53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Mitai apie lauko darželius: ar vaikai čia dažnai serga ir auga laukiniai?

Mitai apie lauko darželius: ar vaikai čia dažnai serga ir auga laukiniai?

Lietuvoje viešėję keturi lauko pedagogikos specialistai iš skirtingų pasaulio šalių pasakoja apie dažniausius lauko darželius lydinčius stereotipus: kas yra tiesa, o kas – ne?

Lauko darželiai Lietuvoje vis dar lieka nepažinta ir neištyrinėta sritimi, kartais gąsdinanti savo drąsiomis idėjomis ir nauju požiūriu į vaikų ugdymo galimybes gamtoje. Pasiruošimas mokyklai, blogas oras, kasdieniai patogumai, švara, pavojai, ėjimas koja kojon su naujovėmis ir daug kitų neatsakytų klausimų verčia į šiuos darželius žvelgti kaip į naują ir nepatikrintą, pernelyg radikalią praktiką, tačiau „Lauko darželio” į Lietuvą pakviesti lauko pedagogikos specialistai Unnur iš Islandijos, Lesley iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Martinas iš Jungtinės Karalystės ir Kierna iš Šiaurės Airijos sako, jog nerimaujame visai be reikalo. Jie sutiko atsakyti į svarbiausius mums rūpimus klausimus.

Kokių išskirtinių įgūdžių vaikai įgauna žaisdami ir mokydamiesi lauke?

Martin: Tradicinių darželių ir mokyklų ugdymas nukreiptas į vieno įgūdžio ugdymą vienu metu, pavyzdžiui viena pamoka yra skirta išmokti vienai raidei. Tuo tarpu lauko darželyje vienu metu ugdomas platus spektras įgūdžių, pažinimas ir tobulėjimas yra kompleksiškas ir neapribotas. Vaikų dėmesys nėra dirbtinai koncentruojamas į matematikos, kalbos, raidžių mokymąsi, bet tai atsitinka savaime. Dauguma veiklų yra nukreiptos į kompleksišką mokymąsi, kuomet vaikas nejausdamas įtempto pamokos ritmo sugeba išmokti ne tik skaičius, bet ir raides, spalvas, suvokti formas ir kt.

Lesley: Iš savo praktikos pastebiu, kad vaikai išmoksta geriau planuoti, intensyviai tobulėja jų smulkioji motorika. Kiekvieną dieną patiriami nauji nuotykiai, savarankiškas aplinkos įvertinimas ir pažinimas veikia vaikus teigiamai ir padeda jiems geriau suprasti save, savo poreikius, jie geriau susikoncentruoja, taip pat išmoksta mokyklai reikalingų taisyklių: tyliai sėdėti, piešti, rišliai kalbėti.

Kierna: Turbūt vienas iš svarbiausių įgūdžių yra savarankiškumas. Lauko darželyje vaikams suteikiamas šansas rinktis, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, mokytis patyriminiu būdu. Jie gali patys pasirinkti žaidimų įrankius, patys sprendžia būti viduje ar lauke, kada apsirengti, o kada nusirengti – jie nejaučia jokio spaudimo pažinimo ir atsakomybių ugdymosi procese. Pamažu jie supranta, kad nėra blogo oro, tačiau skirtingomis oro sąlygomis galima užsiimti skirtingais žaidimais ir taip atrasti dar daugiau naujovių.

Unnur: Patyriminis mokymasis ne tik ugdo visus įmanomus gebėjimus, bet kartu stiprina asmenybę. Mano nuomone, nieko nėra geriau.

Ar galima teigti, kad ne visiems vaikams tinka lauko darželiai?

Martin: Kiekvienam vaikui gebėjimas žaisti ir mokytis lauke yra įgimtas instinktas. Tačiau kiekvieną duotybę reikia puoselėti ir auginti. Jeigu tėvai nuveda savo vaiką į lauko darželį, o pastarasis neturi jokių įgūdžių būti lauke – gali atrodyti, jog lauko darželis ne jam. Šioje situacijoje, mokytojo pareiga yra atkurti tą prigimtinį vaiko ryšį su gamta, nes jis yra kiekviename iš mūsų. Esu matęs ne vieną tokį virsmą, todėl galiu teigti, kad lauko darželis tinka visiems vaikams.

Kierna: Manau, kad ne. Didelį vaidmenį čia užima mokytojas. Manau, jog tai, ką galime daryti viduje, tuo pačiu galime užsiimti ir lauke, tereikia įsiklausyti į vaikų poreikius ir pasirūpinti, kad praplėstume jų pasirinkimų lauką.

Lesley: Mokytojo ir vaiko santykiai šioje situacijoje svarbiausias rodiklis. Mokytojas turi tiesti tiltus ten, kur vaikui baisu eiti savarankiškai. Mūsų darželyje buvo vaikas, kuris labai nemėgo eiti į lauką per lietų, o dar labiau nemėgo dėvėti lietpalčio. Tad pasiūlėme jam nečežantį nailoninį lietpaltį. Kai jis išdrįso su juo išeiti į lauką per lietų – net nesuabejojo, ką turėtų toliau veikti. Mokytojas turi padėti vaikams prisijaukinti gamtą kiekvienam vaikui prieinamu būdu.

Unnur: Esu dirbusi specialiojoje mokykloje, kur vaikai turėjo įvairių negalių. Akivaizdu, jog vaikams, negalintiems laisvai judėti turi būti teikiamas išskirtinis dėmesys blogu oru. Geru oru, vaikų su negalia tobulėjimo procesas kur kas matomesnis, kai jie žaidžia lauko aikštelėse, bando įveikti natūralias kliūtis.

Turbūt tenka susidurti su pozicija, jog mažiems vaikams būti lauke visą dieną yra pernelyg radikalu. Ką manote šiuo klausimu?

Unnur: Ne, tikrai ne. Jeigu turi pastogę, kur galima pasislėpti nuo blogo oro, pailsėti, jeigu esi pavargęs, tuomet tai tikrai nėra radikalu net mažiausiems. Svarbiausia yra suteikti laisvę rinktis – jeigu nori būti lauke, jeigu nori pasislėpti pavėsinėje ar patalpoje. Mažiausi mano auklėtiniai miške, kur neturime pastogės, praleidžia ne mažiau kaip tris valandas per dieną. Tačiau darželio teritorijoje, kur tokia pasogė yra, jie noriai lauke išbūna visą dieną. Svarbiausia suteikti galimybę pasirinkti ir stebėti konkrečia situaciją.

Martin: Kiekvienas vaikas yra unikalus. Negalime matuoti buvimo lauke naudos ir žalos atsižvelgdami vien tik į vaikų amžių, tai priklauso visai nuo kitų faktorių, kur kas svarbiau yra įvertinti vaiko pasiruošimą būti lauke, įpročius, savijautą ir lūkesčius. Kiekvienas vaikas lauko darželyje gali pasirinkti, kada jis nori būti lauke, o kada viduje. Dažniausiai vaikai pasirenka būti lauke.

Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad lauko darželiuose vaikai „laukinukai” ir yra atskirti nuo pažangos, patogumų. Ar šie svarstymai pagrįsti?

Lesley: Aš manau, kad šis klausimas grąžina mus į pradinį klausimą: ar mes gamtos dalis? Žmogaus gyvenimas susideda iš dalies gyvenimo laiko praleisto veikiant patalpose ir lauke. Jeigu mes pametame vieną iš šių dalių, dabar dažniausiai atsisakome būti lauke, netenkame dalies savo natūralios aplinkos.

Martin: Mums jau yra tekę analizuoti šį klausimą, jis tikrai aktualus. Žmonės nuolat manęs klausinėja apie blogą orą, ar mes paruošiame vaikus mokyklai, tolesniam gyvenimui. Neseniai pas mus buvo valstybinė ugdymo vertinimo komisija, kuri pripažino, kad lauko darželis yra tinkama vieta mokytis. Savo darželyje dalinamės patalpomis su tradicine mokykla, tad matome, kas vyksta pirmokų klasėse – vaikai tiesiog netelpa savo kailiuose. Yra tikimasi, kad atėjęs iš tradicinio darželio vaikas bus pasirengęs mokyklai, gebės santūriai elgtis, tyliai sėdėti ir klausyti, ką jam pasakoja mokytoja. Suaugusieji yra išpuoselėję šį įgūdį, o vaikams tai svetima, todėl jie turi išmokti save kontroliuoti dar prieš atsisėsdami į mokyklos suolą. Mūsų vaikai labai greitai pajunta ryšį su gamta, jos ritmą ir taisykles ir sugeba save kontroliuoti reikiamose situacijose. Būdami gamtoje vaikai nėra laukinukai, jie kaip tik, mokosi elgtis pagal savo instinktus ir gamtos dėsnius skirtingai skirtingose aplinkose.

Unnur: Paprastame darželyje Islandijoje mes turime sporto klasę, kur vaikai gali laisvai judėti. Tačiau sporto salės jiems neteikia tiek džiaugsmo ir noro dūkti, kiek buvimas atviroje erdvėje miške ar pievoje. Tai leidžia suprasti, kad vaikai jaučia erdves, jaučia skirtingas aplinkas ir jų paskirtis, mokosi prisitaikyti ir tinkamu būdu išlieti savo energiją.

Kierna: Žvelgiant iš technologijų pusės, mano patirtis parodė, jog nuo mažumės pripratę prie technologijų vaikai nuo jų tikrai neatpranta būdami 5-6 valandas per dieną lauko darželyje. Įvairūs pažinimo metodai ir priemonės puikus būdas dar labiau sudominti vaikus mokytis.

Ko nevertėtų bijoti leidžiant vaikus į lauko darželį – didžiausi mitai, su kuriais teko susidurti?

Kierna: Dažniausiai tėvai manęs klausia: ar vaikai nesušals, nesušlaps, nepradės kosėti? Aš jiems atsakau kaskart tą patį patikrintą faktą, kad daug daugiau ligų lengviau plinta uždarose patalpose, kur visi langai uždaryti, nuolat atsiranda kosėjančių, sloguojančių.

Lesley: Mano aplinkoje žmonės nerimauja, kad lauko darželiai yra pavojingesni, juose vaikas gali lengviau susižeisti. Tačiau yra visiškai atvirkščiai. Mūsų vaikai išmoksta įvertinti grėsmes, nes jos tyko nuolatinėje jų aplinkoje, tai nėra naujiena. Kiek tenka girdėti apie lūžusias rankas ir kojas, visi atvejai yra iš vaikų žaidimų aikštelių, kuriose vaikai apsilanko tik retkarčiais ir nėra išmokę pasverti savo galimybių ribų.

Unnur: Pažįstu daug tėvų, kurie bijo, jog lauko darželyje vaikai nepasiruoš mokyklai. Tačiau mano aplinkoje yra absoliučiai priešingai. Jeigu vaikas sugeba įveikti įvairias sudėtines, kompleksiškas užduotis gamtoje, tai prisitaikyti prie mokyklos režimo jam bus itin lengva. Ką jau kalbėti apie iššūkius, kuriuos vaikai kasdien patiria, apie sprendimo priėmimo įgūdžius, naujų patirčių įsisavinimą. Gamtoje jie išmoksta svarbiausia – priimti naujus dalykus kaip dovaną.

Martin: Kai įsteigėme savo ikimokyklinę grupę, mums taip pat buvo neramu ar sugebėsime paruošti vaikus mokyklai, nes tai didelė atsakomybė. O nutiko visiškai atvirkščiai! Kalbėjomės su savo auklėtinių mokytojais, kurie pastebėjo, jog vaikai iš lauko darželių yra visapusiškai pasiruošę mokyklai, jų turimi įgūdžiai padeda jiems itin greitai prisitaikyti naujoje aplinkoje ir susitvarkyti su naujai gaunama informacija.

Kodėl pasirinkote dirbti būtent lauko darželyje?

Kierna: Anksčiau aš su savo mokiniais mažiau eidavau į lauką, tačiau kai aplankiau vieną iš daugelio Norvegijos lauko darželių supratau, kad ir aš noriu tokio paties. Savo akimis pamačiau, kad turėdami tuos pačius įgūdžius kaip ir bendraamžiai, vaikai yra labiau atsipalaidavę ir savimi pasitikintys. Nuo šios kelionės, mes kur kas daugiau laiko praleidžiame lauke.

Lesley: Mano vaikystė prabėgo gamtoje. Ir būtent iš ten – gražiausi prisiminimai, o to ir linkiu savo vaikams.

Martin: Aš visada mėgau būti lauke, buvimas gamtoje mane suformavo tokį, koks aš esu dabar. Kai mano vaikai pasiekė darželinį amžių susimąsčiau, jog mūsų regione tuo metu nebuvo jokio lauko darželio, o labai norėjau, kad mano vaikai kuo daugiau būtų lauke. Taip sukūriau lauko darželį ne tik svetimiems, bet ir savo vaikams.

Kierna Corr (Šiaurės Airija) – pasaulyje populiaraus tinklaraščio „Nėra tokio dalyko, kaip blogas oras” autorė, Windmill’o vaikų darželio ir pradinės mokyklos mokytoja, lauko pedagogikos ekspertė, lektorė. Taikydama ir  tobulindama lauko pedagogikos metodus Kierna Corr tikslingai orientuojasi į vaikų asmeninio tobulėjimo, pasitikėjimo savimi, mokymosi rezultatų gerinimą bei kasdienio pažinimo džiaugsmo atradimą. http://nosuchthingasbadweather.blogspot.com

Lesley Romanoff (JAV) yra Takomos parko bendradarbiavimu tarp tėvų ir vaikų grįstos darželio-mokyklos direktorė ir mokytoja, tarptautinių organizacijų „Parent Cooperative Preschools International”, „Association for Childhood Education International”, „National Association for the Education of Young Children” aktyvi narė; mokslinių konferencijų, skirtų vaikų ugdymo klausimams dalyvė, pranešėja. Pagrindinis jos tiklas – kurti palankų mokymuisi ir sveikai vaikų raidai mokyklos ir darželio mikroklimatą, tėvų, vaikų ir mokytojų bendruomenę, kūrybišką, pažinimui palankią aplinką

Martin Besford (Jungtinė Karalystė) daugiau kaip dvidešimt metų dirba su vaikais taikydamas lauko pedagogikos metodus, aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų organizatorius vaikams, lektorius, veda paskaitas ir seminarus mokytojams apie ugdymą ir vaikų užsiėmimus lauke. Lauko darželio „Highway Farm” steigėjas ir mokytojas. Darželis neseniai gavo aukščiausią įvertinimą už vertingą ir išskirtinę praktiką taikant lauko pedagogikos metodus iš OFSTED (Office for Standards in Education) valstybinio departamento Jungtinėje Karalystėje, atsakingo už vaikų ugdymo standartus visoje šalyje.  

Unnur Henrysdottir (Islandija) turi daugiau negu 10 metų patirtį dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, penkis iš jų – dirba darželyje, kuriame pagrindinė mokymo priemonė yra miškas ir gamtos gėrybės. Unna kasdien siekia ugdyti vaikų kūrybiškumą pasitelkdama gamtą. Ji teigia, kad vaikų karstymasis medžiais, lipimas į kalnus, ėjimas į žygius, žaidimai vandens telkinyje yra nepamainoma patirtis sveikam vaiko vystymuisi, o pagrindinis jos darželio šūkis „Naujų vaikų idėjų skatinimas yra mano darbo dienos tikslas”.

Mano išsaugoti straipsniai