Konflikto su vaiku metu neretai suaugusieji dažnai elgiasi ne tik neracionaliai, bet ir žeidžiančiai. Kokios dažniausios klaidos?
Pirmoji klaida. Kalbėti apie asmenį, o ne apie problemą
„Koks siaubingas vaikas!”, „Taip elgiasi tik blogi berniukai!” ar tiesiai šviesiai: „Tu blogas berniukas. Man toks nereikalingas”. Mes lyg ir suprantame, kad taip negalima, ir vis tiek be paliovos kartojame.
Antroji klaida. Suversti savo kaltę vaikui
Pavyzdžiui, matote, kad vaikas, kuris dabar bėgioja ir žaidžia, gali užkliudyti puodelį ant stalo krašto ir vis tiek jo nepatraukėte. Kas kaltas dėl sudaužyto puodelio ir už ką aprėkėte vaiką? Arba leidote vaikui paglostyti šunį gatvėje, o tas įkando. Ir štai mama jau rėkia ant vaiko – tu ką, nežinai, kad šunys gali įkąsti? Manau, kiekvienas prisimins panašių situacijų, kai rėkti reikia ant savęs, o rėkiame ant vaiko.
Trečioji klaida. Naudotis suaugusio žmogaus pranašumu
Pavyzdžiui, atimame žaislą ir padedame aukštai ant spintos, kur vaikas nepasiekia. Tai verčia jį jausti savo nepilnavertiškumą (kol kas fizinį) ir sukelia gilų nuoskaudos ir pykčio jausmą. Kas taip darė, tikriausiai pastebėjo, kad tuo momentu, kai žaislas keliauja ant spintos, vaikas pradeda šaukti, prasideda isterija. O mes nepadedame jam teisingai išeiti iš konflikto, paliekame vieną ir liepiame pagalvoti apie savo elgesį.
Ketvirtoji klaida. Materialinis spaudimas
Iš esmės tai susiję su ankstesniu punktu, kai naudojamės suaugusio žmogaus pranašumu, tačiau norėčiau išskirti tai į atskirą punktą. Pavyzdžiui, susiruošėte eiti pirkti žaislo, tačiau įvyko konfliktas, vaikas užgavo kažkurį iš tėvų. Ir tas pareiškė, kad nepirks žaislo, jeigu jis šitaip elgiasi. Taip, tai labai greitas būdas priversti vaiką klausyti, tačiau vaikas tuo metu galvoja ne apie tai, kaip gerbti tėvo ar motinos jausmus, o apie tai, kaip gauti naudos. Kai šiek tiek paaugs, jis tam tikrose situacijose pasistengs nutylėti, „kad nupirktų žaislą”, o pyktis ir nuoskauda kaupsis jo viduje. Ar verta sakyti, kuo tai baigsis ir kaip, tapęs savarankišku žmogumi, sūnus ar dukra žvelgs į savo tėvus?
Šio punkto išvada tokia: konfliktinėje situacijoje kalbėkite apie jausmus ir mokykite vaiką juos gerbti, teisingai elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Stenkitės nebausti atimdami materialius daiktus.
Penktoji klaida. Agresyvus elgesys, savęs nekontroliavimas, grubūs žodžiai ir diržas
Iš viso to vaikas įsisąmonins, kad praradus situacijos kontrolę, galima prarasti ir savo paties kontrolę, kad teisus yra tas, kuris agresyviau elgiasi, grubiau kalba ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kad vaikai bijo tokios tėvų reakcijos ir tuojau pat pradeda „gerai elgtis”. Juk tokioje situacijoje būti lygiaverčiu situacijos dalyviu jau nesigauna. Vaikas negali apšaukti tėvo arba mamos, nekalbant jau apie diržą.
Šeštoji klaida. Versti vaiką dažnai atsiprašinėti dėl bet kokios smulkmenos, kai tuo tarpu patys to nedarote
Išmokyti vaiką pripažinti savo kaltę ir atsiprašyti galima tik asmeniniu pavyzdžiu. Pasakysiu sąžiningai – aš pati kartais paleidžiu vadžias ir prikalbu dukrai įžeidžiančių žodžių, dėl ko paskui gailiuosi. Tačiau visada stengiuosi dėl to atsiprašyti. Paaiškinu, kad nesusilaikiau, prikalbėjau to, ko iš tikrųjų negalvoju. Dukra dažniausiai tuo momentu irgi atsiprašo dėl kaprizų ar blogo elgesio, kuris man buvo nemalonus. Štai šitaip apsikabiname ir viena kitai atleidžiame.
Situacijoje, kai abi neteisios, paprastai atsiprašau pirmoji. Ir nepriekaištauju dukrai, nesakau, kad ir ji neteisi. Ji jau pati sugeba pripažinti savo dalį kaltės tokiose situacijose.
Septintoji klaida. Žeminančios bausmės
Jeigu baudžiate, atminkite, kad geriau kažką iš vaiko atimti nei padaryti jam kažką blogo. Geriau nepaskaityti nakčiai pasakos, nepažaisti, negu aprėkti. Bausmė jokiu būdu neturi būti žeminanti ir vykti kitų žmonių akyse. Kai konfliktas įsiplieskia viešoje vietoje, stenkitės naudotis metodu, kurį pavadinau „Auklėjimu, kuždant į ausytę”. Pamėginkite, galbūt tiks ir jums.
Ir paskutinė auksinė taisyklė: „Prieš sakydamas kažką vaikui, pasakyk tai pats sau”.
Tada konfliktų gerokai sumažės, vyks jie gerokai konstruktyviau, pagarbos tėvams bus daugiau, vaiko savivertė nenukentės ir vaikas mokysis pats kontroliuoti savo žodžius.
