Kvapų terapija, arba aromaterapija, – tai senovinis gydymo menas, naudojant įvairias eterinių aliejų savybes natūraliam organizmo gijimo procesui skatinti bei bendrai savijautai gerinti. Žinodami kvapų poveikį galime suteikti sveikatą sau ir savo vaikams. Kalbiname kvapų specialistę Laimę Kiškūnę.
Kas yra kvapas? Kūdikis jo įkvepia jau su pirmu oro gurkšniu?
Pagal senovės Indijos ir Kinijos žodinių ir rašytinių šaltinius kvapas yra dievystės kvėpavimas, dieviškasis sielos plevenimas. Itin svarbu, koks kvapas tvyro gimimo akimirką, nes pirmas svarbiausias veiksmas, kurį atlieka į pasaulį atėjęs žmogus, ir yra įkvėpti. Tie, kuriems likimo buvo duota prisiliesti prie gimties slėpinio, vargu ar pamirš Gimties kvapą. Kiekvieno gimdymo kvapas išskirtinis, nulemtas ne tiek mamos ar kūdikio fiziologijos, kiek yra susijęs su ta vieta, iš kurios atkeliaujama. Tai kvapas, prisisunkęs kažko nenusakoma. To, kas vadinama Rojaus kvapu…
Kodėl krikštijant naudojami kvapūs aliejai? Ar tai nėra savita kvapų terapija?
Nuo seno krikščionys tikėjo, kad krikštijant kvapus Šv. Dvasios dvelksmas pažadina sielą, ją pripildydamas šventumo, gyvybės esencijos, suteikia dvasinį nemirtingumą ir grąžina prisiminimą apie Rojų. Tačiau krikščionių šventumo kvapo samprata siekia kur kas senesnių aromatinių mitų ir ritualų laikus. Antai Antikos dievai (taip pat ir Indijos) ne tik patys kvapūs, bet ir mėgaujasi kvapais, nes jiems aukojamos kvapiosios atnašos: gėlių girliandos, smilkalai, deginamosios aukos. Taip kvapas suvienija žmones ir dievus…
Kūdikio uoslė daug jautresnė nei suaugusiojo. Ar tai reiškia, kad naujagimis gali nepažinti stipriau prisikvėpinusios mamos?
Kūdikio uoslė iš tiesų labai jautri. Nustatyta, kad mamą jis atpažįsta pagal kvapą. Vienas kitą pagal kvapą atpažįsta visi kraujo ryšį turintys asmenys, t. y. vaikai ir motina, vienos motinos broliai ir seserys. Su kvapais susiję vaikystės prisiminimai liudija, kad ankstyvoje vaikystėje mažą žmogutį gali labai varginti girto tėvo ar motinos kvapas, alkoholio, cigarečių dūmų, prisvilusio maisto, nešvaros, taip pat pernelyg aštrių kvepalų ir pan. aromatai. Todėl svarbu, kokius, kokiomis aplinkybėmis ir kaip kūdikis ar mažas vaikas juos jaučia. Jeigu kvapai sklinda jam malonioje aplinkoje, nekelia grėsmės, skausmo, liūdesio, kūdikis tuos uoslės potyrius gali išgyventi kaip malonius. Tačiau pernelyg aštrūs kvapai gali negrįžtamai sugadinti jautrios, mažos nosytės uoslę, ką jau kalbėti apie patiriamą psichologinį nepatogumą.
Ar kvapai iš tiesų gydo mažus vaikus ir net kūdikius?
Vieni specialistai eterinių aliejų nėščiosioms ir kūdikiams nepataria naudoti, o kiti leidžia, bet saikingai – ir tik kai kuriuos. Akivaizdu, kad daugumos nepritariančiųjų siekį apsidrausti lemia Gamtos baimė, gamintojų nesąžiningumas, negrynų aliejų pardavėjai ir pan. Pagrįstų įrodymų, kodėl nevalia kūdikį supažindinti su švelniais natūraliais gamtos kvapais, nėra. Priešingai, naudojant visiškai natūralius, itin kokybiškus eterinius aliejus galima palengvinti daugelį nesunkių sveikatos sutrikimų. Be abejo, patartina naudoti tik pačius švelniausius eterinius aliejus.
Ar buteliuką eterinio aliejaus gali atstoti džiovintų kvapių žolelių, pavyzdžiui, levandų, ryšulėlis?
Kvapių žolelių ryšulėlis negali atstoti buteliuko eterinio aliejaus, kuris išgaunamas distiliuojant augalą ir yra išskirtinė koncentruota aromatinių medžiagų dermė. Žolelių ryšulėlyje eterinių aliejų labai mažai, tačiau gali būti žiedadulkių, kurios kai kuriems vaikams paskatina šienligę. Todėl reikia stebėti, ar mažyliai neįsijautrina. O eteriniuose aliejuose žiedadulkių nėra, jie alergizuoja itin retai.
Kaip reikia paruošti ir dozuoti eterinius aliejus procedūroms?
Esu mažų dozių ir švelnios kvapų terapijos šalininkė, nes dažnai pakanka organizmui duoti impulsą ir jis pats įveikia bėdą. Todėl kūdikiams ir vaikams iki 7 m. amžiaus mišinius patarčiau pradėti gaminti nuo 0,5-1 proc. koncentracijos, t. y. į 30 ml pagrindinio aliejaus (alyvuogių, migdolų ir pan.) įlašinti 5-10 lašų eterinio aliejaus.
Jei naudojate pirmą kartą, imkite labai mažai eterinio aliejaus ir nepamirškite supažindinti mažylio su nauju kvapu. Patepkite savo piršto galiuką aliejumi ir duokite pauostyti. Tada paruoštu mišiniu plonai ištepkite kojytes, nugarą ir švelniais sukamaisiais delnų judesiais įtrinkite. Jei vaikas prikaustytas prie lovos, yra sutvarstytas, sugipsuotas ar uždengtas taip, kad nugara ir pilvo sritis neprieinamos, mišiniu patepkite rankas, riešus, pėdas, pakinklius. Pažeistą kūno vietą eterinis aliejus pasieks tik 1-2 min. vėliau.
Daugiausia eterinio aliejaus iš organizmo pasišalins per 1-1,5 val. Taigi, jei ligos požymiai ilgalaikiai, paruoštu mišiniu reikia tepti gana dažnai. Jei trumpalaikiai, galima tepti pagal poreikį.
O jei kas nors vaikui nutiks?
Blogiausia, kas gali nutikti, tai eterinio aliejaus pateks vaikui į burną ir jis pajus nemalonų skonį. Jei eterinis aliejus sudirgina akytes, jos nurims, kai jis išgaruos. Apsaugosite, jei prieš naudodami eterinio aliejaus turintį preparatą, jos reakciją patikrinsite ant mažo lopinėlio (alkūnės linkis, pakinklis). Paprastai reakcijos pasirodo iš karto. Tačiau kai kada jos vystosi 24 val. Jei atsirastų bent mažiausia nepageidautina reakcija, preparato nenaudokite. Ji greitai išnyks, nes eterinis aliejus išgaruos.
Aš gamindama kokį nors kvapų preparatą savo mažiems vaikams, visuomet jį tikrindavau sau ant odos. Truputį preparato užtepdavau jiems ir patikrindavau, ar nėra neigiamos reakcijos – paraudimo, niežulio.
Kaip eterinį aliejų paruošti voniai?
Keletą lašų turi būti įlašinama į valgomosios druskos, pieno ir medaus mišinį (visų sudedamųjų dalių imti po šaukštą), o gauta tyrė kruopščiai išmaišoma su visu vonios vandeniu. Kūdikiams ir mažiems vaikams geriau tinka hidrolatai (švelnūs vandeniniai aromatinių augalų distiliatai). Jo įpilkite 1-2 valg. šaukštus tiesiai į vonią. Hidrolatą net ir pačios galite išdistiliuoti (melisų, levandų, rožių žiedų, čiobrelių, pušų ar eglių spyglių ir bet kurių kitų kvepiančių žolių, kurias naudojate arbatoms). Į mažą 5 l talpos distiliavimo aparatą įdėkite keletą saujų šviežių ar džiovintų žolių, užpilkite vandeniu ir švelniai kaitinkite (iki virimo temperatūros), kol pradės lašėti kvapus distiliatas. Stebėkite, kad karšto distiliavimo aparato nepasiektų mažylis. Mažiems vaikams gerai tinka (ir patinka) kojų vonelės su keliais lašiukais eterinio aliejaus ir žiupsneliu valgomosios druskos. Vakarinius kojyčių šildymus žiemą mano vaikai prisimena iki šiol. Kaip susėsdavome ant mažų kėdučių, sumerkdavome kojas į kvepiantį dubenį šilto vandens, kaip skaitydavome pasaką, paskui nusitrindavome kojas šiurkščiu rankšluosčiu, kaip apsimaudavome ryškias vilnones kojines ir eidavome į lovytes…
Ar vien tik įkvepiamas kvapas taip pat veiksmingai gydo?
Vienas veiksmingiausių, maloniausių ir lengvai prieinamų būdų naudoti eterinius aliejus – juos uostyti, t. y. daryti inhaliacijas arba tiesiog kvepinti aplinką. Tyrimais nustatyta, kad atsikosėti padeda mirtų, eukaliptų, kiparisų, kėnių, citrinų, tikrųjų ir imbierinių citrinžolių eteriniai aliejai. Jie visiškai nepavojingi ir maloniai kvepia. Įvairių gydytojų patirtis rodo, kad gleives skystinantį poveikį turi ir pankolių, čiobrelių aliejai. O daktarė P.Taylor rašo, kad įkvėpti eteriniai aliejai veikia uodžiamojo epitelio ląsteles ir aktyvina smegenų sritis, kurios atsakingos už pykinimą ir vėmimą, miegą ir nuotaikos kaitą. Kambaryje paskleisti eteriniai aliejai labai sumažina ligas sukeliančių mikroorganizmų ir riziką jais užsikrėsti, net išguja grybelį iš užsikrėtusių namų.
Gydytojai dažniausiai skiria cheminių įkvepiamųjų vaistų. Kaip vietoj jų naudoti eterinius aliejus?
Inhaliacijoms eterinio aliejaus reikia naudoti labai mažai (1-2 lašus vienai inhaliacijai). Jis įkvepiamam orui suteiktų silpną kvapą, nes didėjant eterinio aliejaus koncentracijai gleivių sekrecija ne skatinama, bet slopinama. Taip pat patartina inhaliacijoms naudoti ne verdantį vandenį, bet karštą, apie 60 laipsnių šilumos. Taip išvengsite pavojaus apsiplikyti ir jūsų mažylis nepatirs nemalonių pojūčių. Be to, labai karštame vandenyje eteriniai aliejai greitai skyla ir netenka gydomųjų savybių.
Lašelis eterinių aliejų ant pagalvės taip pat yra veiksmingas ir nereikalauja jokių pastangų. Tik jo nereikėtų lašint arti veiduko.
Eteriniai aliejai kūdikiams ir mažiems vaikams
Dantikrapščių amių. Puikiai tinka malšinti pilvuko, inkstų spazmus, astmos priepuolius. Nenaudoti saulėje, nes didina jautrumą UV spinduliams.
Rožmedžių. Turi stiprų antibakterinį poveikį, saugo nuo grybelių ir virusų, todėl itin tinka ausų uždegimui, sinusitui, laringitui, bronchitui palengvinti.
Peletrūnų. Mažina alergijos sukeltą niežulį, spazmus, gali būti naudojamas nuo pykinio ir vėmimo važiuojant automobiliu.
Didramunių. Klasikinis raminantis, niežulį, skausmą, uždegimus, pykinimą mažinantis eterinis aliejus.
Kamparinių cinamonų. Šis eterinis aliejus saugo nuo virusų, yra pirma pagalba peršalus, nuo bronchito, mononukleozės ir pan.
Petitgreinų. Švelniai ramina susijaudinus ar išsigandus.
Mandarinų. Tai vaikų džiaugsmo ir gražaus bendravimo aliejus. Gelbsti, kai jie nuolat pykstasi, mušasi. Taip pat stabdo žagsulį (reikia duoti truputėlį šio aliejaus įkvėpti). Gerina miegą ir padeda nuo dispnėjos (dusulio, pasunkėjus kvėpavimui).
Mira. Skatina greičiau gyti žaizdas ir nubrozdinimus. Miros tamponėliais galima „iškrapštyti” sinusitą.
Kiparisų. Slopina ilgą ir sausą kosulį (inhaliacijos, aliejiniai balzamukai įtrinti).
Imbierinių citrinžolių (palmarozų). Tai labai švelnus, malonaus kvapo aliejus, ypač stipriai saugantis nuo virusų ir bakterijų.
Morkų sėklų. Padeda virškinti ir lengvina pilvuko spazmus.
Citrininių korimbijų (citrininių eukaliptų). Tinka nuo reumatinių uždegimų, grybelių, taip pat patemptiems, sumuštiems sąnariams ir raiščiams.
Spindulinių eukaliptų, smito eukaliptų, rožinių eukaliptų. Tai tradiciniai aliejai peršalus, kosėjant, sloguojant – kojų vonelėms, įtrynimams, inhaliacijoms, namų orui valyti ir gryninti.
Italinių šlamučių. Suteikia pagalbą nuo gumbų ir mėlynių, patempimų. Galima naudoti tik skiestą, vos 1 proc. tirpalą pagrindiniame aliejuje.
Šliaužiančiųjų isopų (Hyssopus officinalis, var. decumbens). Gelbsti nuo peršalimo ir bronchito.
Debesylų (Inula graveolens). Itin vertingas aliejus nuo kosulio.
Varpinių levandų (Lavandula latifolia). Gelbsti nuo įkandimų ir virusų, aktyvina imuninę sistemą, padeda perkaitus saulėje.
Vaistinių levandų (Lavandula angustifolia). Svarbiausias namų vaistinėlės aliejus, antiseptikas, tinka nusibrozdinus, susižeidus. Ramina, mažina karščiavimą, dirglumą, skausmą, padeda greičiau užsitraukti mažoms žaizdelėms.
Pražangialapių mirtenių (arbatmedžių). Vienas labiausiai ištirtų eterinių aliejų, itin saugo nuo grybelių, daugelio bakterijų, virusų ir parazitų. Naudojamas įvairiausiai būdais: burnai skalauti, ant žaizdų, dedamas į įvairiausių eterinių aliejų mišinius, tepalus, balzamus, linimentus, purškalus.
Penkiagyslių mirtenių (Niaoulis), smulkialapių mirtenių (kajeputų), viržinių mirtenių (rozalinų). Šie eteriniai aliejai turi panašių savybes į kitų arbatmedžių, taip pat ir kitų: skatina gyti žaidas, ramina, aktyvina imuninę sistemą, gerina miegą, ypač viržinių mirtenių eterinis aliejus.
Mirtų. Padeda atsikosėti, lengvina karščiavimą.
Kvapiųjų mairūnų. Ramina, o sloguojant sutraukia gleivines.
Atsargiai!
*Kiti eteriniai aliejai kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti naudojami tik pasitarus su specialistais.
*Naudokite tik aukštos kokybės, grynus eterinius aliejus. Kad jie yra nesintetiniai ir nesuklastoti, galite būti tikri tik pirkdami iš patikimų pardavėjų.
