Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Irmai.
Nėštumo planavimas
Nuo pat paauglystės bijojau, jog negalėsiu turėti vaikų, o man taip nuostabu, kai šeima yra gausi… Mane neramino tai, kad nuo pat 15 metų, kai prasidėjo pirmosios mėnesinės, jos man buvo nereguliarios, dažniausiai mane „aplankydavo” tik 2 kartus per metus. Tai greičiausiai paveldėta iš močiutės, kuri vis tiek susilaukė 4 vaikų. Vaikelį planavom, todėl buvo ašarų jau po pirmojo neigiamo nėštumo testo.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Netradicinio verslo idėją vilnietei pasufleravo 2 vaikai ir 6 arai žemės
Žinomos šeimos Lietuvoje, kur moterys vyresnės už vyrus
Po mėnesio darbe bendradarbė pranešė, jog laukiasi. Kaip aš jai „baltai pavydėjau”… Tądien ėjom pietauti į vietinę valgyklą, kurioje užsimaniau kaimiškos silkės. Bendradarbės pajuokavo, kad ir man reiktų pasitikrinti, ar pilvelyje niekas negyvena.
Grįžusi namo papasakojau linksmąsias naujienas vyrui, bendradarbių pajuokavimą irgi. Jis pažiūrėjo į tai gana rimtai ir nupirko nėštumo testą. Jį pasidarius ryte, suspigau iš džiaugsmo – testas teigiamas. Po poros savaičių apsilankiau pas ginekologę, ji nustatė, jog nėštumas beveik 8 savaitės.
Sklandus laukimas
Nėštumas buvo gana lengvas – tik šiek tiek pykino ir erzino kavos kvapas, o štai citrusinius vaisius valgydavau ne vienetais, o kilogramais. Citrinas iki šiol valgau kiekvieną dieną, organizmas reikalauja.
Kai iki planuoto gimdymo buvę likęs mėnuo, pradėjau lankytis pas ginekologę – akušerę gimdymo namuose, kuriuose planavau gimdyti. Viskas buvo gerai, vaikutis jau buvo įsitaisęs galvyte žemyn, kiti rodikliai taip pat normalūs. Gimdymo data buvo numatyta birželio 9 d., tačiau nei tą, nei kitą, nei dar kitą dieną vaikiukas neskubėjo pas mus. Gydytoja nusprendė, jog jei iki 20 d. pati nepagimdysiu, tądien teks važiuoti į gimdymo namus, kur sukels gimdymą dirbtinai, jog nebūtų pernešiotas vaikelis.
Ligoninėje
Birželio 20 dienos ankstyvą rytą (7 val.) su vyru atkeliavome į gimdymo namus. Atlikus apžiūrą gydytoja nustatė, jog gimdos kaklelis atsivėręs 2 cm, tačiau daugiau jokių ženklų, jog greitu metu prasidėtų gimdymas. Taigi, dirbtinai buvo „nuleisti vandenys”, o tada reikėjo tiesiog laukti. Skausmai prasidėjo, tačiau mano kūnas „nesiruošė” gimdymui, nevyko jokia veikla. Praėjus maždaug 4 valandoms, skausmai tapo nepakeliami, buvo padaryta epidūrinė nejautra, po valandos dar kartelį (iš viso gavau dvi su puse dozės), per tą laiką gimdos kaklelis papildomai prasivėrė tik 2 cm.
Gydytoja nusprendė, jog kalti mano sutrikę hormonai, ir pastatė man lašinę su skatinamaisiais, tačiau be skausmų daugiau niekas nevyko. Vaikutis pagal tyrimus laikėsi gerai. Skatinamųjų dozė buvo didinama, tačiau tai nieko nekeitė. Gimdos kaklelis atsidarinėjo labai lėtai, skausmai mane visai išvargino. Palaima, kad šalia visada buvo vyras, kuris mane drąsino ir neleido pasiduoti.
Galiausiai apie 17 val. gydytoja pasiguldė ant gimdymo stalo, ir pati rankomis bandė praverti bent šiek tiek daugiau gimdos kaklelio, be to, mano mažasis pilvelio gyventojas nebuvo nusileidęs į mažąjį dubenį, kas kėlė dar didesnį stresą. Gydytoja iš išorės, rankomis, bandė „padėti” mažyliui nusileisti, tačiau jai nesisekė, todėl liepė man pradėti stumti, nors jokia veikla nebuvo prasidėjusi. Gydytojas, kuris daro cezario pjūvio operacijas, vis sukinėjosi aplink ir klausinėjo, ar jau ruošti operacinę, tačiau manoji gydytoja nepasidavė ir kartojo: “pagimdys pati, jauna gi”.
Dukrytės gimimas
Daugiau nieko nebegirdėjau, skausmai ir baimė kankino, nebeturėjau jėgų. Mačiau panikuojančius gydytojus, kurių vis daugėjo gimdymo palatoje, verkdamas vyras šnabždėjo į ausį, kad dar truputį, galvytė jau išlindusi… Pagaliau 18.47 val. mano juodaakė mergytė mums pasirodė. Pasirodo, gydytojai panikavo, jog nebeįstengsiu pagimdyti, o mergytė uždus, kadangi virkštelė buvo apsisukusi aplink galvytę.
Tą mažą stebuklą paliko man dviem valandom ant krūtinės ir tik tada nunešė pasverti, pamatuoti bei nuprausti. Tą vakarą buvau išsekusi, du kartus nualpau beeinant iki mūsų šeimos palatos (norėjome visi trys būti kiekvieną akimirką kartu), tad aš turėjau tik gulėti, o vyras rūpinosi dabar jau dviem savo moterimis.
Kotrynai jau aštuoni mėnesiai. Ji labai guvus, linksmas, mylimas ir gražus vaikas. Nors dar dabar prisiminus gimdymą perbėga šiurpas, žinau, jog viskas užsimirš, ir mažoji mūsų mergytė, kažkada vis tiek turės sesutę arba broliuką.
Irma
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo “TAVO VAIKAS” prenumeratą.
