Šiaulietės Dovilės istorijoje sutelpa ir neapsakomas skausmas ir didžiulis džiaugsmas.
Itin skaudžią netektį patyrusi moteris prisipažįsta labai ilgai apie vaikus bijojusi net ir pagalvoti. Tačiau šiandien ji džiaugiasi nugalėjusi savo baimes ir sako, kad sūnus jai yra didžiausias laimės šaltinis.
Dovilės istorija prasidėjo dar 2007 m. Tuomet pirmą kartą pastojusi ji jautėsi laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Deja, priglausti vaikelio prie savo krūtinės ji taip ir neturėjo galimybės. Po 30-ą nėštumo savaitę atlikto cezario pjūvio gimusio berniuko gyvybė užgeso vos po dienos.
„Prasidėjo treji baisaus gedulo metai. Viskas, kas susiję su nėštumu ir mažais vaikais, mane vedė į pražūtį. Tik praėjus beveik septyniems metams vėl leidau sau pripažinti, kad beprotiškai noriu vaiko. Tačiau tos dvi rožinės juostelės, kurios daugeliui atneša tiek laimės, manyje vis tiek pasėjo didžiulę baimę”, – prisimena Dovilė.
Moteris sau pažadėjo šį kartą padarysianti viską, kad nelaiminga istorija nepasikartotų. Pirmojo vaiko netektis ir nerimas dėl būsimojo vertė reikalauti geriausios įmanomos gydytojų priežiūros. Vengdama streso ji netgi sustabdė savo kosmetologės karjerą, kiek įmanoma atsiribojo nuo aplinkinių. Šalia liko tik artimiausi šeimos nariai, draugai ir visas būrys gydytojų.
„Kai 30 nėštumo savaitę pradėjo kilti arterinis kraujo spaudimas, pati susikroviau lagaminuką ir susiskambinusi su mane prižiūrinčia ginekologe, nuvykau į ligoninę. Ligoninėje jaučiausi saugiau ir ramiau, nes žinojau, kad 24 valandas per parą gaunu pačią geriausią įmanomą priežiūrą”, – prisimena Dovilė.
Tokioje gydytųjų priežiūroje praleidus dvi savaites vieną rytą šiaulietė nepajuto įprastų kūdikių judesių. Toliau viskas vyko kaip pagreitintame filme: gydytojų konsiliumas, sutikimų operacijai pasirašymas, kapsinčios lašinės ir nežinomybės jausmas.
„Kaip dabar pamenu, skambinu savo vyrui, pranešti, kad mane jau išveža į operacinę, o ašaros byra kaip pupos. Pamenu vienintelius jo žodžius: viskas bus gerai. Toliau operacinė. Ryškios šviesos. Gydytojai, kaip kokie skruzdėliukai laksto kiekvienas su savo užduotimis. Po kurio laiko išgirdau kaip gydytojai sušuko „berniukas!” ir tylų verksmą, kuris buvo labiau panašus į kačiuko miaukimą”, – pasakoja moteris.
Dominykas gimė 1130 g svorio ir 35 cm ūgio. Operacijos metu Dovilė jo taip ir nepamatė, nes ankstuką gydytojai iš karto išnešė į vaikų reanimaciją. Tačiau operavusi gydytoja išsigandusią motiną nuramino žodžiais „Jis labai stiprus!”, po kurių tarsi akmuo nuo krutinės nukrito.
Kai Dovilės vyras jai pirmą kartą parodė vaikelio nuotrauką, pro apraizgytus laidelius jo beveik nesimatė, bet naujųjų tėvelių širdys jautė, kad šįkart viskas bus gerai. Po keturių reanimacijoje praleistų dienų Dominykas buvo perkeltas į Naujagimių Intensyvios priežiūros skyrių. Dar poros savaičių visa šeima jau buvo kartu – Neišnešiotų naujagimių skyriuje. Jame praleidus pusantro mėnesio ankstukas pagaliau buvo išleistas namo.
„Namuose vėl buvo naujų baimių. Nežinojome ar sugebėsime be gydytojų priežiūros tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Aišku, buvo daug ašarų, baimių, klausimų. Kodėl mūsų Dominykas dar nesivarto, kai kiti tokios amžiaus vaikučiai jau net sėdi? Buvo sunku nuraminti bei įtikinti protą ir širdį, kad viskas ateis savu laiku”, – sako šiaulietė.
Galų gale ankstuko tėveliai sulaukė ir pirmos šypsenos, ir pimųjų žingsnių, ir pirmųjų žodelių. Galiausiai Dominykas ne tik pasivijo neišnešiotukus, bet aplenkė net ir išnešiotus kūdikius.
„Dabar Dominykui jau pustrečių metų. Mes susikalbame įvairiausiomis kalbomis, jis moka dar daugybę eilėraštukų ir visas „Tilidūda” daineles. Sūnus yra didžiausias mūsų šeimos šviesulys, džiaugsmas, meilė, stebuklas ir pasididžiavimas. Kaip aš sakau, gimęs būti stebuklu!”, – teigia Dovilė.
Iki birželio 6 d. Šiaulių prekybos centre „Akropolis” atidaryta neišnešiotų kūdikių asociacijos „Neišnešiotukas” nuotraukų paroda „Gimę su genijaus žyme”. Fotografės Jūratės Karkauskienės nuotraukose 13 ankstukų įkūnijo 13 žymių, anksčiau laiko gimusių istorinių asmenybių, kurių gyvenimai įrodo, jog per anksti gimę kūdikiai yra kovotojai nuo pirmosios savo gyvenimo akimirkos.
„Gimę su genijaus žyme” parodoje šiauliečiams bus pristatyta ne tik parodos idėja, bet ir problemos, su kuriomis susiduria neišnešioti kūdikiai ir jų tėvai. Taip pat esamiems ir būsimiems tėvams bus suteikiama informacija, kaip nepasimesti tokioje situacijoje bei žvelgti į ją pozityviai.
Norintys Lietuvos ankstukams padėti užaugti kviečiami prisidėti prie neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai”. Visa informacija www.ankstukai.lt.
