Didėjantis dantų ėduonies paplitimas tarp vaikų verčia vis labiau susirūpinti.
Vis daugiau mažųjų pacientų bei jų tėvelių, skųsdamiesi dantų ėduonimi ar jo sukeltomis komplikacijomis, praveria gydytojo odontologo duris. Siekiant to išvengti, svarbu ne tik tinkamai prižiūrėti vaikų dantis, bet ir reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą.
Apie tai, kas yra daugybinis ėduonis ir kaip su juo kovoti, kalbamės su Vilniaus odontologijos klinikos „Denticija” gydytoja vaikų odontologe Rūta Minkevičiene
Kas yra daugybinis ėduonis?
Dantų ėduonis – tai liga, kurią lemia daug priežasčių. Svarbiausios jų yra netaisyklinga burnos higiena ir mityba. Dantų ėduonis yra liga, kurią sukelia dantų apnašose esančios bakterijos, susidarius jų veiklai palankioms sąlygoms, gamindamos kietuosius danties audinius ardančias rūgštis.
Daugybinis ėduonis – tai itin aktyvus, greitai plintantis ėduonis. Pažeidžia daugelį ar net visus pieninius dantis. Žinome, kad įprastai ėduonis atsiranda danties kramtomajame paviršiuje, išvagotame vagelių, ir kontaktiniuose paviršiuose, kuriuose kaupiasi apie 90 proc. apnašo ir mikroorganizmų. Daugybinio ėduonies atsiradimo vieta – lygūs danties paviršiai.
Viena daugybinio ėduonies rūšių – „buteliuko ėduonis”. Iš pradžių šis ėduonis pažeidžia viršutinio žandikaulio kandžius. Nesiimant priemonių, labai greitai pažeidžiami ir pirmieji pieniniai krūminiai dantys ar net apatinio žandikaulio iltys. Ši būklė pasireiškia vaikams, maitinamiems krūtimi ar iš buteliuko naktį, nevalant dantų. Itin žalinga praktika – įvairių saldintų gėrimų, meduje ar sirupe suvilgytų čiulptukų naudojimas vaikui raminti.
Kaip jo išvengti?
Taisyklingas, kruopštus dantų išvalymas su fluoridų turinčia dantų pasta yra pirmoji būtina sąlyga, kad vaikas turėtų sveikus dantis, tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, ką ir kada jis valgo, ar mitybos racione nevyrauja angliavandenių turintys maisto produktai, saldinti gėrimai.
Kaip elgtis, jeigu vaikas jau turi daugybinį ėduonį?
Pirmiausia kreiptis į gydytoją odontologą. Įvertinęs pažeidimo stadiją, burnos higieną, odontologas skiria atitinkamą gydymą. Tėvai taip pat turi prisiimti atsakomybę ir bendradarbiauti su gydytoju, pasitikėti juo.
Įprastai gydytojas pataria, kaip reikia prižiūrėti vaiko dantis namuose, nes didysis darbas čia ir vyksta. Dantys valomi du kartus per dieną (stengiantis nuvalyti visus dantų paviršius) su fluoridų turinčia dantų pasta. Sergant daugybiniu ėduonimi fluoro kiekis dantų pastoje turėtų būti ne mažesnis kaip 1000 ppm. Svarbiausias dantų išsivalymo ritualas yra prieš nakties miegą.
Kartais gydytojas papildomai skiria ir specialų remineralizuojantį (grąžinantį mineralų pusiausvyrą) kremą be fluoro, skirtą dantims tepti.
Kalbant apie mitybą, kaip jau minėta, reikėtų atsisakyti tų mitybos įpročių, kurie skatina atsirasti ligą. Labai svarbu atkreipti dėmesį į nakties laiką, kurio metu seilėtekis sumažėjęs. Jei yra poreikis atsigerti, siūlyti vaikui vandens. Tuo atveju, jei pirmųjų pieninių dantų sulaukiame anksti (ketvirtą kūdikio gyvenimo mėnesį), po naktinio žindymo ar maitinimo iš buteliuko, norint, kad vaiko dantys būtų sveiki, reikėtų dėti visas pastangas ir nuvalyti dantis vandeniu sudrėkintu marlės gabalėliu.
Uždavęs „namų darbus” tėvams, gydytojas odontologas atsižvelgia į tam tikras aplinkybes (ėduonies pažeidimų stadiją, mažojo paciento amžių ir bendradarbiavimą) ir sudaro gydymo planą.
Iš pradžių tai gali būti labai konservatyvus gydymas, siekiant suvaldyti padėtį: tėvų darbas namuose stengiantis įgyvendinti gydytojo rekomendacijas, naudojant paskirtas profilaktikos priemones, taip pat gydytojo odontologo tam tikrais intervalais atliekamos fluoro lako aplikacijos. Mes, gydytojai, tuomet esame tarsi budrūs stebėtojai.
Jei ėduonis yra stipriai „pažengęs” ar esant tėvų lūkesčiams dėl priekinių dantų estetinio vaizdo, tuomet jau reikalingas restauracinis (operacinis) gydymas. Dėl mažo vaiko amžiaus (dveji, treji metai) toks gydymas dažniausiai atliekamas renkantis sedaciją (dalinę narkozę).
Visiems tėvams ir sau, kaip mamai, palinkėčiau jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais pradėti formuoti taisyklingus burnos higienos, mitybos įpročius. Jie yra sveikos ankstyvos vaikystės pamatas.