Ketvirtojo vaikučio sulaukusiai vilnietei Kristinai atopinio dermatito diagnozė buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. „Niekas mūsų giminėje alerginėmis ligomis nesirgo. Manydavau, kad tai išsidirbinėjimas, bet dabar taip nebesakau”, – sakė moteris, kurios pagrandukui liga pasireiškė po antibiotikų kurso.
Kaip pasakojo Kristina, jos Bernardas gimė visiškai sveikas, iki pusantrų metukų neturėjo jokių problemų. „Nežinau, ar sutapimas, tačiau kai susirgo, jam buvo skirta antibiotikų, po kurių pastebėjau keistai išsausėjusią odą. Ypač pakinkliuose ir lenkiamuosiuose rankučių paviršiuose”, – pasakojo vilnietė.
Kai atsivėrė žaizdelės, mama nebežinojo nei ką daryti. Kreipėsi į medikus, kurie nustatė atopinį dermatitą. Vaikui buvo skirtas medikamentinis gydymas ir griežta dieta.
Labai kankinosi
„Tą maisto produktų ribojimą man net baisu prisiminti. Jam beveik nieko nebuvo galima valgyti, o norėdavo. Atsimenu, kitiems tekdavo pasislėpus nuo jo valgyti. Vaikas tikrai labai kankinosi. Tačiau, kaip vėliau įsitikinome, atopinio dermatito paūmėjimus sukeldavo visai ne maisto produktai, o žiedadulkės”, – pasakojo 4 vaikų mama.
Niekas mūsų giminėje alerginėmis ligomis nesirgo. Manydavau, kad tai išsidirbinėjimas, bet dabar taip nebesakau.4 vaikų mama
Per augalų žydėjimą Bernardo sveikatos būklė labai pablogėdavo, bėrimai plėtėsi, pažeidimai gilėjo, persimetė ir į plaštakas. Kartą pasigavo užkratą, kūnelį išmėtė pūliniais, tad teko gerti stiprius antibiotikus.
Kai tik galėdavo, šeima neleisdavo vaiko į darželį – nenorėjo, kad žaisdamas smėlio dėžėje ar kitur per pažeistą odą vėl užsikrėstų.
Kad nenusidraskytų, mūvėjo pirštines
„Blogiausia, kad pažeistas vietas nežmoniškai niežti. Kad nenusikasytų net ir dieną maudavome jam pirštinaites, naktį rengdavome uždara pižama su pėdutėmis – kad negalėtų atsismaukti ir nusikasyti”, – pasakojo vilnietė.
Laimei, gydytojai prognozavo, kad su amžiumi liga rims ir galbūt net visai pasitrauks. Kaip pasidžiaugė Kristina, prognozės pildosi.
Išmoko valdyti ligą
Pamažu šeima išmoko valdyti atopinį dermatitą, vaistinėse pirktu kremu drėkinti odą, saugoti nuo pažeidimų ir jau pačioje paūmėjimų pradžioje naudoti gydytojo skirtus vaistus, tad „tokių baisių pablogėjimų, kaip ligos pradžioje” pavyksta išvengti.
Vilnietės teigimu, nei vyro, nei jos giminėje panašių ligų nėra buvę. Kol nesusirgo sūnus ji net nebuvo girdėjusi apie atopinį dermatitą.
„Nekankiname savęs klausimais iš kur tai ir kodėl mums. Kaip sakė ilgametis Šeškinės poliklinikos gydytojas, ligos priežastys neaiškios, su amžiumi turėtų išaugti. Tikimės, kad taip ir bus”, – sakė mama, dabar mananti, daugiau alergiškų vaikų negu nealergiškų.
Kenčia penktadalis kūdikių
Prieš kelerius metus pasirodžiusiose mokslinėse publikacijose teigiama, jog dėl atopiškos odos kenčia net penktadalis kūdikių. Dėl niežėjimo vaikai dažnai prabunda, verkia, per miegus nusidrasko, taip sudarydami sąlygas dar labiau plisti užkratui.
Pasak dermatologės Ingos Kisielienės, jei vaikas labai nusikaso, gali likti ir randai, todėl atopiniu dermatitu sergantiems vaikams visų pirma patariama trumpai kirpti nagučius.
„Užmigę vaikai kasymosi nekontroliuoja, būna, kad nusidrasko miegodami. Tokiu atveju padeda pirštinaitės, kuo uždaresnė pižama. Kai kurios mamos net užsiuva klešnių galiukus, kad vaikai nepasiektų odos ir nenusidraskytų. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad pižama nebūtų labai prigludusi ir vaikas neprakaituotų, nes prakaitas skatina niežėjimą. Pižama turi būti medvilninė, laisva, bet uždara, nes per drabužį vaikas nenusidraskys”, – patarė specialistė.
Niežėjimą mažinančios priemonės
Gydytojos teigimu, odos drėkinimas taip pat mažina niežėjimą. Kai kurie vaistinėse parduodami kremai veikia raminančiai, slopina niežulį.
Jei vaikas labai nusikaso, gali likti ir randai, todėl atopiniu dermatitu sergantiems vaikams visų pirma patariama trumpai kirpti nagučius.Gydytoja Inga Kisielienė
Vyresniems pacientams, kad nesikasytų, taikoma elgesio terapija. Patariama kažką turėti rankose, pvz., kamuoliuką, kurio spaudymas gali nukreipti mintis nuo įpročiu tampančio noro kasytis.
„Svarbus ir streso valdymas, nes nervinė įtampa aktyvina atopinį dermatitą.
Vyresniems pacientams patariama užsiimti meditacija, rinktis kitus efektyvius nusiraminimo būdus, susirasti hobį, gerai išsimiegoti, nes poilsio stygius irgi yra priskiriamas neigiamiems faktoriams”, – patarė dermatovenerologė.
Atopiniu dermatitu sergantiems suaugusiems ir vaikams taip pat rekomenduojamas sportas, nes mažina įtampą. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį gydytoja I. Kisielienė, renkantis sporto šaką reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gausus prakaitavimas dirgina odą.
Paūmėjimus provokuoja ir šildymo išsausintas oras
„Atopiška oda – ne sezoninis reiškinys. Kad išvengtume paūmėjimų, kurie dažniausiai prasideda žiemą – turime oda rūpintis nuolat”, – pabrėžė bendrovės „Laboratorie Bioderma Baltic” atstovė Vita Girštautaitė, pridurdama, jog kiekvienas atopinio dermatito paūmėjimas stimuliuoja imuninę sistemą, ir taip provokuoja bei aštrina būsimus paūmėjimus.
„Tai reiškia, kuo labiau ji stimuliuojama, kiekvieno paūmėjimo metu tampa vis reaktyvesnė. Galiausiai atopiška oda „aplimpa” kitais palydovais – alerginiu rinitu (dar vadinamu šienlige), alerginiu konjunktyvitu ir kartais netgi astma. Tuomet nebeįmanoma atsekti, kas išprovokuoja paūmėjimus, nes jau pats kūnas reaguoja į save. Štai kodėl būtina vengti paūmėjimų.
To galima siekti ne tik raminant uždegimą, bet ir stiprinti odos barjerinę funkciją, apsaugant organizmą nuo alergenų įsiskverbimo ir paūmėjimų pasikartojimo bei laikantis kitų kasdienės rutinos rekomendacijų”, – sakė specialistė.
