad organizme įsivyrauja ne audinių statyba, o jų irimas. Lėtesnį vaiko augimą gali nulemti ne tik pati liga, bet ir vaistai, kuriais ji gydoma, tarkim, didelėmis dozėmis skiriami gliukokortikoidai, kurie slopina uždegiminius pokyčius organizme.
O kaip miegas veikia vaiko augimą?
Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų miego tyrimai atskleidė, kad jo stoka turi įtakos nutukimui, medžiagų apykaitos ligoms, taip pat ir endokrininei sistemai, nes daugelis hormonų išsiskiria vadinamuoju cirkadiniu paros ritmu, kai nusistovi miego ir būdravimo ciklai. Jei vaikui yra lėtinis miego sutrikimas, gali sutrikti augimo hormono pusiausvyra. Kad taip nenutiktų, vaiką patartina migdyti anksčiau. Apie 21-22 val. jis jau turi miegoti, nes pirmoje nakties pusėje miegas pats sveikiausias.
Kokia turėtų būti vaiko mityba, kad nesutriktų augimas? Ar ji tikrai visagalė?
Mityba didžiausią poveikį turi vaisiui ir kūdikiui iki 2 m. Vėliau ji svarbi, bet neturi lemiamos įtakos. Aišku, vaikui turi pakakti kalorijų, baltymų, vitaminų, kalcio, fosforo. Patartina nepiktnaudžiauti saldumynais. Sveiko vaiko organizmas sugeba palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, nes išskiria daugiau insulino. Tačiau negaluojančio vaiko organizmas nesusidoroja su per dideliu cukraus kiekiu. Be to, prisismaguriavęs vaikas mažiau valgo vertingo maisto, kyla grėsmė nutukti.
Kokie tyrimai atliekami vaikui įtariant žemaūgystę?
Nepakanka žiūrėti, ar vaikas atitinka paprastos kreivės standartus. Todėl šeimos gydytojas ir pediatras kartą per metus matuoja vaiko ūgį, kurį žymi individualioje augimo kreivėje. Šie duomenys labai vertingi, jie gali būti signalas, kad vaikui kažkas negerai jau tada, kai ūgis dar nenukrinta už apatinės augimo kreivės ribos, tik pradeda leistis žemyn. Tada gydytojas turėtų atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, ištirti elektrolitų pusiausvyrą ir siųsti vaikų endokrinologo konsultacijos. Jis sprendžia, ar būtina nustatyti kaulų amžių (atlikti plaštakos rentgeno nuotrauką), bazinę hormonų koncentraciją kraujyje ir kt.
Nuo kokio amžiaus vaikas jau gali būti gydomas?
Jei yra gyvybei grėsmingų požymių, pavyzdžiui, hipoglikemija (žemas cukraus kiekis kraujyje), žemas kraujospūdis ir nustatoma įgimta augimo hormono stoka, gali būti gydomas net ir kūdikis. Esame gydę jau pirmųjų gyvenimo dienų vaikučius. Tačiau vaikas iki 2 m. dažniausiai dar tik renkasi savo augimo „tunelį“ (kreivę). Jei mažylis sulaukia 2 m. ir jo ūgis „iškrinta“ iš bendraamžių ūgio kreivės, tada tiriamas ir gydomas.
Kai kurios mamos bijo, kad skyrus gydymą hormonais vaiko rankos ir kojos gali augti nevienodu greičiu, viena koja ar ranka ištįs, o kita bus trumpa.
Gydymas, vaikui skiriamas pagal poreikį, tinkamomis dozėmis ir dar neužsivėrus kaulų zonoms, tikrai nekenkia. Mamoms nereikia bijoti, kad staiga padidės vaiko nosis ar pan.
Kada gydyti hormonais yra jau per vėlu?
Kai mergaičių kaulų amžius pasiekia 14-os, o berniukų – 16-os metų. Tačiau kaulų amžiaus nereikia painioti su faktiniu vaiko amžiumi, nes mergaitė gali būti jau 18-os, o jos kaulai – tik 14-os metų.
Kokios dar priemonės padeda vaikui užaugti?
Pirmiausia reikia pradėti nuo paprastų dalykų: visavertės mitybos, miego, fizinio krūvio, lėtinių ligų gydymo, o radus augimo hormono stoką skirti gydymą hormonais. Vaiko, kuriam nustatomi tam tikri sindromai (pvz., Ternerio) ir būna aišku, kad jis pats savaime neužaugs, gydymas kompensuojamas.
Ar galima genus pergudrauti?
Dažniausiai ne. Tačiau jei matyti, kad vaiko branda labai ankstyva ir augimo prognozė bloga, tada sprendžiama pagal vaiką.
Taigi tėveliai neturėtų numoti ranka: „Ai, mes visi mažiukai, tai ir mūsų vaikas mažas“?
Pasitarti su gydytoju visada galima ir net reikia. Kartais po šeimos „žemaūgystės vėliava“ slepiasi kai kurios kaulų ligos, kurias galima gydyti.
