Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiuo metu gripo epidemija paskelbta daugiau nei trečdalyje šalies savivaldybių. Poliklinikose netrūksta ligonių ir ypač jų daug prie vaikų gydytojų kabinetų.
Tėveliams dažnai kyla klausimų dėl peršalimo ligų gydymo, labiausiai – dėl antibiotikų vartojimo. Bijoti jų ar ne? Kokių klaidų nedaryti? Panagrinėkime kelis teiginius ir išsiaiškinkime, kas – tiesa, o kas tik išgalvota.
* Vaikas greičiau pasveiks, jei vos susirgęs gaus antibiotikų.
Mitas
Pirmiausia reikia pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar iš tiesų antibiotikų reikia. Įvairios peršalimo ligos gali prasidėti tais pačiais požymiais, bet gydyti jas reikia skirtingai. Tik gydytojas gali spręsti, mažyliui reikia antibiotikų ar ne.
Apskritai peršalusio vaiko negydykite patys gausybe vaistų, nes vaiko organizmui juos sunku pasiimti, paskui išskirti daug cheminių medžiagų. Ligos trukmė dažniausiai priklauso nuo mažylio organizmo atsparumo.
Atminkite: Tuo pačiu metu negirdykite vaikui įvairių vaistų, pavyzdžiui, nuo temperatūros ir antibiotikų, palaukite bent 30 minučių.
* Antibiotikai naikina bakterijas, virusų jie negydo.
Tiesa
Antibiotikai naikina tik bakterijas, todėl jie skiriami jų sukeltoms ligoms gydyti. Neretai sunku nuspręsti, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai. Todėl pasitaiko, kad antibiotikų skiriama be reikalo. Jei mažylis pasveiko be jų, vadinasi, ligos sukėlėjai buvo virusai.
Atminkite: Antibiotikai, vos tik atsiradus peršalimo ligos požymiams, nei sutrumpina ligos trukmės, nei palengvina jos. Bakterijų sukeltos peršalimo ligų komplikacijos kartais atsiranda 4-5 ligos dieną.
* Jei mažylis jaučiasi geriau, antibiotikų galima nebeduoti.
Mitas
Labai dažnai pradėjus vartoti antibiotikus mažylio sveikata iškart pagerėja. Tačiau tuo metu nutraukti antibiotikus yra didžiulė klaida. Pradėjus vartoti, jie naikina silpnesnes bakterijas ir vaikutis pasijunta geriau. Tačiau dalis bakterijų išlieka gyvos, toliau dauginasi ir kenkia organizmui. Todėl antibiotikus būtina vartoti tiek laiko, kiek skyrė gydytojas, net jeigu mažylis atrodo visiškai sveikas.
* Jei dažnai gauna, vaikas prie jų pripranta ir jie tampa neveiksmingi.
Ir tiesa, ir mitas
Jeigu antibiotikai vartojami dažnai, ypač be reikalo, bakterijos prie jų pripranta ir vaistai tampa neveiksmingi. Tuomet, kad mažylis pasveiktų, tenka skirti vis stipresnių. Tai blogai dar ir tuo, kad jie turi šalutinį poveikį – atsiranda viduriavimas, antibiotikai netoleruojami. Antibiotikams atsparios bakterijos sukelia ligas, kurios ilgiau gydomos. Antibiotikams atsparių bakterijų išplitimas yra pavojingas šeimai ir visuomenei.
* Jei liko, antibiotikų galima vaikui duoti ir kitą kartą, kai suserga.
Mitas
Kaip jau minėta, ne visos užkrečiamosios ligos gydomos vienodais antibiotikais. Net ir tą pačią ligą gali sukelti įvairios bakterijos. Tad tų pačių antibiotikų duoti negalima.
* Antibiotikus geriausia suduoti po valgio.
Ir tiesa, ir mitas
Kada jų duoti, priklauso nuo rūšies. Vienus organizmas geriau pasiima, kai duodami prieš valgį, kitus – po valgio, o tretiems valgis neturi jokios įtakos. Jeigu gydytojas, skyręs antibiotikų, nepaaiškino, kaip vartoti, paskaitykite instrukciją.
* Sergantį vaiką reikia gerai maitinti.
Ir tiesa, ir mitas
Susirgusiam mažyliui reikia kokybiško maisto. Nieko bloga, kad kurį laiką jis nenori valgyti. Nereikia dėl to panikuoti, svarbu, kad gertų daug skysčių. Apskritai nereikia siūlyti sunkiai virškinamo ir riebaus maisto. Galima pasiūlyti jogurto (geriausia su gyvosiomis bakterijomis), vaisių, daržovių, sulčių. Ir jokiu būdu nemaitinti per prievartą, nes mažas vaikas dar moka įsiklausyti į savo organizmą ir pats puikiai žino, valgyti jam ar ne.
* Vartojant antibiotikus būtinos gerosios bakterijos.
Tiesa
Vartojant antibiotikus paprastai sutrinka žarnyno veikla. Antibiotikai „užmuša” ne tik blogąsias bakterijas – ligų sukėlėjas, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. Sumažėjus gerųjų bakterijų, žmogus pradeda viduriuoti, jam pučia pilvą, kamuoja nemalonūs pojūčiai. Tada reikia žarnynui padėti – duoti gerųjų bakterijų. Jos padeda atstatyti imunitetą bei stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Virškinimo trakto mikrobiota kontroliuoja didžiąją dalį mūsų imuninės sistemos, nes net 70-80% imuninių ląstelių lokalizuojasi žarnyne.
