Kiekvienas vaikas susiduria su baimėmis – vieni bijo tamsos, kiti nerimauja dėl mokyklos ar pirmųjų pažinčių su naujais draugais. Tai natūrali raidos dalis, tačiau labai svarbu, kaip į jas reaguoja tėvai. Tinkamas bendravimas padeda vaikui išmokti pažinti savo jausmus ir su jais susidoroti.
Kodėl vaikai bijo?
- Tamsos baimė dažnai kyla dėl vaizduotės – vaikai tamsą sieja su paslaptimis, nematomais „pavojais“.
- Mokyklos baimė susijusi su nauja aplinka, atsakomybėmis, nežinomybe.
- Naujų draugų baimė kyla iš socialinio nerimo – ar mane priims, ar patiksiu?
Visos šios baimės yra normalios, tačiau jos neturėtų trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Kaip kalbėtis su vaiku apie jo baimes?
1. Išklausykite ir nenuvertinkite
Leiskite vaikui išsakyti, kas jį gąsdina. Venkite frazių „tai kvaila“ ar „nereikia bijoti“. Tokie žodžiai mažina pasitikėjimą savimi.
2. Įvardinkite jausmus
Padėkite vaikui suprasti jo emocijas: „Matau, kad tau baisu eiti į tamsų kambarį. Visi kartais jaučiamės nejaukiai tamsoje.“
3. Paaiškinkite paprastai
Trumpai ir vaiko kalba paaiškinkite, kas kelia nerimą. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo tamsos, parodykite, kad kambaryje nėra nieko, ko jis nematytų šviesoje.
4. Sukurkite mažus žingsnius
- Tamsos baimę galima įveikti su naktine lempa.
- Mokyklos baimę – kalbantis apie dienos planą, aptariant smagias akimirkas, ieškant pozityvių pavyzdžių.
- Draugų baimę – skatindami vaiką pasisveikinti ar pasidalyti žaislu.
5. Dalinkitės savo patirtimi
Papasakokite, kad ir jūs vaikystėje kažko bijojote, bet pamažu išmokote tai įveikti. Tai suteiks vaikui saugumo ir padrąsins.
6. Skatinkite, bet neverskite
Svarbu padėti vaikui pamažu stoti akistaton su baime, tačiau nereikėtų jo prievarta versti „nebijoti“. Maži, palaipsniui žengiami žingsniai yra efektyviausi.
7. Pabrėžkite sėkmes
Kiekvieną kartą, kai vaikas įveikia baimę – net jei tik trumpam – pagirkite jį. Tai sustiprins pasitikėjimą savimi.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei vaiko baimės užsitęsia ilgiau, darosi labai intensyvios arba pradeda trukdyti mokslams, bendravimui, miegui – verta pasitarti su vaikų psichologu.
