Šokėjas Vytautas Mackonis (24) ir jo žmona Natalija (30) šias Kalėdas pasitinka kaip niekad laimingi. Ir toji laimė turi vardą. Penelopė. Juodaplaukė pasakiško grožio mažylė, neseniai pasirinkusi šią žinomą porą būti savo tėvais.
Namai – ideali vieta augti vaikams
Vilniaus pakraštyje esantys Vytauto ir Natalijos Mackonių namai – ideali vieta auginti vaikus. Nuosavų namų kvartale taip tylu, jog girdisi, kaip nuo šalčio pokši tvoros. Šalia – parkas, miškas ir pirmuosius ledus plukdanti Neris.
Tai – Vytauto vaikystės namai, kuriuose nuo šiol auga ir jo paties atžala. Pirmoji jo šeimoje, mat du vyresnieji broliai dar savų vaikučių nesusilaukė. Vytautas džiaugiasi, jog jo dukra augs ne tarp miesto dulkių ir laukia, kol ją paaugusią galės nusivesti parodyti savo vaikystės slaptaviečių.
Atvykusius su fotografu mus pirmiausia pasitinka keturkojis šeimos sargas. Įspūdingo dydžio haskis atrodo grėsmingai, tačiau Vytautas nuramina, kad jis geras it katinas. Po to šeima prasitars, kad sprendimas auginti šunį pasiteisino su kaupu ir buvo tarsi repeticija prieš tikrą motinystę ir tėvystę. Pasak jų, auginant keturkojį, nori nenori mokaisi atsakomybės, globos ir to, kad gyveni ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
Penelopės vardo istorija
Lapkričio 22 -ąją gimusi Penelopė mus pasitiko pasipuošusi savo pirmąja miniatiūrine suknyte. Į akis krenta ilgi juodi plaukučiai, neįprastai ilgi dviejų savaičių mažylei. Pirmasis klausimas, žinoma, apie dukrytės vardą, kurį, prisipažinsiu, Lietuvoje girdžiu pirmą kartą.
„Mes apie šį vardą visai negalvojom, jo sąraše iki gimdymo net nebuvo. Kai laukiausi, daug diskutavom ir nesutarėm su Vytautu dėl vardo. Sakiau, kad reikia palaukti, gal vaikas „gims su vardu”. Taip ir buvo. Gimus dukrytei, sėdim palatoje, žiūrim į miegančią ir vardinam visus vardus: Nikolė, Adriana, Patricija… Nė vienas nelimpa. Staiga Vytautas sako – Penelopė! Žiūriu, tikrai Penelopė. Taip šis vardas ir gimė, tarsi iš oro. Dar kiek pamąstėme ir kitą dieną jau važiavome jo užregistruoti. Tik po to pradėjome domėtis, ką reiškia jo graikiška kilmė”, – pasakoja Natalija.
Moteris prisipažįsta, kad pati ne kartą yra girdėjusi, jog yra panaši į garsiąją ispanų kilmės aktorę Penelopę Cruz, tačiau dukrytei vardą suteikė tikrai ne dėl jos. „Svarbiausia vaikui yra ne jo vardas, o kaip išauklėsi ir užauginsi vaiką. Tikim, kad Penelopė užaugusi didžiuosis savo vardu ir apgins jį, jei reikės”, – sako jauni tėveliai.
Kuris čia tėtis?
Prieš pusantrų metų susituokusi pora apie vaikučius sako seniai pasvajojusi, dukrytės gimimą kruopščiai suplanavusi, todėl tapimas tėvais jiems buvo labai natūralus. Žinomas šokėjas Vytautas Mackonis sako, kad tėvystės jausmas jame subrendo pamažu: „ Mes, tiksliau gal aš, buvau viską susiplanavęs – ir sužadėtuves, ir vestuves, ir vaikutį. Viskas įvyko gražiai pagal planą, nebuvo taip, kad vieną dieną pribundi ir paukšt, kardinalūs pokyčiai, esi tėtis. Tas tėvystės jausmas užaugo pamažu, sirpo, sirpo ir prisirpo. Mes su Natali esame nemažai metų kartu, reikėjo šeimoje kito etapo. Labai norėjome vaikučio, labai laukėm ir – sulaukėm!”.
Iš pradžių Mackoniai planavo, kad gimdyme dalyvaus ir tėtis, tačiau kai dėl sveikatos moteriai iš anksto buvo suplanuota cezario pjūvio operacija, tapo aišku, kad gimstant dukrytei Vytautui teks būti už operacinės durų. Dukrytės gimimo datą tėveliai galėjo rinktis iš kelių dienų, ir dėl gražaus skaičių derinio pasirinko 11.22, paskutinę Skorpiono ženklo dieną, kai jis užleidžia vietą Šauliui.
„Istorija gimdymo dieną nutiko įdomi: kartu su medicinos slaugytojom padėjau Natali įvežti į operacinę ir pasilikau už tų durų sėdėti, nežinodamas, kiek laiko truks operacija. Po geros valandos išeina visai kitam koridoriaus gale, pro kitas duris, sesutė ir klausia: „Kuris čia tas laukiantis tėvelis?”. Na, aš ir tėvelis, laukiantis, bet tikriausiai ne tas, nes mano žmona už kitų durų. „Čia jūsų, jūsų”, – šypsosi medikė. Pribėgau ir pirmą kartą pamačiau dukrytę. Nors ji buvo suvyniota į kokoną, buvau apakęs nuo grožio ir įsimylėjau iš karto. Kokia graži! Na, kaip galima jos neįsimylėti?.. Tada palydėjau iki naujagimių palatos, kur ją trumpai prižiūrėjo, kol Natalija atsigavo po operacijos” – pasakoja Vytautas.
Oho, kiek plaukų!
Gimdymui pasirinkę neseniai atidarytą skyrių Santariškių ligoninėje, Mackoniai juo liko patenkinti. „Ne šimtu, o šimtu dvidešimt procentų. Patenkino visus lūkesčius”, – sako Vytautas. Natalija džiaugiasi, kad ir nėštumo metu, ir per operaciją šalia jos buvo gydytoja Diana Ramašauskaitė, kurią ji vadina savo angelu: „Labai norėjau, kad ji būtų šalia gimdant. Kai reikėjo daryti nuskausminimą prieš operaciją, be galo bijojau tos procedūros, sėdėjau nulenkusi galvą, ašaros byra… Tada pamačiaus savo daktarės akis, nes ji jau buvo su kauke. „Viskas, Nataliuk, bus gerai”, – pasakė ji. Po tų žodžių dingo visos baimės ir nerimas, atsiguliau, ir buvo taip ramu.. Atrodo, angelas prisilietė prie manęs.
Penelopė gimė 51 cm ir 3500 g. Operacijos metu išėmus dukrytę, pirmi gydytojos žodžiai buvo: „Oho, kiek plaukučių”. O aš visą nėštumą sakydavau sau, kad labai noriu vaikučio, gimstančio su plaukučiais, ir kai Vytukas atnešė man į palatą dukrytę, pamačiau jos šukuoseną, vos nenukritau iš nuostabos… Gydytojams buvo keista dukrytės odos spalva – tamsi. Sakau, tokia jau yra, ir mes abu tamsaus gymio su vyru. Gydytojai turbūt pripratę, kad naujagimiai dažniausiai raudonai melsvi būna. Mūsiškė tokia gražutė gimė“.
Trys dienos ir naktys ligoninėje
Po operacijos Natalijai kurį laiką buvo sunku atsikelti ir rūpintis mažyle, tad ir tėčio, ir mamos pareigas kurį laiką perėmė Vytautas. Jis pirmas dienas ir sauskelnes keitė, ir rengė, ir prausė. „Kai atėjau po gimdymo į naujagimių palatą, manęs klausia, ar noriu tik pažiūrėti, ar pasiimsiu dukrytę į palatą ir prižiūrėsim patys. Aišku, patys, kaip kitaip. Parodė, kaip aprengti, kaip sauskelnes uždėti, ir to užteko, esu geras mokinys. Natali gulėjo lovoje ir nelabai galėjo keltis, todėl teko kažkam tą daryti, nėra kada galvoti, pavyks ar ne. Mūsų palata buvo šeimyninė, kur ir vyras gali nakvoti. Taip ir gyvenom visi tris dienas, išvažiavęs tik kartą porai valandų buvau”, – pasakoja Vytautas.
Ypatingas siurprizas
Kelioms valandoms iš gimdymo namų Vytautas buvo pabėgęs ne šiaip sau – jis suplanavo ypatingą siurprizą į namus grįžtančiai žmonai ir Penelopei. Prakalbus apie tai, Natalija ima šypsotis ir sako, kad tokio siurprizo negalėjo net įsivaizduoti.
“Darėm sutikimo iš gimdymo namų siurprizą, tokį amerikietiško stiliaus, kai nieko neįtariant į namus susirenka draugai. Sukviečiau pačius geriausius mūsų šeimos bičiulius, kurie suvažiavo pas mus prieš pat parvežant iš gimdymo namų Nataliją su Penelope. Jos, aišku, apie tai nieko nežinojo.
Draugai stovėjo koridoriuje su užrašais „Sveikiname”, su balionais, gėlėmis. Paprašiau, kad mums įėjus garsiai nerėktų ir neišgąsdintų mažylės. Taip Penelopę ir Nataliją pasitiko patys geriausi mūsų draugai. O Natalija nieko nežinojo apie siurprizą ir kažką įtarti ėmė tik tada, kai įėjus į namus pastebėjo, jog neįjungta signalizacija. Tada pakėlėme taurę šampano, pavakarojom, ir draugai išsiskirstė. Manau, kad siurprizas puikiai pavyko” – neeilines sutiktuves prisimena Vytautas Mackonis.
Pora žino prietarą, kad svečius į namus reikia įsileisti tik po poros mėnesių, bet jo nesilaiko. Savo džiaugsmu jauni tėvai nori dalintis su jiems artimais žmonėmis iš karto. „Kaip tokio grožio gali nerodyti kitiems?” – apie savo dukrytę sako laimingi tėvai.
Pirmi džiaugsmai ir vargai namuose
Penelopę jauni tėvai vadina stebuklingai gera mergaite, kuri tik valgo ir miega. Valgo, beje, mamos pieną, Natalija labai nori ir tikisi pati maitinti kuo ilgiau. „Labai noriu kuo ilgiau maitinti, planuoju šaldyti pienelį, kad jo užtektų ilgesniam laikui. Žindymo pradžia buvo sunki, tačiau natūralu – ji nemoka valgyti, aš nemoku maitinti, nėra ko stebėtis. Dabar jau geriau” – sako jaunoji mamytė. Tiesa, viena naktis buvo bemiegė, kai mažoji verkė nežinia ko, ir niekas nepadėjo, tačiau vėliau Natalija „atsekė”, kad taip galėjo nutikti dėl jos suvalgytų salotų su citrinos sultimis.
Mažajai tėvai įrengė atskirą kambarį su balta supama lovele, tačiau jis kol kas stovi tuščias – Penelopė miega tėvų kambaryje. Taip šiuo metu patogiau visiems.
Ir Vytautas, ir Natalija domisi vaikų auginimo naujienomis, skaito literatūrą, tariasi su neseniai vaikučių susilaukusiais draugais. Šeima sutarė nepratinti dukrytės nei prie čiulptuko, nei prie buteliuko, o štai rekomenduojamais skiepais iš kalendoriaus būtinai skiepys. Tik į papildomus, mokamus, žiūri skeptiškai.
Geriausias tėtis pasaulyje
Vytautas, kuriam gruodį yra pats didžiausias darbymetis, sako, kad šiokį tokį nuovargį jaučia: „Ačiū Dievui, mano nuostabi žmona, kuri leidžia išsimiegoti naktį. Susitarėme, kad aš keliuosi pakeisti sauskelnių, kai reikia maitinti, keliasi ji, ir man leidžia nusnūsti. Didžiulio pervargimo nejaučiu, nors veiklos turiu daug. Kai pažiūri į dukrytę, visi nuovargiai išgaruoja”.
Gerų žodžių vyrui negaili ir Natalija: „Vytautas yra nuostabus tėtis. Nesu jo mačiusi laimingesnio, kaip tada, kai jis priėjo po gimdymo ir pasakė „Ačiū tau už dukrytę”. Švenčių laikotarpis toks, kad jis dabar turi daug darbo ir namuose būna mažiau. Tačiau vos tik įžengia pro duris, tuoj Penelopę ant rankų ima. Pirmas dienas ligoninėje baltai pavydėjau, kaip jam viską puikiai sekasi daryti. Tėveliams nėra baisu nei maudyti, nei bambutę valyti, aš negalėjau, man buvo baisu. Kai jis paliko mane pirmą kartą vieną, jam reikėjo išvažiuoti, galvoju: „Kaip aš dabar ją paimsiu? Kaip reikės pakeisti sauskelnes?”.. Tėčio mergytė! Mūsų tėtukas geriausias pasaulyje, ar ne, mažute? Eisi šokti su juo paaugusi?”
Į šiuos žmonos žodžius Vytautas atsako neabejodamas: „Garantuotai bus šokėja. Klausimas tik, kokio stiliaus šokius šoks. Šokėja – tai faktas, kitų variantų nėra. Iš savo patirties žinau, kad šokiai duoda labai daug naudingų dalykų gyvenime. Aišku, neversim šokti profesionaliai, jei ji to nenorės, atsižvelgsim į norus ir poreikius”.
Kalėdų belaukiant
Kalėdos Vytauto ir Natalijos Mackonių šeimoje šiemet bus kitokios, ypatingos. Su diiiidele (ir būtinai gyva) egle ir dauuug dovanų. „Neabejoju, kas mūsų šeimoje šiais metais sulauks daugiausiai dovanų”, – į dukrytę žiūrėdamas šypsosi vyras, prisipažįstantis, kad kažką pirkti ir dovanoti jai norisi kasdien.
O ar nepritrūksta porai dėmesio vienas kitam, kai visas gyvenimas šiuo metu sukasi aplink naujagimę? „Taip, žmona tapo mano dukrytės mama, bet labai stipriai niekas nepasikeitė. Dėmesio man užtenka, visada grįžęs namo gaunu daug nurodymų iš Natali, ką padaryti… (juokiasi) O jei rimtai, yra tam tikrų niuansų, kurių neišvengsi. Pralaukėm nėštumą, pralauksim ir kitus etapus. Dabar namuose atsirado mažutė, kuri man dėmesį rodo”, – sako Vytautas Mackonis, be kitų veiklų šiuo metu pasinėręs į pasiruošimą naujam šokių projektui ant ledo.
Į klausimą, kiek vaikučių norėtų turėti, atsako Natalija: „Anksčiau planavome iš karto antrą, bet dėl sveikatos ir operacijos reikia šiek tiek palūkėti. Kol kas apsistosime ties vienu. Norisi visą meilę atiduoti Penelopei, o po to žiūrėsim, kokios bus galimybės. Vaikučių susilaukti lengva, juos išauginti – kas kita. Be to, dabar, kai gulime dviese, Vytas sako: „Kaip man pasisekė – turiu dvi gražiausias moteris pasaulyje”…