Viešumoje vis dažniau ir garsiau pasigirsta kalbų apie vegetarinį vaikų maitinimą. Tokį gyvenimo būdą gyvenantys tėvai pageidauja, kad vegetarinis maitinimas būtų įmanomas ir vaikų darželiuose ar mokyklose. Ką apie vaikų vegetarizmą mano specialistai?
Šie metai – Vaikų sveikatos metai. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė motinos ir vaiko probleminiams klausimams nagrinėti įvykusiame posėdyje be kitų klausimų aptarė ir specialistų pateiktą informaciją apie vaikų vegetarizmą.
Profesorius Liutauras Labanauskas pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų nuomonę apie šiuo metu populiarėjantį vaikų vegetarizmą. Akcentuota, kad tėvai turi teisę pasirinkti savo mitybos įpročius, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota, atitikti vaiko amžių. Iki 18 m. vaikai negali gauti tik vienos rūšies maisto, todėl veganiška dieta ar vegetarinis maitinimas jiems nerekomenduojami.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kruopos dydžio gumbelis krūtyje jaunos mamos gyvenimą apvertė aukštyn kojom
Pamatykite, kaip atrodo tikri superkūdikiai
Jūsų dėmesiui – Lietuvos gydytojų išsakyta nuomonė apie vaikų vegetarizmą. Šis raštas buvo skirtas „Motinos ir vaiko” darbo grupės nariams, o jį pasirašė profesorius Vytautas Usonis, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas bei profesorius Rimantas Kėvalas, LSMU MA Vaikų klinikos vadovas. Pateikiame jį netrumpintą.
Mityba turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai
Vaikų gastroenterologų ir dietologų nuomone, suaugusieji savo mityboje gali taikyti įgytas netradicinės medicinos žinias, tačiau vaiko mityba turi būti subalansuota, atitikti jo amžių. Mityba turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai. Svarbiausia – įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekį. Maistas turi užtikrinti kalorijų kiekį, kurio užtektų patenkinti vaiko energetiniams poreikiams.
Kuo įvairesnį maistą vaikas valgo, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai
Bet kurio amžiaus vaikui labiausiai tinka mišrus maistas (tiek augalinis – daržovės, vaisiai, kruopos, tiek gyvūninis – mėsa, žuvis, kiaušiniai). Kuo įvairesnį maistą vaikas valgo, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai. Su augaliniu maistu gaunama daug lengvai skylančių angliavandenių, riebalų, turinčių daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Gyvūninis maistas būtinas augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo vaikas gauna visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, riebaluose tirpstančių vitaminų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino B 12 (jis randamas tik gyvūniniuose produktuose).
Gyvūninės kilmės baltymai įsisavinami geriau
Vaiko dietoje mėsa yra būtina, nes tai visaverčių baltymų, geležies, cinko, vitamino B12 šaltinis. Mėsoje yra visaverčių (tai yra, turinčių visas nepakeičiamas amino rūgštis) baltymų, reikalingų vaiko augimui bei ląstelių, audinių, organų atsinaujinimui, atstatymui. Todėl pakankamą visaverčių baltymų kiekį gauti ypač svarbu vaikams ir paaugliams. Gyvūninės kilmės baltymai įsisavinami geriau (96-98 proc.), negu augalinės kilmės. Valgydamas mėsą, vaikas gauna riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų, o tuo pačiu riebalai padeda šios grupės vitaminams įsisavinti virškinimo metu.
Mėsos raumeniniame audinyje yra iki 1,5 proc. mineralinių medžiagų (daugiausia yra kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio, cinko). Pažymėtina, jog mėsos mineralinės dalies elementai išskyrus nedideles išimtis, yra biologiškai aktyvioje, žmogaus organizmui lengvai pasisavinamoje formoje.
Be to, raumenyse yra šiek tiek įvairių mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio ir kt. Geležies, esančios mėsoje, žmogaus organizmas įsisavina 30 proc., o kai ji patenka su kitais maisto produktais, jos įsisavinama tik 10-12 proc.
Žuvis – tai maisto produktas, turtingas gyvūninės kilmės baltymu ir polinesočiosiomis omega-3 riebalų rūgštimis, puikus vitaminų A, D šaltinis, todėl vaiko organizmui ji būtina (aišku, jei vaikas nealergiškas).
Kas nutinka, kai vaiko mityba netinkama?
Dėl netinkamos mitybos (negaunant gyvūninės kilmės maisto produktų), vaikui trūkstant pagrindinių maisto medžiagų, mažėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga. Be to, kai vaiko maisto racione ypač stokoja baltymų, jo raumenų ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis esti mažesni už tinkamai maitinamo vaiko.
Rekomendacijos dėl vaikų vegetarinio maitinimo:
– Vaikų mityba turi būti subalansuota ir atitikti vaiko amžių, t. y., pagrindinių maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų) vaikas turi gauti tiek, kiek jam priklauso pagalamžių. Todėl vaikai negali gauti tik vienos rūšies maisto produktų.
– Vaikui augant jo virškinimo sistema bręsta, todėl neteisingas požiūris į mitybą gali būti įvairių ligų priežastimi bei organizmo sutrikimų priežastimi suaugusiems.
– Vaikų amžiuje veganiška dieta nerekomenduojama.
– Vaikams vegetarinis maitinimas nepatariamas, o jei jis naudojamas, turi būti gerai subalansuotas, kad nebūtų baltymų, omega 3 riebalų rūgščių, mineralinių medžiagų (geležies, cinko, kalcio) ir vitaminų (D,A,E,K,B12, B2 ir kt.)
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.
