Pirmą mėnesį naujagimis vidutiniškai priauga 600 – 1000 g, o paūgėja 3 – 4 cm. Ką dar svarbu žinoti apie vieno mėnesio mažylių raidą?
Naujagimis šypsosi nesąmoningai. Ši šypsena iš pradžių neskirta kitam žmogui, tačiau rodo, kad kūdikis yra laimingas ir patenkintas.
Vaikas jau moka trumpam sutelkti žvilgsnį, o kai mama pasilenkia pakalbinti, tyrinėja jos veidą. Kelių savaičių kūdikį jau domina įjungta lemputė arba pro langą sklindanti šviesa, mat pasuka į ją galvą.
Pamatęs, kad mama rodo žaisliuką, vieno mėnesio mažylis seka jį maždaug iki vidurinės kūno linijos. O į kitą pusę galvos gali ir nesukti.
Naujagimiui daiktas įdomus tol, kol būna prieš akis.
Išgirdęs durų skambutį ar kitus šaižesnius garsus jau gali krūptelėti. Paprastai pasuka galvą į tą pusę, iš kurios sklinda garsas, bet kol kas įprastiniai garsai netrukdo.
Maždaug dviejų savaičių kūdikis jau bando pakelti galvytę 45 laipsnių kampu. Tiesa, ji dar sunki ir reikia didelių pastangų jai nulaikyti.
Dar neišnykęs refleksas, saugantis, kad neuždustų, mažylio galva niekada nesukniumba nosyte į pagalvę.
Pirmomis savaitėmis naujagimis miega susirietęs, bet kai sulaukia mėnesio, judesiai tampa vis mažiau suvaržyti.
Vėliau kūnas dar labiau atsipalaiduoja ir mažylis pradeda spardytis, „malti” rankytėmis. Tai ypač matyti nusegus sauskelnes, kai kūdikį užlieja laisvės džiaugsmas.
Kai naujagimiui virpa smakriukas, kai kurie tėvai sunerimsta – gal kažkas blogai? Tai rodo, kad naujagimio nebrandi nervų sistema ir tai visiškai įprastas reiškinys. Patyrusieji gimdymo traumą ir neišnešiotukai dažniau ir smarkiau virpina smakriuką. Tačiau jis juokingai „dreba“ ir daugybei visiškai sveikų, laiku gimusių mažylių, pavyzdžiui, kai jiems šalta, kai yra suirzę, supykę ar verkia.
Sulaukęs vieno mėnesio vaikas praranda „naujagimio“ statusą, dabar jis jau bus oficialiai vadinamas „kūdikiu“.
Apžiūrint mėnesio kūdikį medikai patikrina, ar rankų ir kojų judesiai yra simetriški (tai galima padaryti tik tada, kai veidas nėra pasuktas į šoną). Tai reiškia, kad raida yra gera.
