Kineziterapeutė Indrė Pateckienė dažnai sutinka tėvelių, kurie nežino kaip elgtis, kai jų mažylis stojasi ant kojyčių ir nori žengti pirmuosius žingsnius.
Jauniems tėvams kyla galybė klausimų: „Kaip teisingai jį laikyti? Kokią avalynę rinktis? Kada ją įsigyti? Kodėl mano vaikas jau seniai stovi, bet savarankiškai neina?”
Pirmiausia, kiekvienas vaikas yra skirtingas ir skirtingu metu pradeda žingsniuoti.
Kai kurie mažyliai jau būdami 10 mėnesių amžiaus savarankiškai juda, kiti pirmą žingsnį žengia tik sulaukę 15 mėnesių. Tai yra normalu.
Kada vaikas pradės vaikščioti, daugiausia lemia genetika, tad pravartu pasiklausinėti savo tėvų, kada gi jūs patys pradėjote vaikščioti.
Sunerimti reikėtų tada, jei jūsų atžala nevaikšto būdamas 15-18 mėnesių amžiaus.
Tačiau tai gan individualu ir priežastys yra įvairios, tad reikėtų atsižvelgti kaip jis stojasi, prisilaiko, galbūt vaikas yra nedrąsus ar buvo patyręs traumą.
Kaip vaikui gali padėti tėvai?
Tėveliai turėtų sudaryti patogią aplinką, kad vaikas pats galėtų prisilaikydamas atsistoti, t.y., jis turi pasiekti baldus ar kitus saugius daiktus, už kurių galėtų prisilaikyti.
Išradingumui nėra ribų: naudokite žaislus, dar nematytus ar mažai tyrinėtus daiktus motyvacijai skatinti. Mankštinkite, masažuokite kojytes, nugarą, kad stiprėtų bendras raumenynas. Jei nerimaujate, visuomet pasikonsultuokite su gydytoju ar kineziterapeutu.
Vaikšto pasistiebęs
Neretai tenka susidurti su klausimu, kodėl vaikas vaikšto pasistiebęs? Dažnai dėl to kalti būna patys tėvai. Pradėjusį žingsniuoti vaiką reikėtų vesti už pečių, stiprėjant vaiko pusiausvyrai fiksuoti distalesnius sąnarius – alkūnes, riešus.
Svarbiausia yra nekelti mažylio rankyčių aukščiau jo pečių juostos. Dėl to tėveliams reikia nemažai pasilenkti, ir tai būna nepatogu. Vyrauja nuomonė, jog priežastis dar gali būti ir vaikštynė. Džiaugiuosi, jog tėveliai vis atsakingiau ir rečiau jas renkasi. Tačiau ji nėra kontraindikuotina. Jei ši priemonė yra jūsų namuose, vertėtų atkreipti dėmesį į vaiko kojyčių padėtį. Jos turėtų remtis pilna pėda. Taip pat veiklos staliukas neturėtų būti ties pažastimis ar dar aukščiau.
Kartais vaikas vaikšto pasistiebęs tiesiog dėl juosmens, kojų raumenų silpnumo, norėdamas išlaikyti pusiausvyrą, įtempia galūnių raumenis. Dažniausiai pakanka kelių užsiėmimų su specialistu ir jau matosi rezultatas, be abejo, svarbus ir tėvelių darbas namie vykdant specialisto rekomendacijas.
Batukai ir pirmieji žingsniai
Dar vienas populiarus klausimas – kada reikia pradėti avėti batukus? Batukus rekomenduojama pradėti avėti tada, kai vaikas jau žingsniuoja pats prisilaikydamas ar prilaikomas.
Tačiau išskirčiau du etapus – lauke ir namie. Lauke, be abejo, jei tai ne vidurvasaris, nebūsite basi, tad avėti batukus savaime suprantama, o namuose nevertėtų jų avėti nuolat, nebent gydytojas nurodė priešingai esant sutrikimams. Jei jokių problemų neturite, naudinga, kad vaiko kojytė būtų basa, nes taip ji daugiau „dirba” – susitraukinėja pėdos ir blauzdos raumenys. Visuomet tėveliai gali mankštinti ir pamasažuoti pėdutę namuose. Naudingi pratimai lankstant pėdą per čiurnos sąnarį pirmyn, atgal, į šonus ar ratu. Svarbu masažuoti pėdutės skliautus, pirštų pagalvėles, blauzdos nugarinę dalį ties achilo sausgysle. Tai ne tik atpalaiduos kojytę, tačiau tai naudinga ir plokščiapėdystės profilaktikai.
Kokie batukai tinkamiausi
Kiekvienas pirmas kartas jūsų mažyliui ir jums yra svarbus, tad ir pirmoji avalynė ne išimtis. Yra keletas dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį ją renkantis. Pirma, ji turi būti lengva! Tik su patogiais ir lengvais batukais vaikas noriai ir lengvai judės.
Batų užkulnis: jis turi būti aukštokas ir tvirtas. Labai svarbu, kad batukų padas būtų lankstus, ypač ties pirštais. Žingsniuojant pėda turi lengvai lankstytis, kad vaikas galėtų pasistiebti, atsispirti,taip stiprės raumenys, priešingu atveju, vaikas eis netaisyklingai,dėl ko gali atsirasti raumenų disbalansas, laikysenos sutrikimai ir pan.
Kineziterapeutė Indrė Pateckienė
