Konsultuoja gydytoja akušerė ginekologė Emilija Bogužienė
Dar kartą apie cezario pjūvio operaciją. Kokios naujovės?
Cezario pjūvio operacija dabar tapo savo sėkmės įkaite. Šis chirurginis įsikišimas gana lengvas, patogus, techniškai nėra itin sudėtingas, po operacijos greitai pasveikstama. Formaliai planinė cezario pjūvio operacija – tai išties pats saugiausias būdas gimti vaikui. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos šalyse, Italijoje, prasidėjo cezario pjūvių epidemija. Moterys nusprendė, kad stangintis ir pačioms gimdyti – per didelis darbas.
Iš tiesų toji operacija juk nėra natūralus dalykas. Jeigu jau Dievas davė nosį, tai per ją patys kvėpuojame, juk vamzdelių nestatome. Žodžiu, kiekvienam organui – sava paskirtis ir funkcija. Pradėta stebėti moterų ir kūdikių gyvenimo kokybė po cezario pjūvio ir buvo prieita prie išvados, kad tai nėra toks jau nekaltas dalykas. Mamos pooperacinis laikotarpis, kūdikio pirmas kontaktas su ligoninės infekcijomis ir pan. Jau yra tyrimų, kad „cezarinukai“ dažniau serga lėtinėmis ligomis, tarkime, cukriniu diabetu, infekcinėmis žarnyno ligomis. Kol kas tai tik pirmieji signalai, bet, manau, metams bėgant, bus pateikta mokslinių cezario pjūvio ir lėtinių ligų ryšio įrodymų.
Antra vertus, nereikia labai gąsdinti būsimų gimdyvių, tikrai ne visi ,,cezarinukai“ suserga cukriniu diabetu, ne visų moterų, patyrusių cezario pjūvį, gyvenimo kokybė nukenčia. Reikėtų į tokį gimdymo būdą žiūrėti blaiviai, jeigu reikia ir be jo neišsiverčiama, pjūvį reikia daryti. Operacijos nauda yra didesnė negu jos rizika.
Esate susidūrusi su moterimis, kurios jaučia patologinę baimę gimdyti natūraliai ir reikalauja cezario pjūvio?
Gimdymas yra svarbus moters gyvenimo įvykis, kuris pakeis viską ir negrįžtamai, todėl jausti nerimą ir bijoti yra natūralu, būtų blogiau, jei to nebūtų. Kai veikia emocijos, sunku mąstyti logiškai, todėl pirmiausia su tokia moterimi reikia kalbėti taip, kad ji nurimtų ir pradėtų blaiviai mąstyti bei priimti argumentus „už“ ir „prieš“.
Paprastai, jei ta baimė nepasiekusi patologinės ribos, susikalbėti pavyksta, jei ne, tuomet turėtų įsikišti psichologai ar psichiatrai, bet tokių atvejų pasitaiko itin retai. Akušeriai ginekologai gimdyves dažniausiai mato jau prasidėjus gimdymo procesui, todėl labai svarbu, kad aplink pastojusią moterį būtų protingi žmonės. Įsivaizduokite, kad moteriai devynis mėnesius jos šeima, giminės ir artimieji kala į galvą: ,,Nebūk kvaila – prašyk cezario, jei gimdysi pati, tau sutraumuos vaiką“ ir t. t. Kaip gimdyvę nuraminame? Paprastai labai gerai suveikia patikinimas: „Jeigu jau tikrai reikės, mes atliksime operaciją, jai pasiruošti užtenka kelių minučių, tačiau jūsų vaikui sveikiau ir naudingiau būtų gimti natūraliai, todėl bandykime.“
O būna, kad paskirta planinė cezario pjūvio operacija, bet moteris reikalauja gimdyti natūraliai?
Lietuvoje to dar neteko girdėti, kad kuri nors gimdyvė, žinodama apie grėsmes vaikui ar savo pačios sveikatai, atsisakytų cezario pjūvio. Pasaulyje tokių įvykių būta, bet jie pasibaigdavo liūdnai. Yra kita operacijos pusė. Dažnai moteris, susilaukusi kūdikio taikant cezario pjūvį, jaučia nusivylimą, kad nepagimdė pati natūraliai, neva ji bus bloga, nevisavertė mama. Visuomenėje dar populiari nuomonė, kad jeigu vaikas gimė nelabai sveikas – kaltas gydytojas, jis galbūt patingėjo laiku padaryti cezario pjūvį. Ir tokios legendos dar populiarios – kad traukė vaiką su replėmis ar vakuumu ir sužalojo.
Tiesa yra tokia, kad daugelis gimdymo bėdų, pavyzdžiui, hipoksija ar asfiksija, ištinka kaip tik dėl to, jog tos priemonės buvo panaudotos per vėlai ar išvis nepanaudotos. Dabar jau įrodyta, kad, tarkime, cerebriniu paralyžiumi vaisius suserga dar įsčiose ir gimdymo traumos tai ligai neturėjo jokios įtakos. Kita niekuo nepagrįsta legenda – kad gydytojas patingėjo daryti cezario pjūvį. Cezario pjūvis – greita operacija, ji trunka apie keturiasdešimt minučių ir gydytojui daug lengviau atlikti pjūvį, nei padėti gimdyvei gimdyti natūraliai! Dėl to ta operacija ir tapusi savo patogumo įkaite – susiplanavai operaciją nustatytu laiku, atlikai ir eini švęsti naujos gyvybės. Natūralus gimdymas tęsiasi ir po dvylika–trylika valandų ir net tada jis gali pasibaigti cezario pjūviu.
Ar būsimi tėtukai reiškia savo nuomonę dėl cezario pjūvio, tarkime, jo reikalauja, kad žmonai būtų lengviau, ar, priešingai, prieštarauja, nes juk moteris turi pagimdyti natūraliai?
Jei namuose vadovauja vyras, tai ir ligoninėje vadovaus. Ir priešingai. Tačiau yra vienas niuansas – visus dokumentus apie taikomas medicinines procedūras vis tiek pasirašo pati gimdyvė, o ji beveik visada pasikliauja gydytojų nuomone.
Ar žinai, kad…
Seniai paneigti mitai, jog jei moteris pirmą kartą gimdė atliekant cezario pjūvį, antrą kartą jos taip pat laukia operacija. 80 proc. tikimybė, kad ji pagimdys natūraliai.
Apytiksliai skaičiuojama, kad dabar pasaulyje žmonių, gimusių atliekant cezario pjūvį, yra tiek, kiek kinų, t. y. gerokai per milijardą.
Cezario pjūvio priežastys
Dažniausia cezario pjūvio priežastis – sutrikusi normalaus gimdymo eiga, kai nustoja vertis gimdos kaklelis arba gimdos susitraukimai yra per silpni, kad būtų išstumtas vaisius. Blogėjanti vaisiaus būklė taip pat gali lemti cezario pjūvio operaciją. Ji reikalinga, kai sutrinka vaisiaus širdies veikla (plaka per lėtai ar per greitai), jam trūksta deguonies. Taip pat, jei vaisius yra labai didelis (sveria daugiau nei 4 kg), gimdymas natūraliu būdu gali būti ypač sunkus. Ši operacija gali būti atliekama skubia tvarka, t. y. nelaukiant gimdymo termino, pavyzdžiui, esant preeklampsijai, eklampsijai, vaisiaus hipoksijai, kai kurioms akušerinėms ginekologinėms būklėms.
Cezario pjūvis gali būti planuojamas ir iš anksto, dar nė neprasidėjus gimdymui. Taip gali atsitikti, jei, artėjant gimdymo laikui, vaisiaus padėtis gimdoje yra netaisyklinga, jei mama turi sveikatos bėdų, pavyzdžiui, serga širdies ligomis ir natūralus gimdymas gali pabloginti motinos sveikatos būklę. Kai moters organizmas užkrėstas infekcija (ŽIV ar aktyvia lytinių organų pūsleline), kurią, natūraliai gimdydama, moteris gali perduoti vaisiui. Dar kelios cezario pjūvio indikacijos: daugiavaisis nėštumas, anksčiau atliktas cezario pjūvis (nebūtinai) arba gimdos plyšimo pavojus.
Po operacijos
Dažniausiai operacija praeina sklandžiai, tačiau kartais neišvengiama ir cezario pjūvio komplikacijų. Tai gali būti smarkus kraujavimas, šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos pažeidimai. Po operacijos gali būti jaučiamas sunkumas šlapinantis, taip pat padidėja rizika užsikrėsti šlapimo takų infekcijomis, gali sutrikti tiesiosios žarnos funkcija. Dar viena cezario pjūvio komplikacija – gimdos sienelės arba pilvo sienos žaizdos infekcija. Moterims, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis, padidėja pavojus, kad per kitą nėštumą ir gimdymą gali neatsiskirti placenta. Cezario pjūvio pasekmių gali patirti ne tik mama, bet ir naujagimis.
Pavojai „cezarinukui“
Kūdikiai, kurie gimė atlikus cezario pjūvį, turi didesnę tikimybę susirgti laikina tachipnėja (pagreitėjęs kvėpavimas) pirmosiomis gyvenimo dienomis. Didėja ir kai kurių kitų kvėpavimo sutrikimų išsivystymo pavojus. Gimdymo takais gimdamas, vaisius gauna daugybę mikroorganizmų. Jų žmogaus organizme yra daugiau nei ląstelių. Tie mikroorganizmai aktyvina vaisiaus imuninę sistemą. Atsiranda vis daugiau duomenų, kad natūraliai gimusiųjų imunitetas yra stipresnis, gimimo būdas susijęs su vėliau pasireiškiančiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma, cukriniu diabetu.
Cezario pjūvių statistika
Lietuvoje cezario pjūvių iš bendro gimdymų skaičiaus per metus atliekama apie 25 proc. Daug tai ar mažai, galima pasakyti tik palyginus su kitomis šalimis, pavyzdžiui, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse atliekant cezario pjūvio operaciją gimsta net apie 80 proc. kūdikių, o Skandinavijos šalyse į gimdymus gydytojas beveik nesikiša. Lietuvoje vyrauja tendencija moteris skatinti gimdyti pačias. Žinoma, labai svarbus gimdyvės noras: viena iš paskutiniųjų yra pasiryžusi pagimdyti pati, kita neturi tokio ryžto ar tiesiog greičiau pavargsta. Moters nuomonė – gana svarbi. Reikėtų atsiminti, kad gydytojas – irgi žmogus, turintis savo jausmus, ir jis dažnai pagaili moters.
