Nors margučius mes dažome paskutinę dieną prieš pat Velykas, bet juk apie tai parašyti reikia kiek anksčiau, ar ne?
Mes kiaušinius, dažomus kartu su vaikais, marginam gana paprastai (vaškavimo plonybes pasilieku ateičiai). Esame bandę:
Elementariausias, mūsų krašte paplitęs, dažymo būdas su svogūnų lukštais ir kitokiom žolelėm.
Vaikai prikarpo iš anksto pririnktų svogūnų lukštų, kiaušinius (nevirtus) pamirkom vandenyje, pavoliojam svogūnų lukštuose, aprišam merliukais ar medvilninės medžiagos gabalėliais, kad visi lukštai išliktų vietose ir dedam į vandenį su dažais. Verdam. Vėliau, jau atvėsusius, kiaušinius išvaduojam iš “drabužėlių, nuplaunam, patepam aliejumi. Tiesa, galima ir daug paprasčiau, žoleles ar kruopas dėl paveikslėlio dėti ant kiaušinio ir aprišti, puode su vandeniu sumerkti daug svogūnų lukštų ir į tą visą masę dėti kiaušinius, viską virti. Kiaušiniai gaunasi įvairių rudų atspalvių su skirtingais raštais.
Su specialiais perlamutriniais kiaušinių dažais ir dantų krapštukais ant kiaušinių piešėme su maždaug pusantrų-dvejų metų vaikais. Jie piešia, ką tik nori, kažką padaryti ne taip praktiškai neįmanoma!
Su guašu (bet tokius kiaušinius lupti nemalonu, nes pirštai nusidažo labiau, nei kiaušiniai)
Esame klijavę lipdukus ant baltų arba jau nudažytų kiaušinių. Lipdukai tinka visokie: ir tie specialūs kiaušiniams, ir paprasti, kokius vaikai mėgsta su personažais ir pan.
Dažymas su vaškinėmis kreidelėmis
Reikia susmulkinti (bandžiau tarkuoti, bet daug paprasčiau buvo jas smulkinti peiliu) kreideles, dar karštus, ką tik išvirtus, kiaušinius apiberti smulkintomis kreidelėmis ir šiek tiek palaukti. Lydosi jos greitai.
Galima kiekvieną kiaušinį daryti vis kitos spalvos, bet geriausiai atrodo įvairiaspalviai raštai, t.y. kai ant vieno ir to paties kiaušinio užberiama skirtingų spalvų kreidelių. Galima bandyti kiaušinius išvolioti kreidelėse, tačiau vaikams buvo per karšta. Tad mes tik užbėrėm ir palikom atvėsti.
