Kai su latve dainininke Baiba Skurstene-Serdiuke tarėmės dėl interviu, jos sūnelis Antanas tuo metu kaip tik sunkiai sirgo. Mažyliui teko praleisti net kelias dienas ligoninėje, kad gydytojai galėtų stebėti jo savijautą, valdyti kosulio priepuolius, skirti reikalingų vaistų. Nepaisant užgriuvusių rūpesčių ir visų fizinių nepatogumų, kuriuos patiria, laukdamasi antrojo kūdikio, Baiba pokalbio metu kaip visada tryško pozityvumu ir gera nuotaika. Žinoma moteris įsitikinusi, kad viskas, kas nutinka šiame gyvenime, net ir sudėtingi bei ypač nemalonūs dalykai, yra reikalingi. Antraip – kaip kitaip įvertintum tikrąjį gyvenimo grožį ir prasmę?
Baiba, po kelių mėnesių antrąkart tapsite mama. Kaip jaučiatės? Koks šis Jūsų nėštumas?
Absoliučiai kitoks nei pirmasis. Sunku net pačiai tuo patikėti, mat, laukdamasi Antano, jaučiausi tiesiog puikiai, galėjau kalnus nuversti, kiek turėjau energijos ir noro viskam. Tada kone iki pat gimdymo aktyviai sportavau, visa širdimi buvau įsitraukusi į koncertinę veiklą. Dabar – viskas kitaip. Sąžiningai klausau gydytojų nurodymų ir nuo labai daug ko saugausi, daug ko nedarau, save labai riboju.
Atmetus visus fiziologinius, sveikatos niuansus, kurių šiame straipsnyje tikrai nenoriu smulkiai komentuoti, kalbant grynai apie psichologinį nėštumo aspektą, galiu pasakyti, kad jei pirmą kartą buvau rami ir atsipalaidavusi, tai šįkart mane nuolat lydi baimės ir nerimo jausmas. Ar tikrai viskas bus gerai?.. Bet, matyt, natūralu, kad tokios mintys į galvą lenda. Nors yra sakoma, kad nėštumas ne liga, o tik kitokia būsena, šįkart mano savijauta tikrai nekokia. Jaučiuosi kaip ligonė. Tačiau nuteikiau save, kad jei taip yra, vadinasi, taip ir turi būti.
Tikiu, kad niekas šiame gyvenime nevyksta šiaip sau. Netgi ir labai blogi dalykai turi savo prasmę ir naudą. Galbūt man reikėjo tokio nėštumo, kad sustočiau, kad būčiau ramesnė. Kita vertus, kai namie laksto dvimetis, ramybės juose tikrai nedaug. Mamos mane supras. Bet ir čia galiu įžiūrėti prasmę – nuolat esu užsiėmusi, tad turiu labai mažai laiko galvoti: o kaip viskas bus, o jeigu kas nors blogo nutiks ir pan.?
Iš kur semiatės optimizmo netgi tuomet, kai labai sunku?
Aš – normalus žmogus, ne robotas, taip pat turiu liūdnesnių dienų, tačiau neleidžiu sau įkristi į liūdesio duobę ir ilgai joje mirkti. Mano šeima, mano vyras yra be galo pozityvūs, tad galbūt natūraliai ir aš tokia? Be to, dirbu mėgstamą darbą. O tai irgi labai daug reiškia.
Visada stengiausi ir stengiuosi atsiriboti nuo depresyvių, negatyvių žmonių, nes tokia nuotaika labai lengva užsikrėsti. Jei pačiai būna liūdniau, paskambinu kokiai nors pozityviai draugei išsipasakoti. Tai labai padeda. Bet šiaip labai pritariu posakiui, kad nėra blogo oro – tik netinkama apranga. Tą patį galima pritaikyti ir nuotaikai.
Kokia buvo ta diena, kai sužinojote, jog vėl laukiatės?
Labai nuoširdžiai apsidžiaugiau, nes vaikelį planavome. Maniau, kad vėl viską galėsiu suderinti: ir sceną, ir sportą, ir darbą, ir vaiko priežiūrą. Deja, labai greitai supratau, kad šįkart taip nebus. Iš pradžių pirmosiomis savaitėmis buvo labai silpna, nuolat jaučiausi pavargusi, mieguista. Vėliau prisidėjo šiek tiek kitokios būsenos.
Visą interviu skaitykite naujame žurnalo “Tavo vaikas” kovo numeryje, kurį įsigyti galite pigiau internetu – už 2.99 EUR vietoj 3.99 EUR. Prenumeruoti žurnalą ir gauti dovanų galite čia – PRENUMERUOTI, arba tel. 8 5 2477730.
