Per pirmuosius savo gyvenimo metus mūsų vaikai išmoksta begalę svarbių dalykų. Tie mažyliai, kuriems šiuo metu suteikiamos sąlygos judėti, įrodyta, ateityje gebės geriau susikoncentruoti, turės geresnę atmintį ir greičiau kalbės. Kūdikio judėjimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių mąstyti, vadinasi, smegenys auga judėjimo metu. Svarbu nepamiršti, jog kiekvienas raidos etapas suteikia ne tik didesnes galimybes bei patirtis, bet ir yra būtinas pereiti į kitą etapą. Noriu pasakyti, kad viskas ateina ir praeina su laiku ir ne be priežasties. Vaikui reikia išmokti tvirtai visu kūnu judėti ant pagrindo, t. y. šliaužti ir ropoti, kad paruoštų savo kūnelį naujiems iššūkiams – vaikščioti, lipti, griūti ir vėl keltis.
Nors vis daugiau tėvelių nori savo mažylių raidą paspartinti mankštomis, noriu nuraminti tuos, kurie kantriai laukia kada jų mažasis direktorius savarankiškai judės po namus ir bus galima turėt laisvesnes rankas. Juokinga tai, kad rankos tėvų tikrai tampa laisvesnės, bet vat kojos tikrai vargsta bėgdamos iš paskos J Šitas etapas labai smagus ir tikrai turi neapsakomo žavesio kai matai kaip maža kruopa varinėja po kambarį, siekia laisvės pasiimti norimą daiktą, pažindinasi su gėlių vazonu ir ragauja žemės PH ar krausto batų lentyną.
Šliaužimas pagal Miuncheno raidos skalę neturi būti labai ankstyvas. Tai eina gerokai vėliau nei vartymasis ar sėdėjimas – apie 9 mėnesį, ropojimas – net 10-11mėn. yra norma. Šliaužiojimas yra tikrai svarbus lavinamasis pratimas, kai kūdikis išmoksta orientuotis jį supančioje aplinkoje. Tai judesys ant pilvuko, kai ranka ir koja priešingos pusės perkeliama į priekį pakaitomis ir dirbama viena ir kita puse. Ropojimas skiriasi tuo, kad svoris remiasi tik ant keliukų ir delniukų, o pilvelis jau pakeltas nuo grindų. Būna vaikų, kurie prašoka ropojimo etapą ir nuo sėdėjimo staiga stojasi eiti, tačiau dažnai tokie mažyliai pavaikščioję vieną mėnesį ar kelis vėl grįžta kelioms savaitėms prie šliaužimo ir ropojimo, sutvirtėja jų liemuo ir raida vėl susilygina su bendraamžiais.
Šaltiniuose galima rasti visokių įvairovių šia tema – šliaužiojimas nulemia vaiko gebėjimą tvarkingai ir taisyklingai kalbėti ir rašyti, sėkmingai kūdikystėje šliaužiojusiems ir jau rašantiems raidės nugula tvarkingai sukritusios, o ne išsibarsčiusios, esą, net laikrodį vaikai pažįsta greičiau tie, kurie šliaužiojo, ir kairę nuo dešinės lengviau skiria, ir paaugę orientuojasi skirtingose erdvėse lengviau, paprasta susigaudyti žemėlapiuose (net smalsu būtų išgirsti kiek jūsų po šitų faktų susimąstėt ar šliaužiojot, nes aš, suprantu, kad garantuotai to nedariau JJ ). Žymus ankstyvojo vystymosi apologetas Glenas Domanas sako, jog egzistuoja didelė priklausomybė tarp gebėjimo šliaužioti ir gebėjimo fokusuoti žvilgsnį į artimiausią tašką ir kadangi neišsivysčiusios tautos gyvena būstuose be grindų, jų vaikai neturi galimybės šliaužioti, neišsivysto jų artimasis regėjimas, o tai lemia rašto ir civilizacijos nebuvimą. Galima palyginti džiunglių aborigenų ir Egipto ar graikų civilizacijas, kurių grindys su nuostabiai dekoruotomis grindimis. Taigi paleisdami savo mažylį tyrinėti, Jūs skatinate jo intelektualinį vystymąsi.
Tiesa, dauguma tėvelių šliaužiojimo etapo nesureikšmina ir labiau akcentuoja vaikučio ropojimą ar stovėjimą, aš turiu pasakyti, kad šliaužti yra taip pat svarbu kaip ir visi kiti fizinės raidos etapai.
Šliaužiojimas – patogiausias būdas kūdikiui judėti pirmyn. Kai kurie iriasi atgal, bet labiau sutvirtėjus ir išmokus taisyklingai pernešti kūno svorį pakaitomis ant rankų, mažylis sėkmingai skuba pirmyn. Būtent šliaužiant vaikutis išmoksta išlaikyti pusiausvyrą naudojant tik vieną kūno dalį – tai itin svarbus stimulas vystytis galvos smegenims bei skatina smegenų pusrutulių sąveiką, nuo kurios priklauso judesių koordinacija bėgant, žaidžiant kamuoliu, lipant laiptais ar net rašant.
Ar galima išmokyti savo mažyli šliaužti? – žinoma. Dažniausiai pats mažylis intuityviai imasi naujo veiksmo, bet, neretai būna, kad užtenka vos kelis kartus parodyti ir kūnelis pats supranta kaip pvz., iš sėdimos padėties pereiti į gulimą ir vėl grįžti pažaisti sėdint. Tas pats yra ir su šliaužimu. Nepakenktų pradžioje pasikonsultuoti su ortopedu ar tiesiog vaiką prižiūrinčiu pediatru, nes gali būti, kad reikia masažiuko ar gausite siuntimą mankštelėms dėl žemo raumeno tonuso, o gal teks grįžti žingsnelį atgal ir tvirčiau pasitobulinti vartytis, kad sustiprinti liemens rotacinius judesius. Jei jokios patologijos nėra, sukurkite saugią aplinką vaiko judėjimui savo erdvėje. Neretai šeimose, kur auga daugiau mažamečių ir jų keliamos rizikos, kad šie užvirs, užgaus ar dėl augintinių plaukų, nusprendžiama kūdikį saugiai “apgyvendinti” manieže ar lovytėje. Tokiu atveju vaiko judėjimas labai ribojamas ir net negali būti kalbos apie jo galimybes mokytis pažinti aplinką. Geriau jau baldais sukurkite jums priimtinas zonas ir pamatysite kiek daug jūsų vaikutis gali.
Sukurkite vaikui poreikį judėti. Gal galite skirti spintos apatinę lentyną savo vaiko saugiems žaislams sudėti – barškučiai, kramtukai, mėgstami žaislai jam pasiekiamoje vietoje? Gal plastikiniai puodai ar įrankiai kol ruošiate šeimynai maistą, gal pilnas puodas vaiko žaislų virtuvės stalčiuje – koks neapsakomas malonumas juos pasiekti ir viską išmėtyti ir kiek daug darbo tokiam mažam kūneliui.
Neretai mažyliai šliaužioti pradeda kaip vikšriukai – remdamiesi priekine kūno dalimi ir pritraukdami kojytes, o jau vėliau ir jomis atsispiria. Dar galimas ir kitoks būdas judėti – atbulomis ar sukantis aplink savo ašį. Viskas yra siekiama pažinti, mokantis suprasti ir pajausti savo galimybes, svarbu, kad vis tiek viskas taptų mums visiems priimtina norma – judėti pirmyn klasikiniu stiliumi ar atsistoti ant keturių išlaikant tvirtą nugarytę ir pereiti į gražų ropojimą keturiomis.
Pats sudėtingiausias šliaužimo momentas – atplėšti pilvą nuo žemės (juk tai daugiau nei pusė kūno svorio). Galima padėti mažyliui po pilveliu pakišant rankšluostį ar pledą susuktą į volą. Remdamasis rankutėmis ir keliukais į pagrindą, bet po pilveliu turint atramą, vaikeliukas jausis saugiau ir po truputį pripras aktyvinti šliaužimui bei ropojimui reikalingus raumenukus bei įpras būti ištiestais dilbiais per alkūnės sąnarius ir pakelta galva bei įtempta nugaryte. Patikėkit, šliaužti gali tik pasirodyti paprasta, bet iš tikro tai tikrai sudėtingas procesas. Jei plaunate grindis klūpėdamos ant keturių, turėtumėte greitai pajausti kaip maudžia visas galūnes. Tas pat ir jūsų mažiukui, taigi reiktų atkreipti dėmesį kokiu paviršiumi provokuojate judesį – gal kilimas per šiurkštus jautriai odelei, gal plytelės per šaltos, o su pėdkelnėmis labai slidu ir sudėtinga. Aš rekomenduoju įsigyti paminkštintus kilimėlius. Jie kaip puzlės susideda, yra minkšti bumbtelėjimams, atsparūs seilių pelkėms, lengvai nusivalo paviršius, šilčiau nei ant plikų grindų ir nesusisuka į gumulą po pilvuku judant.
Padėkite žaisliukų jam netoliese ir skatinkime patį juos pasiimti, provokuokite, kad atsirastų noras judėti link jų. Vaikams patinka įveikti įvairias kliūtis, ypač jei yra pastebimi ir giriami, glostomi ir išbučiuoti. Tiesa, nepulkite padėti vos išgirdus pirmus verksmus ir nepaduokite norimo žaislo pačios – tegul vis labiau bando patys bent po vieną judesį atlikti savarankiškai. Per didelis rūpestis ir močiučių meilė neretai kliudo mažyliui išmokti šliaužioti. Ir kam judėt, jei galiu pagulėt? J
Rūbeliai. Geriausia apranga tokiam judėjimui yra nevaržantys rūbeliai. Juo kų mažiau, pvz., pampersas ir bodžiukas, tuo lengviau. Iš patirties sakau, su laisvais šliaužtinukais retas kuris lengvai pajuda, geriau tada prigludusios prie kojyčių pėdkelnės ir maikutė. Dar mamos, kad neslystų paviršiumi, o turėtų keliukais atramą į grindis, su karštais klijais raštelius ant kelių ir padukų padaro, kiti perka jau spec. kelnytes su nelsystančiais įspaudais. Jūsų kūrybiškumui, kaskart įsitikinu, nėra ribų.
Aš visada parodau kelis pratimus, kurie skatina šliaužimą ir moko ropojimo.
- Kuo dažniau patupdykite į padėtį ant keturių. Tegul ši padėtis tampa sava ir nekelia kūdikiui streso.
- Kuo dažniau gulint ant pilvo dėkit volelį po pažastukais (galima ir be jo tiesiog ištiesti rankutes per alkūnes), kad mokytųsi savo viršutinę kūno dalį išsikelti ir išlaikyti ant ištiestų rankų.
- Kai mažylis gulės ant pilvelio ir bus suinteresuotas prieš jį esančiu (per rankos ilgį) toliau padėtu daiktu, sulenkite kojytes į varliuko padėtį ir pastumkite paeiliui tai už vieno keliuko, tai už kito, tai už vieno paduko duokite atramą, tai už kito. Laukite kol atsirems ir pats pasispirs į priekį.
- Atsisėskite patogiai ant žemės, kojas ištieskite, ant šlaunų prie savo pilvo įstrižai pasiguldykite vaikutį, kad rankutes padėtų ant žemės. Nugarytė tiesi, galvytę išlaiko pakeltą ir ranktėmis tipu tapu tapenkite tai ant vienos rankos, tai ant kitos paeiliui, tarsi pėdintų rankutėmis. Tas pats tinka ir su blauzda. Svarbu, kad vaikas tokioje padėtyje pasiektų rankomis pagrindą, dar geriau ir keliukais, kad gautųsi taisyklinga padėtis ant keturių.
- Tokioje pačioje padėtyje siekite vis kita rankute priešais padėto žaislo, palieskite jį viena ranka, tada kita.
- Iš viršaus paimkite mažylį per pilvelį aukščiau, ties pažastukais ir kilstelėkite, tada nuleiskite ant abiejų rankyčių delnais į žemę ir vėl kartokite. Mokystite vaikeliuką padėti rankutes abi ištiestas per alkūnes, išlaikyti savo kūno svorį, stiprinsite rankas, riešų atramą ir krūtinės raumenis.
- Pasidėkite vaikeliuką ant keturių sau per šlaunį ar blauzdą. Rankos turi būti ištiestos per alkūnes, kojos sulenktos per kelius, nugarytė tiesi ir padėję savo ranką ties užpakaliuku judinkite mažylį pirmyn/atgal. Mokysime pernešti kūno svorį nuo rankų prie apatinės kūno dalies. Tas pats pratimas galimas su volu ar nedideliu gimnastikos kamuoliu po pilveliu. Norėdami sunkinti, tą patį veiksmą darykite visai be pagalbinių priemonių.
- Kai vaikas jau išlaiko tiesią nugarytę būdamas padėtyje ant keturių, galite laikydami uz šlaunies pastumti vieną koją į priekį, tada kitą ir stengtis, kad pakaitomis į priekį perdėtų ir rankutes – mokysite ropoti.
Labai svarbu. Niekada nepalikite mažiuko vieno ne tik ant lovos, nes DAR nesivarto. Niekada nepalikite vieno ant grindų šalia gėlių vazonų ar knygų lentynos, nes DAR nešliaužia ar neropoja. Kiekvienas turi nusimatęs unikalias savo gebėjimų pasirodymo detales ir geriau, kai jos su laimės ašaromis. Svarbiausia sudaryti palankias ir saugias vystymosi sąlygas, o visa kita ateis su kiekvienam skirtu laiku.
Aukite sveiki ir laimingi!
