Neretai tėvai nori kuo anksčiau pradėti ugdyti savo atžalas. Vieniems sekasi puikiai, kiti nepasiekia gerų rezultatų. Vis dėlto yra būdų pastebėti, ar vaikas jau pasirengęs mokytis, ir tuomet nukreipti jį tinkama linkme.
Aiškių amžiaus ribų nėra
Anot vaikų psichologės-psichoterapeutės Kristinos Pelakauskaitės, labai tiksliai įvardyti, kada galima pradėti mokyti akademinių pradmenų, yra sudėtinga. „Kiekvieno vaiko pažintiniai gebėjimai ir noras mokytis yra unikalus ir priklauso nuo jo pomėgių, individualios raidos bei aplinkinių žmonių palaikymo. Vis dėlto apie penktuosius gyvenimo metus vaikai jau pradeda demonstruoti savo žinias: ant pirštų parodo ir suskaičiuoja, kiek jiems metų, atpažįsta ir kai kurie jau geba parašyti pirmą savo vardo raidę, žino mamos (M) ir tėčio (T) raides. Vėliausiai, apie septintuosius metus, pradeda formuotis skaitymo ir skaičiavimo gebėjimai, nes ši veikla reikalauja panaudoti jau turimas žinias“, – teigia K. Pelakauskaitė.
Noro mokytis ženklai
„MENAR akademijos“ mokytoja Monika Sadauskienė pasakoja, kad lankyti matematikos užsiėmimus šioje akademijoje vaikai gali ir nuo ketverių. „Visuomet kiekvieną vaiką įvertiname individualiai. Jei tėveliai sako, kad vaikas yra gabus ir nori lankyti užsiėmimus, įvairiais testais įvertiname, kaip jam sekasi sukaupti dėmesį ir atlikti užduotis. Tiesa, mes mokome matematikos pagal „Oxford University Press“ sukurtą specialią metodiką „Numicon“, kuri labai skiriasi nuo to, kaip vaikai mokomi matematikos mokykloje. Čia skaičiuoti naudojamos specialios plokštelės, kurios leidžia vaikui „paliesti“ aritmetinio veiksmo rezultatą, tad informaciją įsisavina ir maži vaikai“, – teigia M. Sadauskienė.
K. Pelakauskaitė pabrėžia, kad pasiruošę mokytis vaikai patys pradeda demonstruoti šį norą: „Jie nuolat klausinėja, kokios raidės yra užrašytos parduotuvių vitrinose, kavinės meniu lape ar tėvų skaitomoje knygelėje. Tokie vaikai jau mokosi suskaičiuoti ir parodyti, kiek jiems metų ar kiek dienų liko iki gimtadienio. Skaitant knygeles prašo pirštu sekti, kur mama ar tėtis skaito, patys kartoja skaitomą tekstą.“
Kodėl mokytis nesiseka?
Vaikų psichologė-psichoterapeutė pabrėžia, kad tėveliai pagalbos kreipiasi, pastebėję vaiko sunkumus įsisavinti medžiagą. „Kartais mokyklą lankantiems vaikams nepavyksta atlikti paprastų matematinių veiksmų. Jie gali vengti skaitymo ar rašto užduočių, jos jiems gali atrodyti per sunkios. Pasigilinus paaiškėja, kad vaikas yra nepasiruošęs mokslams, jam rūpi žaidimai, yra sunku susikaupus klausyti mokytojos. Tokiu atveju truputis kantrybės ir darbo kartu su vaiku padeda jam atrasti mokymosi malonumą. Vis dėlto kartais mokymosi problemos gali būti susijusios su kognityvinės veiklos sunkumais ir tuomet būtina psichologo, logopedo ar kito specialisto pagalba“, – patirtimi dalijasi K. Pelkauskaitė.
M. Sadauskienė pabrėžia, kad mokytis matematikos kai kuriems vaikams gali nesisekti ir dėl jos mokymo būdo. „Visi vaikai yra skirtingi: vieni geriau įsimena girdimą informacija, kiti lengviau atlieka praktines užduotis, Specialistai atliko tyrimus siekdami išsiaiškinti, kodėl kai kuriems vaikams įvairūs dalykai sekasi puikiai, bet su matematika kyla problemų. Tyrėjai ieškojo būdo, kaip abstrakčias matematikos sąvokas ir veiksmus perteikti vaikams suprantamesniu būdu, ir nustatė, kad naudinga vaikus mokyti pasitelkus multisensorinius pojūčius. Pvz., kai vaikai gali pamatyti, išgirsti ar paliesti skaičiuojamus dalykus, todėl pamokose stengiamės, kad mažieji patys matuotų, svertų ar lygintų objektus, skaičiuotų žaislinius pinigus ir patys įsitikintų, ar jų rezultatas yra teisingas“, – pasakoja mokytoja.
