Paprastai tiek vaikai, tiek suaugusieji moka išreikšti savo teigiamas emocijas. Tačiau kai užvaldo negatyvūs jausmai – neretai kyla problemų, ypač mažiesiems, kurie dar gerai nesupranta, kaip apibūdinti išgyvenamą ir patiriamą jausmą.
Pyktis, liūdesys, nusivylimas – tai tokie pat jausmai, kaip ir džiaugsmas ar pasitenkinimas, tik su jais susidoroti būna kur kas sudėtingiau. Kad ir kaip norėtume, negalime savo vaikų apsaugoti nuo gyvenimiškų situacijų, kurios sukelia neigiamų jausmų. Tačiau galime jiems padėti išmokti konstruktyviai išreikšti savo jausmus.
Kaip padėti vaikams įveikti emocijų antplūdžius?
Leiskite vaikams laisvai jausti
„Pirmas patarimas tėvams – leiskite vaikams jausti visas emocijas. Svarbu atskirti vaiko emocijas ir tų emocijų išraišką per elgesį. Emocijas jausti turime leisti visada, tačiau emocijų išraiškos gali būti koreguojamos, kad vaikas emocijas išmoktų reikši saugiai sau ir kitiems“, – pataria Jūratė Baltuškienė, „Paramos vaikams centro“ psichologė.
Nereikia tikėtis, kad vaikas visuomet bus mandagus, linksmas ir besišypsantis. Jie taip pat turi teisę reikšti savo emocijas, kurios ne visuomet būna tik teigiamos. Nėra blogai, jei mažyliai kartais būna liūdni, pikti ar kažkuo nusivylę. Tik šiukštu niekada neturėtume sakyti savo vaikui: „Geros mergaitės nebūna piktos“, arba „Berniukai niekuomet neverkia“. Tokias pastabas vaikai įsisąmonina kaip draudimą reikšti savo emocijas. Emocijų slėpimas ir užgniaužimas savyje gali neigiamai paveikti vaiko psichinę sveikatą.
Pasak psichologės J.Baltuškienės, vaikų nuo maždaug 1,5 – 3 m. pagrindinis poreikis – būti savarankišku, nepriklausomu, atskiru. „Tai amžius, kai vaikai nori daug ką daryti patys, dažnai prieštarauja tėvams, nesutinka paklusti. Natūralu, kad šiame amžiuje kyla ir daug emocijų, kai nepavyksta savarankiškai išbandyti naujų dalykų. 4-5 m. amžiaus vaikų pagrindinis poreikis – iniciatyvumas, kai vaikai nori būti panašūs į suaugusiuosius, galėti atlikti dalykus kaip suaugusieji (pvz., virti tikrą sriubą, taisyti dviratį tikrais įrankiais)“, – pažymi specialistė.
Siekdami įgyvendinti savo iniciatyvas, vaikai dažnai susiduria su tėvu pristabdymu, nes gal dar ne viską vaikas gali atlikti pagal savo amžių. „Dažnai stabdomas vaikas, pasijaučia kaltas ir vengia būti iniciatyvus. Šiame amžiuje stipriai sustiprėja vaikų vaizduotės vystymasis, vaikai daug fantazuoja, įsivaizduoja, todėl šiame amžiuje gali atsirasti įvairių natūralių baimių“, – sako J.Baltuškienė.
Kalbėkite su vaiku – tai pirmasis žingsnis, kuris padės mažyliui suprasti ir žodžiais apibūdinti tai, ką jaučia. Nors mažiems vaikams tai padaryti būna nelengva, nes jie dar nežino tokių žodžių, kurie galėtų apibūdinti išgyvenamą emociją, paprašykite nupasakoti jausmus paprastais, kasdieniais žodžiais. Paklauskite mažylio, kada jis panašiai jautėsi ir padėkite rasti tinkamų žodžių apibūdinti vaiko patiriamai emocijai.
Neslėpkite savo emocijų. Visuomet būdami ir bendraudami su vaiku, išsakykite, ką išgyvenate: „man dabar gera, nes…“, arba „aš pykstu, nes…“. Tai padės mažyliui ne tik suprasti kitų žmonių jausmus, bet ir suvokti, kad nereikia slėpti ar gėdytis savo emocijų.
Padėkime vaikams suprasti, kad mūsų elgesys gali įskaudinti kitus. Mažyliams reikėtų padėti suprasti, kad nors kiekvienas žmogus, didelis ar mažas, išgyvena ir patiria skirtingas emocijas, jas derėtų išreikšti taip, kad neįskaudintum kitų. Kai ant ko nors supykstame juk negalime priėję užgauti ar įžeisti kito žmogaus.
„Pavyzdžiui, jei supykęs 3-metis bando spirti broliui, stabdome jį ir galime pasakyti: “Suprantu, kad supykai, kad brolis paėmė Tavo LEGO mašiną, bet spirti broliui negali. Jei labai pikta gali stipriai stipriai patrepsėti ir pasakyti broliui, kad Tau nepatinka, kad jis ima Tavo žaislą neatsiklausęs Tavęs”. Svarbu parodyti vaikui, kad jo emocijos yra leistinos (“Suprantu, kad supykai”), tačiau netinkama jų išraiška turi būti stabdoma (“Broliui spirti negali”) ir patariama, kokia emocijų išraiška tiktų vietoj to (patrepsėti ir pasakyti žodžiais savo nepasitenkinimą). Kai vaikas pabando emocijas išreikšti būdu, kurį jam patarėme, būtinai jį už tai pagirkime“, – sako J. Baltuškienė.
Kartu su savo mažyliu pagalvokite, kaip įsisiūbavus neigiamoms emocijoms būtų galima „nuleisti garą“ ir nusiraminti. Tokiais atvejais padeda aktyvūs užsiėmimai tokie, kaip kamuolio spardymas, arba, atvirkščiai, dėmesio ir susikaupimo reikalaujanti veikla, tokia kaip piešimas. Popieriaus lape mažylis gali nupiešti tai, kas jį įskaudino arba kartu galite sudaryti sąrašą, ko negalima daryti kitiems: kąsti, mušti, stumti, įžeisti ir t.t.
Būkite pavyzdžiu, nes tėvai vaikams yra vienas svarbiausių jų elgesio modelių. Kaip tėvai reiškia savo emocijas ir jausmus, taip jas paprastai išreiškia ir vaikai. Tad tėvams svarbu atkreipti dėmesį pirmiausia į save. Jei supykę ar nusivylę šaukiate, mėtote daiktus, įžeidinėjate – taip emocijas greičiausiai reikš ir jūsų vaikai.
Skirtingais vaikų amžiaus tarpsniais, vaikams sustiprėja skirtingi vidiniai poreikiai. Nepavykus patenkinti vidinio poreikio, vaikai gali reaguoti stipresnėmis emocijomis: pykčiu, nerimu, nusivylimu ir pan.
Pažinti emocijas galima ir žaidžiant. Pasak J. Baltuškienės, žaidimas – vienas svarbiausių vaikų veiklų, kurios metu vaikams ne tik smagu, bet taip pat jie mokosi spręsti problemas, pažinti įvairius vaidmenis, reikšti jausmus ir pan.
Kartu žaisdami su vaikais ir pasitelkus skirtingus personažus galima kurti įvairius scenarijus ir situacijas, kurias tenka patirti kiekvienam ir dideliam, ir mažam.
Pavyzdžiui, žaidžiant LEGO DUPLO „Gimtadienio iškylos“ rinkiniu ir naudojant mini figūrėles galima modeliuoti skirtingas situacijas: vienas vaikas atima balioną iš kito, voverė netyčia nuverčia tortą nuo stalo, močiutė atneša gimtadienio dovaną. Kas kartą savo mažylio galite paklausti, kokias emocijas patiria žaidimo personažai ir kaip analogiškoje situacijoje jaustųsi ir elgtųsi jūsų vaikas. Žaisdami galime mažyliams padėti atskleisti emocijų pasaulį ir parodyti, kaip jas išreikšti ir kaip elgtis neužgaunant kito žmogaus, atsidūrus panašioje situacijoje.
