Vilniuje įsikūrusio Montessori centro direktorė Vida Gasparkaitė siūlo neskubėti ir, prieš užrašant savo vaikutį į Montessori darželį, išsamiau susipažinti su auklėjimo principais. Ne vienam tėveliui iš pradžių būna labai keista, kodėl darželio grupėse vaikai tokie tylūs, kodėl lentynos nelūžta nuo žaislų, kodėl trimečiams leidžiama pjaustyti daržoves aštriais peiliais, kodėl vietoj stebuklinių pasakų vaikučiams skaitomos zoologijos ir biologijos knygos ir mokoma, rodos, visai neįdomių dalykų – nusiplauti rankas, gerbti draugą, skaičiuoti.
Kertiniai M. Montessori pedagogikos principai yra šie: tyla, tvarka, dėmesio sutelkimas,orumas, pasirinkimas, kartojimas, žaislai, apdovanojimai ir bausmės.
Orumas ir pagarba
Ar reikalaudami iš vaiko pagarbos sau patys elgiamės su juo taip pat garbingai? Jei susimąstytume, suprastume, kad vaikui meluojame dažniau, nei manome. Kad ir slapti tėvelių pasitarimai kita kalba,pažadai dėl pažadų (jei būsi geras, tada…), gąsdinimai nebūtais dalykais (raganomis, ligomis) ir pan. Nors akimirką susimąstykime, koks būtų mūsų gyvenimas, jei su mumis taip elgtųsi vadovas, vyras, geriausia draugė. M. Montessori gerbia vaiką taip pat kaip ir suaugusįjį, ugdo orią asmenybę.
Kodėl Montessori darželyje vaikams neskaitoma pasakų
Vaikas iki penkerių metų pasakų išmonę priima už gryną pinigą ir tiki viskuo, kas jam sakoma. Kažin kas dedasi mažiuko galvelėje,kai jam pasakojame, kaip medžiotojas peiliu perrėžia vilkui pilvą ir iš jo išlipa senelė arba kaip gaidelis išmuša vištytei abi akeles? Šiame darželyje skaitomos kitokios – pasaulio pažinimo knygos apie augalus, gyvūnus, atvirai kalbama apie vaikučio vystymąsi mamos pilvelyje. Tam net yra paruoštos specialios kortelės su spalvotomis nuotraukomis. Pasakojama, kaip maistas pasiekia skrandį, ir tam naudojami dideli plakatai, kuriuos nevienas mūsų pirmą kartą pamatė per anatomiją šeštoje klasėje.Vaikams tai kur kas įdomiau nei sunkiai suvokiamo slibino medžioklė.
Ugdant orią asmenybę labai svarbu sakyti tiesą, todėl jau trimetis vaikas Montessori darželyje žino, kad Kalėdų Senelio nėra. Manote, kad vaikučiai dėl to labai kremtasi? Anaiptol. Savo rankomis kurdami tėveliams dovanas bei patys vaidindami Kalėdų Senelį supranta, kad ši šventė kur kas prasmingesnė nei paslapties saugojimas apie dovanų dalintoją Senelį.
Apdovanojimai ir bausmės
Ar žinote, kodėl šiame darželyje auklėtojos nešaukia ir nebaudžia? Todėl, kad su vaikais visai nesunku susitarti. Iš šalies žiūrint atrodo, kad suaugusieji beveik nesikiša į vaikų žaidimus, bendravimą, tačiau taip nėra. Yra taisyklių, kurių nevalia laužyti: negalima mušti draugo, lakstyti po grupę, rėkauti ir trukdyti kitiems. Štai kartą į darželį atėjo berniukas ir vos įžengęs pro duris ėmė spjaudytis. Auklėtoja nebarė,tiesiog paaiškino, kad spjaudyti jis gali kiek tik nori, tačiau į dubenėlį, kriauklę ar tualetą. Žinoma, vaikui greitai atsibodo spjaudyti į indą… Jei koks šaunuolis įsivaizduoja, kad nustebins draugus riebiu keiksmažodžiu, auklėtoja reaguoja ramiai.„Tokio žodžio lietuvių kalbos žodyne nėra“, – sako ji ir atneša storą knygą, kurioje surašyti visi mūsų kalbos žodžiai.
Darželyje visi lygūs, nesvarbu, kokiu drabužiu vilki, kokių gražių segtukų į plaukus įsisegei ar kokį brangų laikrodį ant rankos nešioji. Tokių dalykų niekas nepastebi.Svarbiau yra pats žmogus, o ne jo daiktai. Čia nerenka gražiausio piešinio, negiria sumaniausio vaiko. Visi piešiniai įdomūs, visi gali išmokti skaičiuoti, pažinti raides, laikytis etiketo.
Pasirinkimas ir kartojimas
Ar žinote, kodėl visi vaikai šiame darželyje savarankiški? Ogi todėl, kad čia niekas neskuba nuvalyti trimečiui nosies ar užrišti batų, niekas neatima aštraus peilio, kai mažylis nori supjaustyti morkas. Neveltui į vieną grupę eina vaikai nuo trejų iki šešerių metų.Mažieji stebi, kaip didieji elgiasi prie stalo, mokosi, semiasi patirties. Ne iš karto paklūsta piršteliai, kai trimetis ar keturmetis lepūnėlis mėgina atsirišti batus. Tačiau kartodamas tą patį veiksmą įgunda. Iš šono gana pavojingai atrodo ir karšta laidynė mažylio rankose. Auklėtoja negąsdina ir nemoralizuoja. Parodo, kaip paprasta atlikti kurį nors veiksmą ir būtinai pakartoja: „Tu gali.“
Kiekvieną rytą darželyje vaikas pats pasirenka, ką veiks: skaičiuos, pieš ar dirbs buities darbus. Auklėtoja tikrai nerikiuoja ir nenurodinėja:dabar visi darysim tą, o dabar tą. Juk ir mes, suaugusieji, vieną rytą prabundam norėdami pasimankštinti, kartais nesinori nieko daryti, o kartais atsiranda polėkis kurti. Suteikdami vaikui laisvę rinktis gerbiame jį.
Tyla
Ar žinote, kad vaikai mėgsta… tylą? Pasak M. Montessori, tyla harmonizuoja,ramina, skatina. Iš įvairių šeimų atėję naujokai būna skirtingo temperamento: vieni labai uždari, kiti, priešingai, –be galo triukšmingi. Tačiau pakliuvę į „tylą“ iškart nurimsta, stebi ir natūraliai prisitaiko. Darželyje ir vaikai, irauklėtojos šneka ramiai, išklauso vienas kitą. Triukšminga vaikystė nieko bendra neturi su laiminga vaikyste. Nebūtinai rėkaujantis vaikas yra laimingas ir laisvas, o ramus – užguitas ar prislėgtas. Tėveliai kartais nesupranta, kaip vaikai darželyje„išsilieja“ nedūkdami, kur jie „deda“ energiją. M.Montessori sakė, kad judesys ir protas turi veikti kartu. Tik pagalvokite: įjungti laidynę, padėti ją ant padėkliuko,pasilenkti paimti nosinę, ištiesti ją ant lentos, vėl paimti laidynę, lyginti, vėl pasilenkti padėti, sulankstyti nosinę,pasilenkti padėti ją ant lentynėlės, tuomet imti kitą… Vaikai nuolat juda. Ir mąsto. Jei suaugusieji atliktų tiek judesių ir dar turėtų derinti juos su nuolatiniu darbo apmąstymu, baigiantis dienai „kristų iš nuovargio“.
Etiketas
Ar žinote,kad Montessori darželyje prašoma, jog tėveliai palydėtų atžalėlę tik iki vartelių. Vaikas privalo pats atsidaryti duris, kultūringai jas uždaryti, būti mandagus, sveikintis su kitais, nueiti į savo grupę, nusirengti, gražiai susidėti daiktus. Jei suaugęs žmogus nemoka grakščiai vaikščioti, būti pasitempęs, estetiškai valgyti, tyliai ir mandagiai kalbėti, auklėjimo spragų reikia ieškoti vaikystėje. Šiame darželyje svarbu viskas: ne tik ką,bet ir kaip vaikas sako, ne tik ką, bet ir kaip jis valgo. Beje, jau nuo trejų metų vaikai valgo su visais stalo įrankiais, patys serviruoja stalą, įsideda į lėkšteles maisto.
Etiketo laikomasi net ir tualete. Prieš įeidamas į jį vaikas apverčia kortelę, reiškiančią, kad šiuo metu „kabinetas“ užimtas.Nepamiršta nuleisti vandens ir nusiplauti rankų. Daug svarbiau, nekiek unitazų įrengta vienoje grupėje, o kaip kultūringai vienu tualetu moka naudotis penkiolika vaikų.
Hiperaktyvus?
Ar žinote, kad nėra hiperaktyvių vaikų? Bent jau taip tvirtina M.Montessori pedagogikos specialistė Vida Gasparkaitė. Pagalvokite,kodėl niekas netriukšmauja šalia naujagimio lovelės, kodėl išgirdę rėkiančius tėvus ar labai garsią muziką vaikai užsikemša ausis. Kuo priešingesnė žmogaus prigimčiai aplinka,tuo daugiau sudirgusių vaikų. Prieš leisdami vaiką į darželį tėvai baiminasi: „Mano vaikas labai aktyvus, o pas jus čia taip tylu… Jis viską čia sulaužys.“ Iš tiesų kurį laiką būna visko. Kartais trimetis pirmomis dienomis grūmoja: „Aš jus papjausiu, darželį susprogdinsiu…“, tačiau supratęs, kad niekam neįdomu, ką jis kalba, nurimsta, stebi, ką veikia kiti, ir imasi kur kas įdomesnės veiklos nei šūkauti ir gąsdinti. O ir grupės vaikai paprašo nenuoramos netrukdyti jiems dirbti.
Žaislai
Ar tik nemanote, kad vaikai jausis nuskriausti neturėdami šimto pliušinių meškučių ar kelių dešimčių lėlių? Montessori darželyje nerasite įprastinių žaislų, tačiau lentynose puikuojasi gausybė lavinamųjų priemonių. Montessori teigia, kad suaugusieji žaislus sugalvojo tam, jog vaikai juos paliktų ramybėje. Turbūt pastebėjote, kad jūsų atžala mieliau padeda jums virtuvėje nei mėgina lėlėms papjaustyti plastmasinės dešros. Ir nieko keista –vaikas dirba rimtą darbą ir jaučiasi svarbus.
