53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kada ir koks bėrimas signalizuoja apie alergiją?

Kada ir koks bėrimas signalizuoja apie alergiją?

Į kokį gydytoją kreiptis dėl išbertos, nuraudusios, šlapiuojančios vaiko odelės. Ir kada pažeista oda – alergijos signalas. Atsakymų tėvai skuba ieškoti internete, na, o mes tiesiai klausiame gydytojų: alergologės klinikinės imunologės Rūtos Dubakienės ir dermatovenerologės Ingos Kisielienės.

„Grubiai tariant, jeigu bėrimą niežti tai – alergija, jei neniežti – ne alergija, o odos liga. Tačiau vos paraudus odelei neverta skubėti ir paprastos prakaitinės nurašinėti alergijai”, – mano Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Rūta Dubakienė.

Akademikės teigimu, bet kuriam vaikui iki pusantrų metų amžiaus gali pasireikšti atopinio dermatito simptomų.

Tačiau tai, kad ši nemaloni odos liga būtinai susijusi su alergija – mitas. Visų pirma, atopinis dermatitas yra silpnas odos barjeras, kurį reikia stiprinti atidžiai prižiūrint odą ir ją drėkinant.

Šaltas oras pasausina odelę. Per pačius šalčius stipriai įraustančią mažiukų odą reikia patepti kremu.Prof. Rūta Dubakienė

Pasak prof. R. Dubakienės, iki paauglystės ši mažų vaikų odos liga daugumai pacientų praeina. Alerginiai atopiniai dermatitai, kurie progresuoja ir įgyja sunkias formas – retesni ir akivaizdžiai pastebimi.

„Jeigu šeimoje nėra alerginių ligų, bėrimas neniežti – kokia čia alergija? Tačiau jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, astma, galima tai įtarti. Žmonės dažnai patys susiorientuoja ir eina arba pas alergologą arba pas dermatologą, nors pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją”, – sakė Vilniaus universiteto profesorė.

Šaltuoju metų laiku dėl vaikų odos paraudimų tėvai, R. Dubakienės nuomone, dažnai supanikuoja ir be reikalo: „Natūralu, kad šaltas oras pasausina odelę, atsiranda pabėrimų, mažiukui ropinėjant po žemę ir liečiant odą gali papulti užkratas”.

Kiek laiko saugu patiems stebėti vaiką, kad nepavėluotume kreiptis į gydytoją? Akademikės nuomone, jei problema mažėja, dvi ar trys dienos nieko baisaus. „Tačiau jei per savaitę problema neslūgsta, bėrimas didėja, verta susirūpinti. Reikėtų sekti”, – patarė alergologė klinikinė imunologė.

Per pačius šalčius stipriai įraustančią mažiukų odą R. Dubakienė priminė patepti kremu.

Niežėjimas – ne tik alerginių odos ligų požymis

Pasak dematovenerologės Ingos Kisielienės, tėveliams ne visada pavyksta patiems nustatyti, kas yra jų vaikui.

„Egzemų būna visokių ir nebūtinai tai alergijos požymis. Išvertus iš lotynų kalbos, žodis „egzema” reiškia „verdantis”. Pasižiūrėjus arčiau į uždegimo pažeistą paraudusią vietą galima matyti mažytes pūsleles, kurias nukasius susidaro šašiukas. Tos pūslytės primena verdantį vandenį. Būtent tai yra egzemos požymis, o pačių egzemų yra daug rūšių”, – komentavo gydytoja.

Vizualiai visos egzemos panašios. Tačiau, kaip pateikė pavyzdį I. Kisielienė, atopiniam dermatitui būdinga sausa viso kūno oda ir bėrimai tam tikrose vietose. Kitos egzemos mėgsta kitas vietas.

Kas išprovokavo bėrimus, gydytojai susižino iš anamnezės: ar yra sergančiųjų ligonio šeimoje, jei taip – kokiomis ligomis, ar pažeistas vietas niežti.

„Niežėjimas būdingas įvairioms egzemoms, tačiau, pvz., sergant atopiniu dermatitu ypatumas tas, kad tas niežėjimas yra labai intensyvus ir stiprus, išsausėjusi ir serga viso kūno oda, o bėrimas kai kur atsiranda tik todėl, kad ten labiau traumuojama”, – komentavo dermatovenerologė.

Išvertus iš lotynų kalbos, žodis „egzema” reiškia „verdantis”. Pasižiūrėjus arčiau į uždegimo pažeistą paraudusią vietą galima matyti mažytes pūsleles, kurias nukasius susidaro šašiukas. Tos pūslytės primena verdantį vandenį. Būtent tai yra egzemos požymis, o pačių egzemų yra daug rūšių.Dermatovenerologė Inga Kisielienė

Jei žmonės nežino, kas konkrečiai atsitiko jų vaikui ir kodėl jį išbėrė, I. Kisielienė patarė geriau kreiptis į odos gydytoją: „Alergologai taip pat puikiai pasirengę, skiria odos ligas. Tik kaip odos specialistė sakyčiau: jei matai, kad yra odos problema, eini pas odos gydytoją, nes ne visada odos liga susijusi su alergija”.

Dermatovenerologės praktikoje buvę atvejų, kai  pagalbos prašę pažįstami nuspręsdavo, kad dėl netikėto bėrimo kalta alergija, nors gyvenime nebuvo susidūrę su jautrumu maistui, cheminėms medžiagoms ar žiedadulkėms.

„Žinoma, jei plikomis rankomis nusiskinsite rūtų, jos gali nudeginti odą. Tačiau tai nereikš alerginės reakcijos. Tiesiog bus kontaktinė egzema, kaip ir užsipylus rūgšties ar šarmo – nudeginimas”, – pateikė pavyzdį I. Kisielienė.

Mano išsaugoti straipsniai