Pastaraisiais dešimtmečiais stebimas didelis susidomėjimas įvairiapusį raidos sutrikimą turinčių vaikų ugdymu. Tokių vaikų daugėja ne vien specializuotose ugdymo įstaigose ar grupėse, bet ir bendrojo ugdymo grupėse. Apie tai gausu informacijos, daug kas ištirta ir plačiai aprašyta, tačiau dar daug lieka nežinomų sričių ir kyla klausimų.
Straipsnio autorė – specialioji pedagogė, judesio korekcijos specialistė Edita Mickuvienė.
Specialistams, dirbantiems su tokiais vaikais, dažnai tenka susimąstyti, ar viskas yra daroma teisingai, ar tinkamai yra parenkami ugdymo metodai, ar ugdymo programos yra pritaikytos vaiko gebėjimams.
Nustačius įvairiapusį raidos sutrikimą, svarbu kuo skubiau pradėti teikti vaikui kompetentingų specialistų pagalbą. Kuo anksčiau vaikas gaus efektyvų ugdymą, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis mokykliniame amžiuje.
5 žingsniai padedantys, įvairiapusį raidos sutrikimą turintiems vaikams siekti geresnių ugdymo(si) rezultatų.
1 žingsnis. Struktūruota aplinka
Struktūruota aplinka – tai veiklai tinkama vieta ir laikas. Vaiko buvimas tam tikroje vietoje, jam turi asocijuotis su tam tikra veikla. Ugdymo priemonės išdėliojamos taip pat, o užduotys atliekamos tuo pačiu nuoseklumu. Sėkmingai ugdyti vaiko gyvenimiškus įgūdžius lengviau, kai vaikai supranta, ko jie yra mokomi, ką jie turi daryti ir kur jie išmoktą medžiagą galės panaudoti. Ugdymo veikla ir pagalba turi atitikti kiekvieno vaiko gebėjimus ir poreikius.
2 žingsnis. Individuali vaiko dienotvarkė
Ugdant mokinius, turinčius įvairiapusį raidos sutrikimą, būtina parengti individualią dienotvarkę. Ją pavadinti galime „Mano diena darželyje“. Svarbu kad vaikai vizualiai matytų ir suprastų, ką jie turi daryti: kokias užduotis veiklų metu jiems reikės atlikti, kiek laiko bus skiriama kiekvienai veiklai ir pan.
3 žingsnis. Bendravimo įgūdžių formavimas
Esminė sėkmingo ugdymo proceso sąlyga, ugdant įvairiapusį raidos sutrikimą turinčius vaikus, yra komunikacija. Komunikacijos sutrikimai yra nevienodi – nuo visiško negalėjimo bendrauti iki iš dalies apsunkintos komunikacijos. Ugdant įvairiapusį raidos sutrikimą turinčius vaikus nėra vieningos pagalbinės komunikacijos simbolių sistemos. Siekiant ugdymo kokybės, būtina taikyti įvairius komunikacijos metodus bei terapijas. Nekalbančiam vaikui turi būti surasti papildomi komunikacijos būdai.
4 žingsnis. Individualizuotos ugdymo programos sudarymas
Svarbią vietą ugdymo procese užima elgesio modifikavimas ir socialinių įgūdžių formavimas. Ypatingą dėmesį sudarant ugdymo programą reikia skirti bendravimo ir kalbos ugdymui. Būtina lavinti bendrąją ir smulkiąją motoriką, kognityvinius gebėjimus, formuoti savitvarkos įgūdžius. Vaikų veikla labai integruota, nes kai kurios sritys labai glaudžiai tarpusavyje susijusios. Tikslinga sudarant ugdymo programą į pagalbą pasikviesti kitos srities specialistus – logopedą, psichologą, socialinį pedagogą.
5 žingsnis. Komandinis darbas ir jo tęstinumas
Siekiant kokybiško ugdymo, ugdant įvairiapusį raidos sutrikimą turinčius vaikus, į ugdymo procesą svarbu įtraukti kuo daugiau specialistų. Siekiant, kad įvairiapusį raidos sutrikimą turintys vaikai komunikuotų verbalinėmis ar neverbalinėmis priemonėmis, specialistų komandai reikia įdėti daug pastangų ir darbo. Puiku, kai į darbo procesą pavyksta įtraukti ne tik pedagogus, bet ir tėvus bei kitus šeimos narius. Vienas svarbiausių individualizuotų ugdymo programų tikslų yra užtikrinti jų tęstinumą.
Kiekvienas vaikas, nesvarbu kokios jo yra ugdymo galimybės, yra vertas pripažinimo ir galimybės ugdytis.