Turbūt ne itin daug yra tokių tėvų, kurie turi laiko be galo ir be krašto. Tokių, kurie nori bei gali jį visą praleisti su vaikais (su visa pagarba bei meile tiems vaikams). Bet yra visa galybė tokių, kurie šiokią dieną sukasi kaip voverės rate, savaitgaliais taip pat sukasi ūkyje ir buityje, o per atostogas nori nors pusdienio tylos ir kažko sau. Žinoma, norisi ir su vaikais pasibūti. Tad laiką tenka dalinti „visiems kampams”.
Ar kasdienius ruošos/būvio darbus šeimos labui derėtų traktuoti kaip laiką šeimą ar ne, niekaip nesugalvoju ir nenusprendžiu. Vaiko kambario sutvarkymas. Kokia čia veiklos rūšis? Maisto šeimai gamyba? Kokia veiklos rūšis? Kita vertus, koks skirtumas kokia veiklos rūšis, svarbiausia, kad nepaisant visų mūsų pastangų bei indėlio, vaikams reikalingas individualus asmeninis dėmesys. Jų nuomone, toks dėmesys turbūt gerokai svarbiau už pietus, išvalytus dantis, batų žiemai nupirkimą ir t.t. Ir nieko čia nepakeisi, tenka rasti laiko tam individualiam asmeniniam dėmesiui.
Nosis aukštyn! Visa laimė, kad galimą šį laiką padaryti trumpą ir kokybišką. Kokius 4 kartus per savaitę 10-15 min. individualaus gryno buvimo patenkina šį vaiko poreikį. O tiek laiko skirti, pripažinkime, jau tikrų tikriausiai galima ir įmanoma.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Vaikas mušasi: kaip reaguoti tėvams, kad tai nepasikartotų
Vaikas nori daikto iš reklamos: kaip reaguoti?
Dažnas mūsų esam idealistai perfekcionistai, gyvenam mintimi, kad kažkada kai susiklostys tinkamos sąlygos su vaikais būsim daug, įdomiai, prasmingai, o šiandien tų sąlygų nėra, todėl ir nebūnam. Bet keli kartai po 10-15 min. daro stebuklus, net ir per tokį laiką tiek vaikas, tiek tėvai įpranta nuoširdžiai bendrauti, jaučia buvimo kartu malonumą, vienas kitą daug geriau pažįsta, pradeda jausti kas kitam teikia malonumą, yra įdomu, kokie klausimą kamuoja ar kokios svajonės sukasi galvoje.
Kaip bebūtų keista, bet 10-15 min. gal net efektyviau nei ,pvz., valanda. Žinote, panašiai kaip valgant ledus, viena porcija nušviečia pasaulį ir priverčia laukti kitos kitą dieną, o sušveitus kalną ledų tampa net neskanu ir rytoj jų nenori. 10-15 min. ir vaikas, ir tėvai gali išlaikyti kantrybę, ramybę, pilną/absoliutų susikaupimą ir susidomėjimą. Per tiek laiko mintys niekur nenušoka / nepabėga, niekas nieko nepradeda provokuoti, tikrinti ribų ar pan. 10-15 min. kiekvienas gali išlaikyti dėmesį čia ir dabar, o tai ir yra visa esmė – pabūti su vaiku čia ir dabar.
Ką galima nuveikti per 10-15 minučių?
1. Susėsti ir pasikalbėti. Pokalbio temą ir formatą pasirinkti pagal vaiko amžių.
– Su visai mažučiu pasikutenti, pasižnaibyti, pasiniurkyti.
– Su didesniu aptarti kaip diena praėjo, kas labiausiai (ne)patiko, kas kaip sekėsi (nesisekė), ką per dieną matė, kuo susižavėjo, kas įdomaus, naujo, mielo ir t.t.
– Pakalbėti apie tai, kas vaikui svarbu, bet apie ką dažniausiai tikrai nenorite nei žinoti, nei domėtis, pvz.: juk galima 15 min. paklausyti apie tai, kokie personažai yra naujoje Lego Chima kolekcijoje ir kokias jie turi galias, galima paklausyti kaip vaikui sekasi žaisti kompiuterinį žaidimą, žodžiu, galima paklausyti apie kažką tokio, kas Jums iš tikro visai nerūpi.
– Išklausyti tai, kas vaikui tuo metu svarbu: apie draugus, namus, daiktus, kosmosą, kiemo žaidimus, svajones kažką veikti suaugus…
2. Pakviesti palaikyti kompaniją Jums gaminant vakarienę, džiaustant skalbinius, šveičiant vonią, pėstute einant iki parduotuvės pieno…
– Mažučiukai taip pakviesti kuo mieliausiai prisijungia ir stengiasi padėti: kartu džiaustyti, valyti, krepšelį nešti ir t.t. Tai puiki proga papasakoti, kaip kokie darbai dirbami, parodyti, kas svarbu, į ką reikėtų dėmesį atkreipti.
– Vyresniam galima pasakyti, kad neprašote padėti, tiesiog kol Jūsų rankos dirba, ausys gali klausyti, o burna kalbėti…apie bet ką. Turint daugiau vaikų, galite vyriausiam mirktelt akį „eikš”, niekas nesugalvos mums trukdyti, nes galvos, kad dirbam. Netrukus gali gautis taip, kad tik susiruošiat kažką darbuotis, vyresnėlis jau šalia. Gal ir į pagalbą pasisiūlys. Pjaustot vakarienei Jūs morkas, jis papriką ir plepat. Gera…
3. Stalo ar kiti žaidimai. Jų yra pačių įvairiausių, sutarkit, kad susėsit ir visa šeima po vakarienės sužaisit vieną partiją. Dažniausiai tokie žaidimai įdomesni, kai yra daugiau žaidėjų, bet tai truputėlį neatitinka reikalo esmės pabūti asmeniškai su vienu vaiku. Tad tenka tartis. Gal vaikams tinka tėvų dėmesys tik vaikams kai jie nesirūpina niekuo kitu ir čia nesvarbu, kad dėmesys tenka iš abiejų tėvų visiems vaikams vienu metu. Jei, vis tik, svarbu 1 tėvas + vienas vaikas, tam puikiai tinka kortos, stalo futbolas ar mini biliardas, gal net kompiuterinis žaidimas su dviem pulteliais (greit prisėsti ir pereiti porą lygių). O galima tiesiog šiaip ne kažkokį konkretų, o tiesiog žaidimą bet kokį pažaisti. Galima kartu Lego pakonstruoti ar „puzzle” sudėlioti).
4. Dailė, darbeliai, pamokėlės, rankdarbiai ir t.t.
– Su pačiais mažiausiai, turbūt visi sugalvoja ką veikti: piešti, spalvinti, karpyti žirklutėmis, antspauduoti antspaudukais ir t.t.
– Su vyresniais galite pasimokyti formų: kas yra kvadratas, trikampis, stačiakampis ir t.t.
– Galite pasimokyti teisingai iškirpti kvadratą, trikampį, apskritimą ir t.t.
– Pasirepetuoti raidžių ir skaičių rašybą.
– Spręskite užduotėlių žurnalus/pratybas.
– Vyresnį galite pakviesti prisijungti prie Jūsų hobio: megzti, siuvinėti, siūti, konstruoti, klijuoti, lipdyti. ar pan.
5. Prieš miegą galima išeiti nosių pravėdinti. Nesvarbu, koks oras ar metų laikas, apeiti aplink rajoną sąlygos puikiai tiks. Gal ką slapto ar paslaptingo rasite, žvaigždes arba krūmus apžiūrėsite. Gal net idėją sapnui namo parsinešite.
6. Paskaitykite arba pasimokykite. Knygas skaityti galima nebūtinai prieš miegą. Skaityti puikiai tinka ir prieš vakarienę, ir po jos, tik ne vietoj jos. Gal tai bus visai ne pasaka, o kažkas apie lėktuvus ar gyvūnus. Gal eilėraščiai. O gal skaitysite paeiliui po pastraipą.
Gal turite dar kokių pasiūlymų trumpam – kokybiškam pasibuvimui?
Svarbiausia nenustoti žinoti, kad su vaikais svarbu ne kiekybė, bet kokybė ir didelė atvira širdis.
Pasibūkit kartu!
