Autizmas diagnozuojamas vis dažniau ir jaunesniems vaikams. Svarbiausia informacija tėvams, ką turėtume apie jį žinoti.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) ir autizmas yra bendri terminai skirti apibūdinti grupei sudėtingų smegenų vystymosi sutrikimų. Šiuos sutrikimus apibrėžia skirtingo laipsnio socialinio bendravimo, verbalinio ir neverbalinio bendravimo bei pasikartojančio elgesio problemos.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kas iš tiesų vyksta jūsų vaiko smegenyse?
Jaudinantis video apie kūdikio laukimą ir gimimą
ASS gali būti siejamas su protine negalia, motorinės koordinacijos sunkumais ir dėmesio bei fizinės sveikatos problemomis (tokiomis kaip miego ir virškinamojo trakto sutrikimai). Kai kurie žmonės, kuriems būdinga autizmo spektro sutrikimai, turi ypatingų vizualinių, muzikos, matematikos ir meno gebėjimų.
Tyrimai rodo, kad autizmo šaknų galima rasti labai ankstyvame smegenų raidos etape, tačiau akivaizdžiausi autizmo ženklai ir simptomai vaikams atsiranda apie 2-3 gyvenimo metus. Ankstyvoji diagnostika bei ankstyva pagalba vaikui gali duoti gerų rezultatų.
Ar autizmas yra dažnas?
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro autizmo statistika rodo, kad apie 1 amerikiečių vaikui iš 88 yra būdingas autizmo spektro sutrikimas. Tad per 40 metų skaičiai yra dešimteriopai išaugę. Tyrimai rodo, kad šį padidėjimą tik iš dalies paaiškina pagerėjusi autizmo diagnozė bei žinios apie autizmą. Tyrimai taip pat rodo, kad autizmas keturis – penkis kartus dažniau nustatomas berniukams, nei mergaitėms. JAV autizmas yra diagnozuojamas apytiksliai 1 berniukui iš 54 ir 1 mergaitei iš 252.
Kokios autizmo priežastys?
Visai neseniai atsakymas į šį klausimą būtų buvęs „nežinoma”. Tačiau dabar tyrimai jau pateikia atsakymus. Pirmiausia ir svarbiausia – mes dabar žinome, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, kaip ir nėra vieno autizmo tipo.
Per pastaruosius metus mokslininkai identifikavo keletą retų genų pokyčių (arba mutacijų), siejamų su autizmu. Tačiau tik keli jų yra gali patys sukelti autizmą. Daugeliu autizmo atveju jį sukelia autizmo rizikos genų ir aplinkos veiksnių, veikiančių ankstyvąjį smegenų vystymąsi, derinys.
Esant genetiniam polinkiui į autizmą, negenetinių ar „aplinkos” veiksnių kiekis dar labiau padidina šią riziką. Geriausias šių autizmo rizikos veiksnių įrodymas apima įvykius prieš ir per gimimą. Jie apima vyresnį abiejų tėvų amžių pastojimo metu, motinos ligas nėštumo metu ir tam tikrus gimdymo metu buvusius sunkumus, ypač susijusius su deguonies trūkumo kūdikio smegenims laikotarpiais. Svarbu nepamiršti, kad šie veiksniai patys savaime nesukelia autizmo, jie kartu su genetiniais rizikos veiksniais šiek tiek padidina riziką.
Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad moteris gali sumažinti riziką pagimdyti vaiką su autizmo sindromu, jei keletą mėnesių prieš ir po pastojimo vartos folio rūgšties preparatų ir valgys maisto, kuriame gausu folio rūgšties.
Vaikas autistas – koks jis?
Kiekvienas asmuo su autizmo spektro sutrikimu yra unikalus. Daugelio jų vizualinių menų, muzikos gebėjimai ir akademinis meistriškumas yra išskirtiniai. Apie 40 procentų jų turi vidutinius ar didesnius už vidutinius intelektinius gebėjimus. Iš tiesų, daug jų gali didžiuotis savo savitais gebėjimais ir netipiniu požiūriu į pasaulį. Kiti turi didelę negalią ir negali gyventi savarankiškai. Apie 25 procentus asmenų turi sunkumų bendraujant žodžiais, bet gali išmokti bendrauti kitomis priemonėmis.
Apie autizmą įspėjantys ženklai
Čia pateikiamas galimų apie autizmą įspėjančių ženklų sąrašas. Jei kartais pastebite vieną ar du simptomus – nepanikuokite. Jeigu jus neramina vaiko raida, pasikalbėkite apie tai su vaiko gydytoju. Jis nustatys, ar jūsų vaiko vystymąsi reikia tirti toliau.
2 – 3 mėnesių kūdikis neužmezga dažno akių kontakto.
3 mėnesių nesišypso jums ir išgirdęs jūsų balsą.
6 mėnesių nesijuokia ar nedaro kitų linksmų išraiškų.
8 mėnesių neseka jūsų žvilgsnio, kai pažvelgiate į kokį kitą objektą.
9 mėnesių nepradeda guguoti.
1 metų nuolat neatsisuka į jus, kai ištariate jo vardą.
1 metų nereaguoja į savo vardą.
1 metų nemojuoja atsisveikindamas.
1 metų nežiūri į tai, ką jūs jam rodote.
16 mėnesių netaria jokio žodžio.
18 mėnesių nerodo į daiktus, kurie jį domina.
24 mėnesių netaria prasmę turinčios frazės iš dviejų žodžių.
Bet kokio amžiaus pastebite, kad jis prarado bet kuriuos anksčiau įsisavintus įgūdžius.
