Susirgimai meningokokine infekcija dažnesni šaltuoju metų laiku, žiemos–pavasario mėnesiais, pikas būna vasario–gegužės mėnesiais.
Meningokokinė infekcija – bakterijos Neisseria meningitidis sukeltos ligos. Pavojingiausios iš jų yra bakterinis meningitas ir meningokokinis sepsis (meningokokemija). Kartais sergama ir meningokokemija, ir meningitu. Sunkiausia yra žaibinės meningokokemijos forma be meningito. Kitos, rečiau pasitaikančios ligos, kurias taip pat gali sukelti meningokokinė infekcija: nazofaringitas, pneumonija, artritas, uretritas, lėtinės meningokokinės infekcijos formos.
Meningokokas gali gyventi žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje ir nesukelti jokio negalavimo. Tačiau kartais šis mikroorganizmas per kraują gali išplisti po visą organizmą ir sukelti sunkias, mirtinas ligas. Didžiają dalį nešiotojų sudaro paaugliai ir jaunimas.
N.meningitidis užsikrečiama per labai artimą kontaktą su šį mikroorganizmą nosiaryklėje nešiojančio žmogaus kvėpavimo takų sekretu ar seilėmis. Patekus meningokokui į nosiaryklę, galima tapti jo nešiotoju, bet galima ir susirgti kuria nors meningokokinės infekcijos forma – nosiaryklės uždegimu, bakteriniu meningitu ar meningokokiniu sepsiu. Pastaroji gali turėti žaibinę ligos formą, ir vaikas gali žūti per keletą valandų ar per parą nuo pirmojo sukarščiavimo.
Susirgimai meningokokine infekcija dažnesni šaltuoju metų laiku, žiemos–pavasario mėnesiais (pikas vasario–gegužės mėnesiais).
Būdinga:
– staiga pakilusi aukšta kūno temperatūra, daugiau kaip 39 laipsniai;
– vaikas atrodo sergantis, pilkšva odos spalva, vangus, neturi apetito;
– išberia odą (bėrimai gali būti įvairūs). Bėrimas yra specifiškiausias meningokokemijos požymis, tačiau esant greitai progresuojančiai ligos formai, bėrimas atsiranda ligai gerokai pažengus, kai vaikui jau negalima padėti;
– su šiais požymiais gali atsirasti ir meningitui būdingų požymių, kurie rodo, kad infekcija pateko ir į smegenų dangalus.
Žaibinei meningokokemijos formai būdinga:
– staigi ligos pradžia ir greitas ligos progresavimas;
– staigus temperatūros pakilimas iki 40 laipsnių;
– šaltos rankos ir kojos (lieka net ir po temperatūrą mažinančių vaistų nukritus temperatūrai), raumenų skausmai;
– blyški, pilkšva odos spalva (bėrimas atsiras vėliau);
– sutrikusi sąmonė – vaikas mieguistas, vangus ar labai dirglus;
– būklė nepagerėja išgėrus temperatūrą mažinančių vaistų (paracetamolio ar ibuprofeno).
Kreiptis į gydytoją, jei:
– įtariama meningokokinė infekcija, vaikas nedelsiant turi būti apžiūrėtas gydytojo;
– neaiški staiga prasidėjusio didelio karščiavimo priežastis;
– pastebėjote pirmuosius smulkius paspaudus neblykštančio bėrimo elementus, nedelsiant vykite į ligoninę.
Kaip išvengti:
– geriausia priemonė apsisaugoti nuo sunkių infekcinių ligų yra skiepai. Apie galimybę pasiskiepyti nuo C ir B grupės meningokokų teiraukitės savo šeimos vaikų ligų gydytojo;
– jei vaikas bendravo su susirgusiuoju meningokokine infekcija, per 7 dienas nuo kontakto jis turėtų gauti profilaktinę dozę antibiotikų, kuriuos išrašytų šeimos gydytojas.
Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai.
