Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame dovanėle. Šį kartą publikuojame mamos Dalios istoriją, kuri savo vyro dalyvavimą gimdyme prilygina nuskausminamųjų vaistų poveikiui.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!
Lygiai prieš metus nėštumo testas parodė dvi juosteles. Jausmas? Lyg išaugtų sparnai.
Vyras buvo komandiruotėje, tad nufotografavusi teigiamą nėštumo testą, nusiunčiau jam nuotrauką be jokių žodžių. Netrukus sulaukiau vyro skambučio. Jo balsas buvo persmelktas sumišusios euforijos ir begalinio rūpesčio – nenustojo klausinėt kaip aš jaučiuosi ir kartot kaip mane myli. Kitą dieną jis grįžo namo su krūva baltų rožių ir žodžiais „Myliu jus abu”. Mes jau buvome trise.
Aktyvus nėštumas
O tada ir prasidėjo… Labiausiai jaudinausi pirmąjį nėštumo trimestrą – pasak gydytojų, jo metu dažnai įvyksta persileidimai, tad sutarėme su vyru šį laikotarpį tyliai džiaugtis dviese ir tikėtis geriausio.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Tėčiai irgi verkia: vaizdo įrašas, kuris sujaudins
Ką daryti, jei vaikas nevalgus?
Su šypsena veide prisimenu, kai pavėlavome į teatrą, ir prižiūrėtojai iki pirmos pertraukos liepė spektaklį stebėtį ant laiptų, vyras greit man suorganizavo kėdę. Nes aš gi nėščia ir negaliu stovėti visą valandą! Nors buvo dar tik 6 nėštumo savaitė.
Visus devynis mėnesius buvau apgaubta šeimos, draugų, kolegų rūpesčiu ir šiluma. Manau, tai padėjo nepajusti hormonų keliamų išdaigų ir patirti emociškai stabilų vaikučio laukimą.Dalia
Įžengus į antrąjį trimestrą be galo džiaugėmės. Gydytojams patvirtinus, kad vaisius vystosi puikiai, džiugia žinia pasidalinome ir su artimaisiais. Tuomet globos kiekis išaugo kelis kartus. Ir nors nėštumas buvo visiškai sklandus, visus devynis mėnesius buvau apgaubta šeimos, draugų, kolegų rūpesčiu ir šiluma. Manau, tai padėjo nepajusti hormonų keliamų išdaigų ir patirti emociškai stabilų vaikučio laukimą.
Laikydamasi visų saugumo reikalavimų, iki pat gimdymo dienos buvau aktyvi. Su didžiausiu pilvu vaikštinėdavau po miestą, rūpinausi vaikelio kraiteliu, kartu su vyrų tvarkėme sodybą ir laukėme tos akimirkos, kai nubėgs vandenys.
Gimdymo belaukiant
Lankydami įvairius kursus būsimiems tėveliams sužinojome daug naudingos informacijos, tačiau tikrovėje tokiems momentams, manau, negali paruošti jokia mokykla. Tačiau iki paskutinės minutės tikėjau, kad viskas vyks sklandžiai, kaip rašo vadovėliuose. Likus savaitei iki gimdymo termino, pradėjome jausti lengvą įtampą – planuodami kasdienius darbus, pramogas, svarstydavome, ar spėsime nuvažiuoti iki ligoninės, jeigu staiga pasibels vaikutis.
Atėjus gimdymo termino dienai namuose buvo ramu. Dukrytė visai neskubėjo pasprukti iš jaukaus guolio mamos pilvelyje. Ta proga išmėginome visus liaudiškus skatinimo būdus, kuriuos teko girdėti. Valgiau net jalapeno pipirus, nors aštraus tiesiog nekenčiu.
Po keturių dienų gydytojas liepė atvažiuoti į ligoninę apžiūrai ir galbūt skatinimui. Ta proga, išvakarėse su vyru išvažiavome į miestą pasivaikščioti, romantiškai pavakarieniavome ir vėlai vėlai nuėjome miegoti. Jau 6 valandą ryto buvome ligoninėje. Gydytojas nustatė, kad sumažėjo vaisiaus vandenų, tad reikia skatinti gimdymą. Buvome tam morališkai nusiteikę, tad pradėjome kviesti vaikutį atvykti pasisveikinti su tėveliais.
Para sąrėmių ir – vualia!
6.30 gavau pirmą gimdos susitraukimus skatinančią tabletę. Tuomet buvome paguldyti į palatą ir pradėjome laukti. Abu su vyru buvome linksmai nusiteikę, žiūrėjome juokingus filmukus, darėme paskutines pilvo nuotraukas ir laukėme, kas gi čia bus toliau.
Maždaug 12 valandą pradėjau jausti stipresnius sąrėmius, tačiau jie buvo nedažni. Atvyko gydytojų gvardija, kuri apžiūrėjusi nutarė duoti dar skatinamųjų. Antroji tabletė suveikė kur kas smarkiau – maždaug nuo 14 valandos prasidėjo intensyvūs sąrėmiai, kurie vis stiprėdami tęsėsi iki pat vidurnakčio.
Tuomet gydytojai nusprendė perkelti mane į gimdymo palatą ir pradėti leisti oksitociną. Nors labai tikėjausi išvengti visų nuskausminamųjų, tam išsipildyti nebuvo lemta. Gydytojas pasakė, kad dėl nuovargio pati nepagimdysiu, pritrūksiu jėgų stumti, todėl pasiūlė padaryti epidūrą ir bent valandą numigti. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Po nuskausminimo, pamiegojusi beveik valandą, supratau, kad nebejaučiu nei kojų, nei sąrėmių. Todėl buvo nuspręsta nebeduoti nuskausminamųjų ir padidinti oksitocino dozę.
Vyro dalyvavimas gimdyme yra viena iš nuskausminamųjų priemonių, kuri yra nepakeičiama. O apie moralinį mylimo žmogaus palaikymo naudą net nekalbu.Dalia
Visą tą laiką vyras buvo šalia. Masažavo nugarą, glostė, paduodavo vandens sudrėkinti lūpoms, įspėdavo apie artėjantį sąrėmį, o kai reikėdavo pakviesdavo akušerę. Arba tiesiog kalbėdavomės. Nežinau, kaip be jo būčiau ištvėrusi tas ilgas valandas skausmingo laukimo. Todėl užtikrintai galiu pasakyti, kad vyro dalyvavimas gimdyme yra viena iš nuskausminamųjų priemonių, kuri yra nepakeičiama. O apie moralinę mylimo žmogaus palaikymo naudą net nekalbu.
Maždaug 5 valandą ryto prasidėjus lemtingai akimirkai jaučiausi kaip filme. Lyg viską stebėčiau iš šalies. Staiga gydytojas sukvietė dar keletą personalo darbuotojų, ir viskas prasidėjo! Beveik po paros siaubingų sąrėmių, gimdymas praėjo greitai ir sklandžiai. Trys stiprūs stūmimai ir vuolia!
Na ir neaplankė manęs kažkokie stebuklingi drugeliai, apie kuriuos visi kalba. Kai paguldė mažylę man ant krūtinės, aš tik glaudžiau ją ir racionaliu protu bandžiau įvertinti, ar jai viskas gerai. Ar jai nešalta, ar nesunkiai verkia, ar nepatyrė traumų gimdymo metu. Juk tai brangiausias mūsų turtas!
Pamatę, kad dukrytei viskas gerai, lengviau atsikvėpėme ir negalėjome nustoti šypsotis. Nuo liepos 22 dienos, 5.33 valandos esame trys laimingiausi žmonės pasaulyje.
Dalia
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir lapkričio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo “TAVO VAIKAS” prenumeratą.
_loadQuiz(15858);
