Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja” verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.
Tokiose situacijose tėvai skėsčioja rankomis – ką daryti ir kokios taktikos laikytis? Būti griežtiems ir vaiką bausti? Nekreipti dėmesio ir jį ignoruoti? Daugelis vaikų psichologų vieningai sutinka – tai normali mažo žmogaus reakcija ir jausmų išraiška, jūsų darbas – identifikuoti, kas iššaukė jo nepasitenkinimą arba, kitaip tariant, kodėl jis nusivylęs ir nelaimingas? Žinodami priežastis, lengviau galėsite pasirinkti auklėjimo kryptį, kurios laikysitės. Specialistai taip pat siūlo neužmiršti: vaikui labai svarbu disciplina ir ritualai, todėl, nusprendę vienaip ar kitaip elgtis, laikykitės šios taktikos bei jokiais būdais nekeiskite savo nuomonės.
TĖVŲ EMPATIJA. Suprasti, ką jaučia nedidelis, dar net nekalbantis mažylis, nebus lengva. Išsiaiškinkite, ar visi vaiko būtinieji poreikiai yra patenkinti. Gali būti, kad jis pyksta ar yra irzlus dėl to, kad nesijaučia sotus, jo sauskelnės pilnos, nori miego ar jam kažką skauda. Tiesa, kūdikis jau maždaug nuo šešto savo gyvenimo mėnesio vienaip verkia, kai negaluoja, o visai kitaip, kai pyksta. Net kūdikis vežimėlyje gali verkti iš pykčio, jei negali pasiekti jam panosėje pakabinto žaisliuko, arba nedidelis vaikas tikrai susierzins, jei niekaip nepavyks sujungti kelių LEGO DUPLO kaladėlių, o aplinkui esantys vaikai tai lengvai darys. Vaiko smegenys nori daugiau, nei pajėgia jo kūnas – todėl bet koks galimybių apribojimas jį labai erzina.
Taigi, tėvai pirmiausia turėtų suprasti: kaip kartais susierzina jie, išlaisvindami susikaupusius jausmus ir neigiamas emocijas, taip tą patį daro ir vaikai. Pyktį su savimi mes atsinešame tik gimę, tačiau, laikui bėgant ir žmogui bręstant, jį išreiškiame santūriau.
Vaikų raidos specialistai, kalbėdami apie tai, kaip vaikai išreiškia emocijas, teigia: stipriausi pykčio protrūkiai vaikus lydi, kai jiems yra 1–4 metai, vėliau, įvaldžius kalbos įgūdžius ir išmokus išsakyti, kas erzina ar liūdina, jie silpnėja, tampa artimesni suaugusiam žmogui.
Beveik ketverių Ugniaus ir pusantrų metų Gabrieliaus mama Indrė sako, kad vyresnįjį skatina patį atpažinti savo būsenas (suprasti jausmus) ir motyvuoja nusiraminti. „Jei sūnus pradeda šūkauti ar neklausyti, visada pirmą kartą jį įspėjame, jei tai nesuveikia – siunčiame pasėdėti ant kėdutės ir pagalvoti. Svarbiausia – sistemingai laikytis šios tvarkos, nes jei kartą neįvykdome savo įspėjimo – kitą kartą jis tikrai nebeklausys. Su vyru esame sutarę, šį auklėjimo būdą taikome tik tada, kai esame tikri, kad vaikas nėra alkanas ar pavargęs. Vėliau, ramiai jam pasėdėjus, išaiškiname, kodėl jis supyko ir ramiai pasikalbame”, – pasakoja jauna dviejų vaikų mama.
MES VISI SKIRTINGI. Ir tai galioja ne tik suaugusioms, subrendusioms asmenybėms, bet ir toms, kurių charakteris dar tik formuojasi. Mokslininkai, tiriantys vaikų psichologiją ir raidą, teigia, kad pykčio protrūkius galima suskirstysi į dvi rūšis: manipuliaciniai ir frustaciniai. Kuo jie skiriasi? Manipuliacinius apibūdina jau pats pavadinimas – vaikas pyksta dėl to, kad siekia dėmesio ar nori išsireikalauti tam tikro dalyko. Visiems artimas pavyzdys – prekybos centre ant žemės besivoliojantis vaikas, kuriam nebuvo nupirktas norimas daiktas ar neleista iš lentynų mėtyti prekes. Taip mažylis tikrina tėvų kantrybės ribas ir, dažnu atveju, tampa nugalėtoju, nes, pabūgę piktų aplinkinių žvilgsnių, mama ar tėtis įvykdo jo reikalavimus.
Frustacinio pobūdžio pykčio priepuoliai atsiranda iš beviltiškumo, nesugebėjimo kažką padaryti ar didelio nusivylimo. Pavyzdžiui, vaikais ilgai ir kruopščiai statė LEGO pilį, vieną po kitos dėliojo kaladėles, ilgai svarstė, kokia detalė prie kokios labiau tinka, tačiau pribėgęs mažylis brolis viską akimirksniu sugriovė. Aišku, vaiką aplanko didelis nusivylimas ir liūdesys, kuriuos išreiškia rėkimu ar ašaromis. „Pykčiai mūsų namuose šiuo metu dažniausiai kyla dėl to, kad jaunėlis brolis trukdo vyresniajam žaisti – sugadina piešinius, išardo kaladėlių kūrinius. Situacija gana kebli, nes suprantu, kad vienam skauda širdį, nes visas jo darbas sugadinamas, o kitas dar per mažas, jog tai suvoktų. Visuomet stengiamės jaunėlį sūnų patraukti iš konflikto zonos, atitraukiant jo dėmesį, o vyresniajam kuo skubiau paaiškinti, kad brolis dar mažas, jis nežino, ką daro ir tavęs atsiprašo. Dažniausiai tai suveikia”, – keliais patarimai, kurie, galbūt, pravers ir kitiems tėvams, dalinasi mama Indrė.
PAGALBA VAIKUI. Nors vaiko pykčio priepuoliai dažniausiai būna labai nemalonūs, tačiau tėvams reikėtų suprasti – čia svarbiausi ne jūs, o jūsų atžala. Taigi, jei mažylis rėkia ir pyksta, pirmiausia atsisakykite žodžių ir minčių, kad jis yra „negeras”, „blogas vaikas”, negrasinkite „ožiukų išvarymais”, o pirmiausia pagalvokite – kodėl jis supyko? Mama Kristina, auginanti trejų metų Mortą, sako, kad šiuo metu jų šeima išgyvena etapą, kai mergaitės nepasitenkinimo priepuoliai ypač dažni. „Kai Morta verkšlena, neadekvačiai elgiasi ir yra labai suirzusi, pirmiausia sau užduodu klausimą – kuo jai galiu padėti? Žinau, kad šiuo metu, pagal jos amžiaus raidą, labai svarbu mokytis reguliuoti emocijas ir socializuotis, todėl, mažylei supykus, tiesiog ją raminu, glaudžiu prie savęs, kartoju, kad esu šalia ir jai padėsiu išspręsti visas bėdas. Nors tai reikalauja daug laiko ir pastangų, tačiau visuomet padeda. Dukrytei nurimus, su ja kalbuosi apie nemalonią situaciją ir bandau rasti sprendimo būdą”, – pasakoja Kristina.
Šių dienų psichologai pasakys, kad šios mamos pasirinktas auklėjimo būdas – vienas efektyviausių ir artimiausių prieraišiajai tėvystei. Diskusijose apie pykčio tramdymą, vis daugiau akcentuojama, kad viena blogiausių taktikų – vaiko ignoravimas. Tai nėra ir negali būti problemos spendimo būdas. Įsivaizduokite save šioje situacijoje. Jūs jaučiatės įskaudintas ir liūdnas, o jūsų sutuoktinis, jums panorus išlieti jausmus, nusisuka ir nekreipia dėmesio, jus ignoruoja. Juk jaustumėtės atstumtas, pažemintas, o liūdesys tik dar labiau didėtų? Verčiau stipriai apkabinkite savo mažylį ir būkite kartu su juo, kol jis nurims, tegul jis žino, kad mama ir tėtis jam visada padės.
VAIKAI – MŪSŲ ATVAIZDAS VEIDRODYJE. Atsiminkite, kad taip, kaip mes patys reaguojame nemaloniose situacijose, kaip išreiškiame savo jausmus, taip elgsis ir mūsų atžalos. Penkerių Saulės ir dviejų Adelės mama Rūta teigia, kad su mergaičių pykčiu visada kovoja per humoro prizmę. Pasak jau patyrusios mamos, su vaikais ji elgiasi taip, kaip norėtų, kad kiti elgtųsi su ja. „Jei matau, kad kažkuri mažylė bando mumis manipuliuoti ir be rimtos priežasties rėkia, visada sakau, kad pas ja apsigyveno pykčio ežiukas. Visai jam ten ne vieta, nes tu esi tokia miela, gera, maloni mergaitė. Tada su pirštais kutenu ir ieškau, kur tas ežiukas slepiasi – gal prie ausies, gal pažastyje, o gal susiraitė tarp plaukų? Dažniausiai tai puikiai suveikia – akys išsipučia, vaikas pradeda smalsiai stebėti ir domėtis – kur tas pykčio ežiukas? Kai surandame ir identifikuojame jo dydį, kuo skubiau ištraukiame, laikome už kojų ir nešame išmesti. Kartais pikčiurną ežiuką išvarome į lauką, kartais išmetame į šiukšlių dėžę. Galiu patikinti – šį smagi metodika visada suveikia”, – linksmu būdu, kuris padės atitraukti susierzinusio vaiko dėmesį, dalinasi mama Rūta.
Psichologai, diskutuodami apie vaikų pykčio priepuolius ir mokymąsi pažinti savo emocijas, pabrėžia žodį „modeliavimas”. Ką tai reiškia? Vaikai, kasdien stebėdami juos supančius suaugusius, nejučia su jais susitapatina ir nori taip pat elgtis. Taigi, nieko keisto, jei vaikas mėgdžioja savo tėvus. Kontroliuokite save ir savo elgesį, kai supykstate. Tai nereiškia, kad turite jausmus sulaikyti savyje, nes iš to gali išsivystyti depresija, tačiau stenkitės išlaikyti ramybę, išsakyti, kas jus erzina, o ne rėkti.
RAMYBĖ IR SAVIKONTROLĖ. Tikriausiai pastebėjote, kad šeimose, auginančiose daugiau nei vieną vaiką, auklėtojais tampa ir vyresnieji broliai ar sesės. Natūralu, kad sąmoningai ar nesąmoningai, tačiau jaunėlis perima vyresniųjų pavyzdį, dėl to labai svarbu, kad visiems būtų taikomos tos pačios taisyklės ir auklėjimo metodai. Dviejų su puse Kotrynos ir metų bei keturių mėnesių Martyno mama Dalia sako, kad jos vaikai retai pyksta, o konfliktai dažniausiai kyla tiesiog jiems žaidžiant. Jauna mama teigia, kad dažniausiai su vyru būna stebėtojais. „Kai vaikai nepasidalina žaislais, mažesnysis sugriauna sesės statinius, sąmoningai užgauna ar atima mėgstamą žaislą, tuomet iš šono stebime situaciją ir iškart nepuolame aiškintis jų santykių. Manau, ši taktika visai nebloga, nes jau dabar matome progresą – susibarus, aišku, kažkuris apsiverkia, todėl kitas ima guosti, glosto, pabučiuoja, jei užgavo – papučia, bando sudominti kitu žaislu arba duoda atsigerti vandens. Aišku, kartais verkia abu ir nei vienas nenori nusileisti, tuomet jau tėvelių darbas paaiškinti, kas ką ne taip padarė, kaip derėtų elgtis. Pavyzdžiui, sugriovė Martynas sesės pilį, ji rėkia ant brolio, tai mes jį irgi subarame. Sakome, kad negalima taip elgtis, sesė labai stengėsi, o tu suniokojai. Jis suklusta, Kotryna jau irgi rami. Tada jai paaiškiname, kad ji pastatė tokią dailią pilį, jog broliui labai knietėjo ją pačiupinėti ir jis savo nerangiais pirštukais ją sugriovė”, – apie tai, kaip ramiai spręsti dviejų nedidelių vaikų konfliktus, pasakoja Dalia.
SPRENDIMŲ DAUG, TAČIAU SVARBIAUSIA – NUOSEKLUMAS. Ramybė ir savikontrolė labai svarbu, tačiau reikėtų atsiminti ir dar kelias taisykles, kurios padės „užgesinti” vaiko pykčio protrūkį. Pirmiausia – aplinka, kurioje viskas vyksta. Kuo mažiau „žiūrovų”, teisiančių tėvus ir gailinčių vaiko, tuo geriau. Jei tik turite galimybę, išeikite į ramią patalpą. Jei konfliktas, pavyzdžiui, įvyko parduotuvėje, stenkitės nestovėti prie jį išprovokavusių daiktų (saldainių, žaislų ir pan.). Jei tai iš nusivylimo kilęs neramumas, nes nepavyksta atlikti kažkokios užduoties ar sudėlioti dėlionės, patraukite tą veiklą į šalį, pasakykite vaikui, kad vėliau, po pertraukėlės, galėsite jam padėti. Pasiūlykite stiklinę vandens arba kažkur kartu nueiti, pasidairyti, sudominkite nauja veikla.
Tikriausiai, bene kiekviena šeima turi savąjį receptą, kaip nuraminti vaiką ir sumažinti ar pašalinti liūdesį, kurį jis jaučia. Psichologų teigimu, visais atvejais svarbiausia nuosekliai laikytis savo strategijos.
Ketverių Monikos ir pusantrų metų Motiejaus mama Edita teigia pastebėjusi, kad, auklėjant vaikus, labai svarbu nustatyti aiškias ribas ir laikytis žodžių, kuriuos pasakei: „Mūsų dukra jau labai daug supranta ir su ja galima pasikalbėti apie pyktį, liūdesį, veiksmų pasekmes. Nuo mažų dienų jai kartoju – „mama tau niekada nemeluoja”. Ir ji supranta, kad ši taisyklė galioja ne tik tuo atveju, jei pažadėjau kažkokią pramogą, tačiau ir blogai elgiantis. Mūsų vaikai žino: vieną kartą juos įspėsime, o kitą kartą turės eiti vienumoje apgalvoti, ką padarė. Tiek minučių, kiek jiems metų”.
TEIGIAMA PYKČIO PUSĖ. Be pykčio priepuolių ir liūdesio akimirkų neužaugo nei vienas vaikas, todėl tėvai neturėtų dėl to rimtai sunerimti, netgi, priešingai, suvokti, kad taip jų mažylis išlieja jausmus, mokosi spręsti problemas, taip ugdomas jo užsispyrimas ir savarankiškumas. Pavyzdžiui, frustacinio pobūdžio pyktis netgi gali būti varomoji jėga, padėsianti dar ir dar kartoti kažkokį veiksmą, kol jis pavyksta.
Tėvams reikia net tomis akimirkomis, kai, atrodo, tuojau neteks savitvardos, prisiminti, kaip myli savo mažąjį ar mažąją padaužą, kelis kartus ramiai įkvėpti ir pabandyti įsivaizduoti, jei būtų jo vietoje, ko labiausiai norėtų? Atsakymas paprastas – švelnumo, supratingumo ir pagalbos. Pavyzdžiui, mažylis susinervino, kad vis nepavyksta surasti tinkamo dydžio LEGO DUPLO kaladėlės, jog galėtų užbaigti bokšto statybas – parodykite, paaiškinkite ir kartu įveikite užduotį. Pamatysite, kokia laimė ir pasitenkinimas savimi aplankys vaiką, kai jis suvoks, kad viskas įmanoma, tereikia labai norėti ir pasistengti.
Pristatome straipsnių apie atsakingą vaikų auklėjimą ir kūrybingą lavinimą seriją, parengtą bendradarbiaujant su LEGO ® DUPLO® ir LEGO ® kaladėlių rinkinių vaikams gamintoju LEGO Group.
LEGO Group įsipareigoja teikti vaikams saugią, lavinančią ir kūrybiškumą skatinančią žaidimo patirtį. Žaisdami LEGO DUPLO arba LEGO kaladėlių rinkiniais, mažieji lavina svarbiausius įgūdžius, kūrybišką mąstymą, mokosi spręsti problemas ir koncentruoti dėmesį. Daugiau informacijos apie vaikų lavinimą, žaidimą bei žaidimus galima rasti interneto svetainėje www.lego.com, kurios aplinka yra saugi ir vaikams.