Šiandien nepykstame, jeigu sūnus nubraukia ašarą, o mergaitė su tėčiu garaže konstruoja naują žaislą. Tačiau vis dar baiminamės, kad berniukas nebūtų per jautrus, nes jam reikia užaugti tikru vyru, kad mergaitė daugiau žaistų su lėlėmis, o ne karą su berniukais, nes jai reikia užaugti švelnia moterimi. Ar tikrai taip?
Į ką kreipti dėmesį auklėjant berniuką ir mergaitę?
Konsultuoja individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas seksologas Viktoras Šapurovas:
Prieš keliasdešimt metų berniukai ir mergaitės buvo auklėjami skirtingai. Tai, kas tiko vienai lyčiai, netiko kitai. Šiandien lytiškumas nėra taip pabrėžiamas. Ar tai teisinga?
Prieš daugelį metų vaiko auklėjimas buvo pagrįstas patriarchaline šeima: vyras turėjo būti labai stiprus, nerodantis jokių emocijų, jautrumo, jis nebuvo mokomas žodžiais įvardyti savo jausmus. O moteriai nebuvo leidžiama būti intelektualiai, ji turėjo gimdyti vaikus. Ilgainiui požiūris keitėsi ir atsirado galimybė abiejų lyčių atstovams tapti pirmiausia žmonėmis. Tiek vyras, tiek moteris turi teisę siekti karjeros, dirbti ir uždirbti, moteriai leidžiama būti tvirtai, o vyrui – jautriam.
Įdomumo dėlei pasakysiu, kad XX a. pr. moteris mylėdamasi neturėjo teisės jausti malonumo. Vyras galėjo visiškai nesirūpinti tuo, ar jai gera, malonu. Svarbiausia buvo, kad moteris paklustų.
Šiuolaikinis vyras jau turi būti jautrus, mokėti atjausti moterį. Jautrumas labai reikalingas, bet reikalinga ir jėga – ne tam, kad kariautų, naikintų, o galėtų savo tikslus įgyvendinti turėdamas vidinės stiprybės, tada bus laimingas su antrąja puse, darbe, tarp draugų.
Tad nieko bloga, jeigu leidžiame berniukui būti šiek tiek mergaitiškam?
Taip, tačiau negalima perlenkti lazdos. Neretai nukenčia berniukai, kuriuos augina vienišos mamos. Tikrai nesakau, kad visos nesugeba išauginti visaverčio vyro, tačiau pastebimi du kraštutinumai: kai kurie vienišų mamų užauginti berniukai tampa prievartautojais, jeigu mama buvo labai valdinga ir nuolatos žemino savo sūnų. Kitas kraštutinumas – mylinčios mamos užaugintas be galo „minkštas”, nevyriškas berniukas. Berniuką reikėtų auklėti taip: jis turi atlikti savo funkcijas gyvenime – dirbti ir uždirbti, panaudoti fizinę jėgą, jeigu jos tuo metu reikia.
Apskritai vertėtų fiziškai lavinti berniukus, nes jiems fizinė jėga yra natūralus dalykas ir gerai, kai raumenys yra vystomi. Tačiau tuo pat metu reikėtų mokyti būti supratingą, mokėti atjausti, suprasti mergaites, jog ateityje jis svajotų apie meilę ir merginą ne tam, kad nusivestų ją į lovą, o kad galėtų su ja būti laimingas ir kartu jai suteiktų laimę. Svarbu, kad berniukas augtų įvairiapusė asmenybė, todėl daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama jo fiziniams gebėjimams ir intelektui vystyti.
Peršasi išvada, kad ir mergaites gerai auklėti pabrėžiant, jog jos gražios. Galbūt šis aspektas nepakito, juk visais laikais buvo vertinama graži moteris?
Manau, kad moters grožis buvo, yra ir bus svarbus. Vyras rinkdamasis gražią kartu renkasi ir sveiką moterį. Juk grožis kartu yra ir sveikatos simbolis. Todėl auklėdami mergaitę mokykime ją rūpintis išvaizda, nenustumkime jos nuo veidrodžio, „nes tai tuštybių mugė”.
Kartu nepamirškime ugdyti ir jautrumo bei intelekto. Moters grožį išryškina jos intelektas. Graži ir protinga moteris yra labiau pastebima, nei tiesiog graži, bet neišlavinta intelektualiai. Dar vienas svarbus dalykas – būtina išmokyti mergaitę mylėti, kad užaugusi galėtų to išmokyti savo vaikus.
Psichologai kalba apie tai, kad labai gerai berniukus nuo mažens ruošti šeiminiam gyvenimui. Kaip tai padaryti? Ar žaidžiant šeimą namuose?
Tai tiesa, tikiuosi, kad tėvai stengiasi auklėti berniuką taip, kad jis būtų geras šeimos vyras. Vienas būdų paruošti berniuką šeiminiam gyvenimui ir yra kartu žaisti. Nebūtinai žaidimai turi būti apie šeimą, svarbiausia, kad visi šeimos nariai rastų laiko pažaisti kartu. Kartais galima žaisti tai, ką sugalvojo vaikai, kitą kartą patiems pasiūlyti kokį nors žaidimą, kad dalyvautų tėtis, mama ir mažieji.
Labai gerai vaikus įtraukti į šeimos gyvenimą, nesvarbu, berniukus ar mergaites auginate. Kartą per savaitę ar per porą savaičių galima surengti šeimos tarybą. Visai šeimai susėsti ir aptarti svarbius šeimos klausimus. Svarbu, kad kiekvienas vaikas galėtų pasisakyti, pasiūlyti savo sprendimą. Taip mažas vaikas yra įtraukiamas į šeimos gyvenimą, nuo jo niekas neslepiama ir jis turi progą pamatyti, kaip gyvuoja mažiausia visuomenės ląstelė – šeima.
Ar svarbūs vaikui pinigai? Ar patartumėte berniuką auklėti taip, kad žinotų, jog ateityje jis turėtų uždirbti ir išlaikyti šeimą?
Toks auklėjimas yra gerokai pasenęs, tai minėtas patriarchalinės šeimos modelis. Auklėdami berniuką, kad jis ateityje privalėtų išlaikyti šeimą, mes iš anksto nuvertiname mergaites, žeminame jas, tarsi pačios nepajėgtų savimi pasirūpinti.
Vienas būdų paruošti berniuką šeiminiam gyvenimui ir yra kartu žaisti. Nebūtinai žaidimai turi būti apie šeimą, svarbiausia, kad visi šeimos nariai rastų laiko pažaisti kartu.Viktoras ŠAPUROVAS
Tačiau abiejų lyčių vaikus yra tikslinga auklėti taip, kad jie žinotų, jog ateityje turės ir galės patys finansiškai apsirūpinti, nes žmogus visavertis jaučiasi tada, kai yra nepriklausomas. Profesinė veikla leidžia save išreikšti ir to iš mergaitės nereikėtų atimti. Ji pati ateityje turėtų spręsti, kaip derinti šeimą ir karjerą.
Ką manote apie vadinamąjį belytį auklėjimą, kai vaikams nepabrėžiama jų lytis ir mergaitės bei berniukai yra auklėjami visiškai vienodai?
Manau, reikėtų skirti vaikų lytis ir auklėti dėmesį skiriant prioritetams. Tai yra ne visus vienodai, bet ir ne visiškai skirtingai. Svarbiausi prioritetai auklėjant berniukus turėtų būti šie: vystyti fizinį kūną, gebėjimą dirbti ir užsidirbti. Taip pat svarbu, kad augtų jautrus, supratingas, švelnus, išmanytų mergaičių (vėliau – merginų) psichikos subtilybes.
Auklėjant mergaites svarbiausi prioritetai turėtų būti šie: kad būtų šeimyniška, jautri, motiniška, puoselėjanti savo grožį, mokėtų mylėti. Taip pat kad gebėtų užsidirbti pinigų, būti nepriklausoma.
Pakalbėkime dar apie jautrumą. Kai kurie berniukai, atrodo, nuo gimimo yra itin vyriški, „kieti”. Galbūt tai įgimti bruožai ir toks berniukas augs nemokėdamas būti jautrus ir verkti?
Jautrumas ir ašaros toli gražu nėra tas pats. Vyriškas berniukas auga ne todėl, kad tai įgimta savybė, o kad mato vyrišką tėtį šeimoje. Genai lemia tik 5 proc. elgesio, kiti 95 proc. yra įgytas elgesys. Gyvendamas šeimoje vaikas norom nenorom kopijuoja tėvų elgesį ir mokosi iš jų. Na, o jautrumas berniukui reikalingas tam, kad galėtų gyventi visavertį gyvenimą.
Jautrumas – tai gebėjimas naudotis jutimo organais: rega, klausa, kūno pojūčiais, uosle, skoniu. Bendraujant su žmonėmis ypač svarbūs pirmieji du pojūčiai. Jutimo organai siunčia informaciją mūsų smegenims ir mes taip suvokiame, kas vyksta aplink. Todėl tik jautrus žmogus gali priimti tinkamą sprendimą.
Jautrumas labai svarbus ir verslo pasaulyje, nes tuomet žmogus įdėmiai stebi, kas vyksta aplink, jaučia tendencijas. Jautrumas pagrįstas savęs, o kartu ir pasaulio suvokimu. Tai ne ašaros, o kiekvieno žmogaus stiprybė.