Kai vaikeliui ateina metas valgyti ne tik mamos pieną, visos ieško vieno stebuklingo recepto, kaip tai padaryti. Norime nuraminti – tikslių bendrų taisyklių, vieno stebuklingo recepto, kada pradėti mažiukus primaitinti, nėra. Visos dešimtmečius egzistuojančios teorijos – tik rekomendacinio pobūdžio. Ir net PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) rekomendacijos yra bendros, galiojančios visame pasaulyje, t. y. vienodos Italijai, Amerikai, Bangladešui ar Lietuvai. Todėl itin svarbu, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, individualiai pasirinkti primaitinimo laiką ir būdą.
Anot “MediCA Klinikos” gydytojos Šarlotos Kriaučiūnienės, jeigu ieškosite korifėjaus, tiksliai jums pasakysiančio, kada pradėti kūdikį primaitinti, tokio nerasite. Kitados buvo primygtinai siūloma duoti papildomo maisto nuo 4 mėnesių, vėliau – tik nuo pusės metukų, dabar palikta laisvė spręsti patiems.
„Kadaise Amerikoje nuo mėnesio amžiaus jau buvo primaitinama mėsos sultiniu. Ar tai buvo teisinga? Lyg ir nemirė niekas, tačiau, analizuojant įvairias situacijas, teorijos kinta, rekomendacijos taip pat“, – sako Š. Kriaučiūnienė. Jei kūdikis maitinamas mamos pienu, teoriškai iki 6 mėnesių primaitinti lyg ir nereikėtų, nes visas organizmui reikalingas medžiagas jis gauna. Vėliau primaitinti primygtinai rekomenduojama, nes mamos pienas nebegali aprūpinti augančio organizmo: jam jau reikia ir daugiau baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių, ir viso kito. Ši taisyklė galioja tuomet, kai kūdikis auga ir vystosi normaliai ir kas mėnesį pakankamai priauga. Tai individualiai turėtų įvertinti šeimos gydytojas ar pediatras.
Nuo ko pradėti?
Gydytoja pataria atsižvelgti į sezoniškumą. Vėlyvą vasarą ir rudenį išmintinga pradėti nuo ką tik darže sunokusių daržovių. Ankstyvą pavasarį ar žvarbią žiemą – nuo grūdų. Abiem atvejais svarbu, kad pirmasis maistas būtų viena rūšis daržovių ar grūdų.
„Patariu pirmiausia duoti bulvės, nes tai yra mažiausiai alergizuojanti, gan neutrali daržovė. Palaipsniui ragauti po vieną daržovę keletą dienų ir stebėti reakciją. Pavyzdžiui, valgo bulvę kelias dienas, toleruoja, viskas puiku, tada bandome kitą daržovę, tarkim, morką ir t. t. Mano rekomendacija būtų pradėti nuo bulvės, pridėti morką, o trečioji daržovė tyrėje gali būti šiek tiek „skystesnė“: moliūgas, cukinija, kalafioras. Jos košės konsistenciją padarys malonesnę ragauti“, – teigia gydytoja ir primena, kad maišyti daržoves reikia pridedant po vieną dar neragautą, naują.
Pavyzdžiui, bulvė + morka, bulvė + moliūgas, vėliau bulvė + morka + cukinija ir t. t. Jei košė jums atrodo tirštoka, ją galite skystinti mamos pienu, mišiniu, daržovių nuoviru arba aliejumi (ne daugiau kaip vienu arbatiniu šaukšteliu).
Jeigu nutartumėte pradėti nuo grūdinių kultūrų, pirmosios košės turėtų būti vienos rūšies grūdų: rinkitės glitimo turinčius kviečius, rugius, avižas ar beglitimius ryžius, grikius. „Iš praktikos pastebėjau, kad avižos ir ryžiai lengviausiai virškinami. Jeigu broliai, sesės, tėvai nebuvo alergiški glitimui, galima pradėti nuo avižų, o jei baiminatės dėl reakcijos į glitimą, pirmiausia virkite grikius ar ryžius.
Be abejonės, sveikesnės yra visų grūdo dalių košės, bet jas turite itin kruopščiai sumalti, kad konsistencija būtų patogi nuryti tik mamos pieną ar pieno mišinį ragavusiam mažyliui“, – pataria Š. Kriaučiūnienė. Jei skubate, kartais galite paruošti ir dribsnių, tačiau jais nederėtų piktnaudžiauti – nesirinkite skanintų, su įvairiausiomis priemaišomis. Kai kūdikis ima valgyti, jam maisto skonis gali pasirodyti keistas. Tokiu atveju nederėtų išsigąsti atmetimo reakcijos. Mažyliui kartais reikia paragauti valgį iki 15 kartų, kad suvoktų ir priimtų naują skonį. Klaidinga manyti – paragavo, neskanu, nebeduosiu.
Košė ir skusčiai – nevykęs derinys
“Pirmąkart paragauti duokite vos šaukštelį, palaipsniui didinkite kiekį. Kai vieną košę valgote jau apie tris savaites, įtraukite antrąją košę. Pavyzdžiui, ryte – daržovių, vakare – grūdų, ar atvirkščiai. Visi kiti maitinimai – mamos pienu ar adaptuotu mišiniu, kaip įprasta. Turėtų išlikti penki šeši maitinimai per dieną. Du maitinimus motinos pienu ar mišiniu keiskite į du maitinimus koše, o apie aštuntą mėnesį – tris“, – aiškina gydytoja.
Ji pabrėžia, kad iškart po košės ir net pusvalandį iki valgio kūdikiui nereikėtų duoti atsigerti, mat gali atsiskiesti skrandžio sultys, sutrikti virškinimas. Svarbu žinoti, kad pirmasis vaiko gėrimas po mamos pieno ar mišinuko turi būti vanduo, o ne arbatos ir sultys. Jas į mažylio racioną Š. Kriaučiūnienė rekomenduoja įtraukti kuo vėliau. Kai kūdikis ima valgyti košes, turite nepamiršti, kad mamos pienas ar adaptuotas mišinys nėra gėrimas – tai yra maistas, tad pusę valandos prieš košę ar po jos turėtumėte siūlyti mažyliui nebent vandens. Nevirkite košių kelioms dienoms ir nešildykite mikrobangų krosnelėje. Jei jau nusprendėte, kad dvi košės per dieną bus vienodos, pašildyti galite įdėję dubenį košės į indą su šiltu vandeniu.
Mėsą maišyti su bulvėmis nepatartina
Nuo pat primaitinimo iki penkerių metų formuojasi vaiko mitybos įpročiai. Kokie jie bus, priklauso nuo šeimos mitybos įpročių.
„Nors pati manau, kad bulvė puiki – daržovė, ji visiškai nedera su mėsa. Patariu mėsą kūdikiui duoti su visomis daržovėmis, išskyrus bulves. Jas pateikite kaip atskirą patiekalą“, – sako gydytoja. Nemaišyti mėsos ir bulvių rekomenduoja ir dietologai. Žinoma, jei šeima yra pratusi šiuos produktus derinti, ateityje vaikas juos taip pat valgys.
Tėvams tenka atsakomybė už suformuotus mitybos įpročius.
Mėsa primaitinamo pusmetinuko racione turėtų atsirasti apie 7–8 mėnesį. Pirmiausia vertėtų ragauti triušienos, kalakutienos ir vištienos, nes ši mėsa gana lengvai virškinama, gerai toleruojama, o ir geležies bei kitų reikalingų mikroelementų joje gana daug. Vėliau turėtų atsirasti ir žvėrienos, veršienos, jautienos, net kiaulienos kūdikis paragauti tikrai gali, tačiau daug vėliau, nes ji sunkiau virškinama. Koks bus mėsos pavidalas, nėra taip svarbu, tinka ir malta mėsa, jei ją patys malsite.
Galima sutrinti trintuvu jau išvirtą ar garintą mėsą. Kai jau noriai kerta įvairią mėsą, vieną ar du kartus per savaitę galite duoti žuvies, nes joje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jų turi jūrinės žuvys, tačiau rinktis reikėtų baltą žuvį (menkę, jūrinę lydeką, sterką, otą), o riebią (lašišą, upėtakį) verčiau pamiršti bent iki metukų.
Uogos – nuo pusmečio, egzotiniai vaisiai – nuo metų
Visas sezonines uogas pradžioje geriau skanauti vos po kelias (kad įsitikintumėte, ar nesukelia alergijos), tačiau jei mažyliui patinka, tinka bet kuri sodo uoga. Jeigu baiminatės, kad neužspringtų odele (pvz., serbentų, šilauogių) išspauskite uogos minkštimą. Nereikėtų bijoti nei braškių, nei aviečių. Iki metų patariama vengti egzotinių vaisių, ypač citrusinių.
Lietuvoje populiarūs bananai, jų galima pasiūlyti šiek tiek anksčiau, tačiau kur kas vertingesnės ir sveikesnės šaldytos lietuviškos uogos. Varškės ir jogurto patartina ragauti nuo 10 mėnesių. Virškinimo sistema tuomet jau yra pakankamai susiformavusi, tad mažesnė alergijų rizika ir inkstai nėra taip apkraunami svetimu baltymu. Gryno pieno, jei norite, pasiūlykite tik sukakus metams.
Kada iš bendro puodo?
Skubėti nereikėtų, viską darykite palaipsniui: pradžioje mažylis turėtų gauti košės tirštumo maisto, po to – gerai sutrinto grūstuve, dar vėliau – pertrinto šakute, tuomet skanauti smulkiai pjaustyto kieto maisto. Patiekalų nuo bendro stalo galite duoti paragauti dvyliktą gyvenimo mėnesį, o įvairiais prieskoniais gardinto bendro maisto – nuo metų. Iki tol vieninteliai rekomenduojami prieskoniai – natūralios žolelės (krapai, petražolės ir pan.). Jokios druskos ar juolab cukraus.
„Kai kas pataria nuo 7 mėnesio šiek tiek įberti druskos. Aš nerekomenduoju, nes nematau prasmės. Tokio amžiaus jiems įprastai netrūksta natrio, o leidus paragauti druskos vargu ar kūdikis norės valgyti ja negardinto maisto“, – aiškina Š. Kriaučiūnienė.
„Garinti ar kitaip termiškai apdoroti maisto nėra reikalo, jei puikiai valgo žalią produktą. Pavyzdžiui, obuolį, kriaušę drąsiai galite duoti žalią, svarbu kiekis“, – primena gydytoja. Pomidoro verčiau neragauti iki metų, nes tai yra stipriai alergizuojantis ir gan rūgštus produktas.
